Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei I. B., dalyvaujant prokurorei E. R., kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui A. J., nukentėjusiajam V. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvena ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, teistas 4 kartus: 1) 1996-12-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d., 271 str. 2 d., 16 str. (BK galiojo iki 2003-05-01) – 4500 Lt bauda; 2) 2008-05-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 epizodai) – laisvės apribojimu 18 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 120 val. per 12 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 mėn. pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Į bausmę įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme nuo 2008-01-14 iki 2008-01-15, vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. b pp., 1 arešto dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms ir laikyti atliktą 2 dienų laisvės apribojimo bausmę; 3) 2008-05-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 2 d. – laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 60 val. per 12 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 1996-12-03 nusprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 60 val. per 12 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 4500 Lt dydžio bauda. 2008-06-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikius LR BK 63 str., 5 d., 2 p., 3, 9 d., Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas laisvės apribojimas 6 mėn. apėmimo būdu subendrintas su 2008-05-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtu laisvės apribojimu 18 mėn., griežtesne bausme apimant švelnesnę bei visiško sudėjimo būdu pridedant baudą, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 18 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 120 val. per 12 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmę įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme nuo 2008-01-14 iki 2008-01-15. 2008-10-02 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-05-28 nuosprendžiu paskirta ir subendrinta su 2008-05-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės apribojimas 18 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 120 val. per 12 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis pakeista areštu 90 parų; 4) 2009-01-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. – areštu 70 parų,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent jis laike nuo 2011-11-30 17.30 val., iki 2011-12-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos valandos, V. D. gyvenamųjų patalpų kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini) iš sekcijos pagrobė svetimą, V. D. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – „Swedbank“, AB banko išduotą mokėjimo kortelę „VISA ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei ją neteisėtai laikė iki 2011-12-07.

Be to, jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, o būtent: neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas su neteisėtai įgyta svetima elektronine mokėjimo priemone – V. D. išduota „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortele „VISA ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – mokėjimo kortelei suteiktą PIN kodą: 2011-12-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, įdėjęs, svetimą, V. D. priklausančią „Swedbank“, AB banko išduotą mokėjimo kortelę „VISA ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į bankomatą ATM 260, esantį (duomenys neskelbtini) suvedė PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, pasiėmė iš V. D. sąskaitos grynuosius pinigus 200,00 Lt, tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-12-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) atsiskaitydamas už pirkinius, kurių vertė 230,53 Lt, pateikė, parduotuvės kasininkei, neteisėtai įgytą elektroninę mokėjimo priemonę, V. D. priklausančią „Swedbank“, AB „VISA ELECTRON“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo tikrus elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-12-03, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, UAB „Grūstė“ parduotuvėje „Grūstė-12“, esančioje (duomenys neskelbtini) atsiskaitydamas už pirkinius du kartus, kurių bendra vertė 55,17 Lt, pateikė, parduotuvės kasininkei, neteisėtai įgytą elektroninę mokėjimo priemonę, V. D. priklausančią „Swedbank“, AB „VISA ELECTRON“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo tikrus elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, taip neteisėtai panaudojo svetimą, neteisėtai įgytą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis.

Be to, jis apgaule užvaldė svetimą turtą, o būtent: laike nuo 2011-11-30 17.30 val., iki 2011-12-03, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos valandos, siekdamas apgaule, savo naudai įgyti svetimą, V. D. priklausantį turtą, panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortelę „VISA ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. D., 2011-12-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, vieną kartą ją įdėjęs į bankomatą ATM 260, esantį (duomenys neskelbtini) panaudojęs tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, pasiėmė iš V. D. sąskaitos grynuosius pinigus 200,00 Lt, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-12-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, UAB „M. A.“ parduotuvėje esančioje (duomenys neskelbtini) pateikęs, parduotuvės kasininkei, neteisėtai įgytą elektroninę mokėjimo priemonę, V. D. priklausančią „Swedbank“, AB „VISA ELECTRON“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojęs tikrus elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, atsiskaitė už prekes, kurių vertė 230,53 Lt, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-12-03, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) parduotuvės kasininkei pateikęs du kartus, neteisėtai įgytą elektroninę mokėjimo priemonę, V. D. priklausančią „Swedbank“, AB „VISA ELECTRON“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojęs tikrus elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, atsiskaitė už prekes, kurių bendra vertė 55,17 Lt, taip apgaule įgijo svetimą, V. D. priklausantį, 485,70 Lt vertės, turtą.

Be to, jis pagrobė fizinio asmens dokumentą, o būtent laike nuo 2011-11-30 17.30 val. iki 2011-12-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos valandos, iš V. D. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) pagrobė V. D. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr.(duomenys neskelbtini), kurią laikė iki 2011-12 07, kol pateikė policijos pareigūnams.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. lapkričio 30 d. pas juos atėjo kaimynas V. D., kuris pasidomėjo jo mamos, ar yra pervesti pinigai, atlyginimas. Jo mama pasakė, kad pinigai pervesti. Kaimynas pats nemoka nusiimti pinigų, todėl paprašė, kad padėtų nuo kortelės nuimti pinigus jo brolis. Nuėmus pinigus kaimynas apsipirko. Grįžęs kaimynas pakvietė jį, mamą ir brolį atsigerti alaus. Kaimynas V. D. buvo parsivežęs 3 butelius 2 litrų talpos 8 laipsnių stiprumo alaus. Išgėrus minėtą alų jis iš V. D. kambaryje esančios sekcijos pagrobė V. D. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir jo vardu išduotą Swedbank VISA ELECTRON kortelę. Grįžęs į butą kortelę parodė broliui bei pasiūlė nuvažiuoti ir nusipirkti alaus. Tuo metu jis buvo apgirdęs ir būdamas blaivus, taip nebūtų pasielgęs, tiesiog susigundė, nes norėjo turėti pinigų. Senamiestyje prie parduotuvės Maxima iš Swedbank bankomato pasinaudodamas V. D. kortele pasiėmė 200 litų. Kortelės PIN kodą žinojo, kadangi ir ankščiau kartu su V. D. jam yra tekę važiuoti paimti pinigų, kadangi V. D. kortele nemokėjo naudotis, todėl kodą buvo nurodęs. Po to, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pirko maisto produktus, alkoholinius gėrimus, prekių suma viršijo 230 litų, todėl grynais pinigais negalėjo atsiskaityti, atsiskaitė V. D. kortele. Beje konkrečios sumos, kuri buvo V. D. sąskaitoje nurodyti negali, nes nežiūrėjo, kiek kortelėje buvo pinigų. Po to, grįžo į (duomenys neskelbtini), kur nuėjo pas kaimyną ir ten gėrė. Po to, begeriant pritrūko alkoholinių gėrimų, todėl vėl nuvažiavo į Mažeikių miestą. Parduotuvėje (duomenys neskelbtini) nusipirko alkoholinių gėrimų ir kitų prekių, atsiskaitė kortele per du kartus. Apie tai, kad kaimynas V. D. pasigedo asmens tapatybės kortelės ir banko kortelės žinojo, tačiau bijojo jam pasakyti, kad dokumentą ir kortelę yra jis paėmęs. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Su nukentėjusiuoju V. D. susitaikė, jam atlygino padarytą žalą, o nukentėjusysis jam pretenzijų neturi.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys įrodymai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo A. B. prisipažinimo, jo kaltė grindžiama kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje:

2011-12-05 protokole-pareiškime V. D. nurodė, jog 2011-12-02 apie 8.30 val. savo namuose (duomenys neskelbtini) pastebėjo, jog iš kambario sekcijos yra dingęs pasas bei „Swedbank“ banko kortelė. 2011-12-05 apie 9.30 val. banke sužinojo, jog nuo kortelės nuimta 554 litai. Nusikaltimo padarymu įtaria kaimynus brolius A. B. ar V. B. (b.l. 1);2011-12-05 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 912);ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis parodė, kad 2011-11-30 apie 17.30 val. jis atvyko į Mažeikių m., prie parduotuvės Maxima, esančios Laisvės g., ir iš bankomato išsiėmė 200 litų. Kartu su juo buvo kaimynas V. B., kuris jam padėjo išsiimti pinigų, kadangi jis asmeniškai nemoka nusiimti nuo kortelės pinigų, o be to, tas kaimynas ir anksčiau yra padėjęs nuimti pinigus. Parduotuvėje už išimtus pinigus nusipirko maisto produktų bei 3 butelius, po 2 litrus talpos, alaus. Grįžęs namo alų gėrė kartu su V. B., A. B., E. B. bei M. D.. Begeriant, jis vienu momentu iš kišenės išsitraukė pasą ir kortelę ir pasidėjo į tame kambaryje esančią sekciją. Tai matė visi kambaryje buvusieji. Kaip visi išsiskirstė jis nebepamena. 2011-12-02 apie 8.30 val., jis nusprendė pasiimti pinigų ir priėjęs prie sekcijos pamatė, jog nebėra paso ir kortelės. Klausė žmonos, ar ši nematė, kur yra pasas ir kortelė. Po to, nuėjo pas kaimynę Bardauskienę ir klausinėjo apie pasą ir kortelę, ir ši papasakojusi, jog matė kaip jis 2011-11-30 pasą ir kortelę pasidėjo į sekciją. Tą pačią dieną kaimynų V. B. ir A. B. klausinėjo apie dingusį pasą ir kortelę, tačiau pastarieji minėjo, jog nieko nematė ir nežino, tada jis matė, jog jie girtauja. Jam kilo abejonės iš kur kaimynai girtauja, kadangi jie niekur nedirba ir neturi pinigų. 2011-12-05 nuvykęs į banką užblokuoti kortelę sužinojo, jog iš jo sąskaitos buvo nuimta 2011-12-01 554 litai. Taip pat banke pasakė, jog jo kortele buvo atsiskaityta ir parduotuvėje, esančioje ETG gyvenvietėje. Jam padaryta 554 litų turtinė žala. Jis įtaria, jog nusikaltimą galėjo padaryti, kažkuris iš brolių (b.l. 14-15); papildomos apklausos metu V. D. parodė, kad iš banko pasiėmęs sąskaitos išrašą, pagal jį nustatė, jog iš jo kortelės buvo nuimta grynųjų pinigų bei atsiskaityta parduotuvėse ir viso jam padaryta 485,70 Lt žala. Taip pat patikslino, jog iš jo buvo pagrobta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota (duomenys neskelbtini) (b.l. 17);V. D. sąskaitos išraše už laikotarpį nuo 2011-11-01-2011-12-07 matyti, jog 2011-11-30 buvo nuimta 200,00 Lt, 2011-12-01 atsiskaityta kortele parduotuvėje UAB „Mažeikių apynys“ už 230,53 Lt, 2011-12-03 parduotuvėje „Grūstė 12“ už 19,25 Lt bei 2011-12-03 parduotuvėje „Grūstė 12“ už 35,92 Lt (b.l. 18);ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad 2011-11-30 apie 17.30 val. kartu su kaimynu V. D. nuvažiavo į Mažeikių miestą. Kaimynui reikėjo iš bankomato pasiimti pinigų, kadangi jis yra gana senyvo amžiaus ir nemoka naudotis banko kortele, tai paprašė jo, kad padėtų. Pinigus V. D. jis padėjo nuimti ne pirmą kartą. Nuvažiavo prie parduotuvės Maxima, kuri yra Laisvės gatvėje ir iš Swedbank bankomato paėmė 200 litų. V. D. davė savo kortelę, o jis atliko visas operacijas. V. D. jam pasakė PIN kodą pats stovėjo šalia. Paėmęs pinigus, juos ir kortelę atidavė V. D.. Po to, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kuri yra ETG gyvenvietėje, V. D. nusipirko 3 butelius 2 litrų talpos alaus. Grįžę namo pradėjo gerti alų. Prie jų prisijungė V. D. žmona M. D., jo mama E. B. ir brolis A. B.. Tikslaus laiko kuomet išėjo iš V. D. gyvenamųjų patalpų negali nurodyti, galėjo būti apie 21.00-21.30 val. Tikrai nematė, jog išgertuvių metu V. D. būtų savo banko kortelę ir asmens tapatybės kortelę pasidėjęs į sekciją. Iš V. D. gyvenamųjų patalpų išėjo kartu su broliu A. B.. Vos tik grįžo į savo gyvenamąsias patalpas, brolis jam parodė V. D. vardu išduotą Swedbank kortelę ir V. D. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Brolis paminėjo, kad kortelę ir dokumentą rado koridoriuje, kaip suprato V. D. gyvenamųjų patalpų koridoriuje, kur konkrečiai jis nežino. Dar paklausė brolio kam reikalinga V. D. asmens tapatybės kortelė, tai šis atsakė, kad tiesiog buvo kartu todėl ir paėmė. Šiuos daiktus brolis paėmė tiesiog norėdamas pratęsti išgertuves, brolis pasiūlė nusiimti pinigų. Jie išsikvietė taksi automobilį ir juo nuvažiavo į Mažeikių miestą, kur tame pačiame bankomate, kur ankščiau pinigus ėmė su V. D., paėmė 200 litų. Kortelė ir dokumentas buvo pas jo brolį, kuris šiais daiktais ir naudojosi, o jis tik stovėjo šalia. Tuomet nuvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir apsipirko. Pirko alkoholinius gėrimus, užkandą, cigarečių. Žinojo, kad negalėjo atsiskaityti grynais pinigais, kadangi suma viršijo 200 litų, todėl atsiskaitė jo brolis kortele Tikslios sumos negali pasakyti, bet buvo virš 200 litų. Tuomet kartu su broliu grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis buvo gana daug išgėręs, todėl tolimesnių įvykių tiksliai negali nupasakoti. Su kažkuo kaime gėrė. Po to, vėl su broliu važiavo į Mažeikių miestą, kiek buvo valandų negali pasakyti. Mažeikių mieste, kažkur, su kažkuo gėrė, nieko tiksliau negali nurodyti, jau vėliau jam brolis minėjo, kad apsipirkinėjo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), tačiau, kokias prekes pirko, kur buvo nežino. Pats jis nieko nepirko, kadangi pinigų neturėjo, kortelė buvo pas jo brolį. Jis kortelės ir dokumento nevogė, tai padarė jo brolis, o jis tik buvo kartu su juo (b.l. 22);ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su ja gyvena jos vaikai V. B. ir A. B.. 2011-11-30 vakare, tikslaus laiko negali nurodyti, buvo sutemę, į jos gyvenamąsias patalpas atėjo kaimynas V. D.. Pastarasis jau buvo išgėręs. Pasidomėjo, ar į jos Swedbank sąskaitą yra pervesti pinigai. Ji pasakė, kad jau pervedė. Tuomet V. D. jos sūnaus V. B. paprašė padėti iš bankomato pasiimti pinigus, teigė, kad nori atsigerti alaus. Kaimynas sūnui pasakė savo kortelės kodą. Ji dar perspėjo kaimyną, kad šis visiems tokių dalykų nepasakotų. Tada jie išvažiavo. Grįžo maždaug po valandos laiko. Sakė, kad V. D. pasiėmė 200 litų, buvo parduotuvėje, nusipirko 3 butelius 2 litrų talpos alaus, užkandos. V. D. užėjo į jos gyvenamąsias patalpas ir pakvietė ją su vaikais atsigerti alaus. Ji su savo vaikais nuėjo pas kaimynus Darulius. Namuose buvo ir E. D.. Visi susėdo kambaryje, kur yra televizorius, ir visi gėrė alų. V. D. sėdėjo priešais sekciją. Tarp jo ir sekcijos buvo apie 1 metro atstumas. Vienu momentu V. D. iš striukės kišenės kažką išsitraukė, tai buvo mažas daiktas, kadangi praktiškai tilpo delne, kas tai per daiktas ji neįžiūrėjo. V. D. neatsikeldamas nuo kėdės numetė šį daiktą į sekciją sakydamas „Jis man nereikalingas“. Ji girdėjo, kad kažkas subarškėjo, tačiau neįžiūrėjo, kas tai buvo. Toliau gėrė. Po kurio laiko ji kartu su savo vaikais išėjo. Ji ėjo pirmoji, sūnūs ėjo paskui. Eidama D. gyvenamosiomis patalpomis, o vėliau bendru koridoriumi ji nepastebėjo, kad kas būtų nukritę ant grindų. Grįžus į savo gyvenamąsias patalpas, įsijungė televizorių ir bežiūrėdama užmigo. Ryte atėjo kaimynas V. D. ir pradėjo klausinėti, kur galėtų būti jo pasas ir banko kortelė. Pasakė kaimynui, kad apie tai nieko nežino. Dar paminėjo, kad jis vakar kažką metė į sekciją (b.l. 23);2011-12-07 nuoširdžiu prisipažinimu A. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (b.l. 26);2011-12-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. B. savo iniciatyva pateikė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) V. D. vardu ir Swedbank VISA electron banko atsiskaitymo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. D. vardu (b.l. 27-29), kurie 2011-12-07 pakvitavimu atiduoti V. D. (b.l. 21);Iš byloje esančio V. D. rašto matosi, jog A. B. jam atlygino visus nuostolius bei padarytą žalą, ir jis pretenzijų A. B. neturi (b.l. 65);2011-12-09 susitaikymo protokole nurodyta, jog A. B. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., atsiprašė nukentėjusiojo, visiškai atlygino nukentėjusiajam turtinę 485,70 Lt žalą, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė bei nukentėjusysis kaltinamajam neturi pretenzijų ir ateityje jų neturės (b.l. 64).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija savo nutartyje Nr. 2K-682/2001, pateikdama argumentus nurodė, kad „sistema sudaryta tokiu būdu, kad ji priima komandą ir atlieka operaciją, jei surinkti tinkami sąskaitų turėtojų identifikaciniai kodai. Būtent kodas pagal programos veikimo principus identifikuoja asmens, kaip sąskaitos turėtojo, tapatybę ir pažymi teisę atlikti operacijas su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Jei kodą surenka ir komandą duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijos, jis … suklaidina elektroninę sistemą ir kartu banką“. Kolegija nusprendė, kad šis apgaulės mechanizmas buvo panaudotas tiek pervedant negrynuosius pinigus iš vienos sąskaitos į kitą (teisės į turtą įgijimas), tiek pasiimant grynuosius pinigus iš bankomato (turto užvaldymas). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis ir joje pateikti argumentai taikomi analogiškose nusikalstamose veikose elektroninės bankininkystės srityje ir pripažįstant jas sukčiavimu. Tais atvejais, kai sukčiavimas būtų padarytas neteisėtai panaudojant tikras arba suklastotas banko mokėjimo korteles, veiką reikėtų kvalifikuoti kaip sutaptį pagal LR BK 214 ar 215 str.

Kaltinamojo A. B. nusikalstama veika pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis išgertuvių metu pas nukentėjusįjį V. D., iš sekcijos pagrobė nukentėjusiajam priklausančią asmens tapatybės kortelę bei banko mokėjimo kortelę, tai yra neteisėtai įgijo, laikė bei realizavo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei pagrobė asmens dokumentą, toliau tęsė nusikalstamą veiką ir panaudodamas tikrąjį kortelės PIN kodą, taip pateikdamas melagingus duomenis, jog yra banko kortelės savininkas, iš kortelės išgrynino 200 Lt bei atsiskaitė parduotuvėse už prekes, tai yra neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bei sukčiaudamas suvokė, kad jis naudoja apgaulę svetimam, o būtent V. D., turtui įgyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo A. B. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo bei savo noru atlygino visą savo nusikalstama veika padarytą žalą (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šias aplinkybes teisme patvirtino pats kaltinamasis, teikdamas, jog būdamas blaivus nusikalstamų veikų nebūtų padaręs (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., atsižvelgia į tai, kad jis yra keturis kartus teistas, teistumas nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs (b.l. 31-34), administracine tvarka baustas ne vieną kartą, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (b.l. 37-41), UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ nesilankė (b.l. 46), bedarbis, nevedęs (b.l. 36).

Skiriant kaltinamajam A. B. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamasis padarė tris apysunkius nusikaltimus (LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d) bei vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 182 str. 1 d.). Kaltinamasis anksčiau teistas ir bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs. Būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus padarė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl A. B. laikytinas recidyvistu (LR BK 27 straipsnio 1 dalis), nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, tai yra pats kaltinamasis pripažino, jog jo siekis buvo turėti pinigų. Visos padarytos nusikalstamos veikos yra pabaigtos. Kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo bei savo noru atlygino visą savo nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

LR BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. B. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) ir bausmės paskirtimi (LR BK 41 str.), atsižvelgiama į nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, jų pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus tik straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Jos dydį nustatant mažesnį nei jos vidurkis, o būtent už nusikaltimą, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą LR BK 214 str. 1 dalyje, skirtina 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą LR BK 215 straipsnio 1 dalyje, skirtina 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą LR BK 302 straipsnio 1 dalyje, skirtina -1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

LR BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, t. y. esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, teismas iš pradžių paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti ar visiškai arba iš dalies jas sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies, – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Be to, LR BK 63 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis (LAT 2009-01-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2009).

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 bei 5 dalies 1 punktu, teismas subendrina paskirtas bausmes, taikydamas bausmių apėmimą už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, ir subendrinus skirtina 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bei subendrina paskirtas bausmes, taikydamas bausmių apėmimą už nusikalstamas veikas, numatytas pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, skirtina 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kadangi nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Idealioji sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtinguose LR BK straipsniuose. Dėl to laikytina, kad kaltininkas padarė nusikaltimus esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Tokiu atveju subendrinat bausmes reikia taikyti LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir bausmes apimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-182/2005). Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 6 dalimi apėmus bausmes pagal nusikaltimus sudarančius idealiąją nusikaltimo sutaptį, galutinė bausmė taikytina bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir skirtina galutinė 1metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi kaltinamasis per pakankamai trumpą laiko tarpą atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, nors yra bedarbis, susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido ir pretenzijų kaltinamajam neturi, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei vadovaujantis LR BK 67 str. 2 dalies 5 punktu ir LR BK 70 straipsniu, paskiriant 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant uos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. B. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 51-52).

Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas V. D. civilinio ieškinio atsisakė, motyvuodamas, tuo, kad kaltinamasis padarytą 485,70 Lt žalą jam atlygino, ir kaltinamajam jis pretenzijų neturi, todėl procesas dėl civilinio ieškinio priteisimo nutrauktinas.

Daiktiniai įrodymai – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini) V. D. vardu ir Swedbank VISA electron banko atsiskaitymo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. D. vardu, kurie 2011-12-07 pakvitavimu atiduoti V. D. (b.l. 21) – grąžintini nukentėjusiajam V. D..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

A. B. pripažinti kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų 5(penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

A. B. pripažinti kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

A. B. pripažinti kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 5 dalimis bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo Kodekso 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir apėmus paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 63 straipsnio 1, 5 dalimis bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir apėmus paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis apimtas bausmes iš dalies sudėti prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Paskirti LR BK 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, nustatant per 6 (šešis) mėnesius atlikti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Paskirti įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Procesą dėl civilinio ieškovo V. D. 485,70 Lt dydžio civilinio ieškinio priteisimo nutraukti.

Daiktinius įrodymus – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir Swedbank VISA electron banko atsiskaitymo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti nukentėjusiajam V. D..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.