- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-09
- Bylos Nr.
- 1S-241-627/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24376-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Nerijus Meilutis, Evaldas Pašilis
- Kaltinamasis
- N. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Nerijaus Meilučio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo N. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. spalio 25 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. N. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktus tuo, kad jis nužudė bejėgiškos būklės žmogų, o būtent: jis, laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 19 d., 14.00 val. iki 2021 m. liepos 20 d. 6.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė A. S. ne mažiau tris kartus kairės rankos kumščiu į petį, nosį, galvą ir nemažiau du kartus pastūmė nukentėjusįjį, nuo ko, pastarasis galva trenkdamasis į sieną prarado sąmonę, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (N. K.), suvokdamas, kad nukentėjusysis dėl prarastos sąmonės yra bejėgiškos būklės ir negali aktyviai priešintis, siekdamas nuslėpti šį nusikaltimą, nustūmęs nukentėjusiojo kūną prie lango, išmetė jį pro ketvirtame aukšte, esantį atidarytą buto langą, tuo padarydamas A. S. kūno sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva dešinės akies vokų išorinio kampo srityje, poodinėmis kraujosruvomis dešinio žasto, dešinio dilbio, dešinės blauzdos ir kairio kelio sąnario srityse, dauginiais odos nubrozdinimais abipus veido srityse, odos nubrozdinimu juosmens kairio šoninio paviršiaus srityje, minkštųjų audinių kraujosruva galvos kairėje pusėje, skeveldriniu nosies kaulų lūžiu, dešinio skruostikaulio visų ataugų atvirais lūžiais, dešinio smilkinkaulio lanko skeveldriniu lūžiu, viršutinių žandikaulių alveolinių ataugų lūžiais, krūtinkaulio ir dauginiais abipusiais šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais kairėje pusėje, kairiojo plaučio pažeidimais ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę, juosmeninio I slankstelio kūno kompresiniu ir juosmeninių I-IV slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiais, dešinės mentės skeveldriniu lūžiu, stuburo krūtininių VIII-XII ir juosmeninių I-V slankstelių keterinių ataugų lūžiais, dešinio šeivikaulio ir dešinio blauzdikaulio lūžiais, blužnies ir kepenų plyšimais su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, aspiracija krauju, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu, t. y. sužalojimus, kurie kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko, nuo patirtų sužalojimų visumos nukentėjusysis A. S. mirė, ir taip tyčia nužudė bejėgiškos būklės A. S..
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis N. K. 2021 m. liepos 25 d., 15.50 val., buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. liepos 27 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi kaltinamajam N. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. spalio 25 d., teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Kaltinamasis N. K. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartį ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.
4.1. Skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai pratęsė griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą, savo sprendimą grindė prielaidomis, neatsižvelgė į proporcingumo principą. Kaltinamojo teigimu, būtinybės pratęsti jam paskirtos kardomosios priemonės termino nebuvo, o skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės buvo „pritempiamos“ prie tariamų grėsmių procesui.
4.2. Kaltinamasis N. K. nurodo, kad jis nuo pareigūnų nesislapstė, jo buvimo vieta ikiteisminio tyrimo subjektams buvo žinoma, todėl nepagrįstai teismas konstatavo, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų. Taip pat kaltinamasis pažymi, kad jis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kas rodo jo tvirtus socialinius ryšius.
4.3. Skunde kaltinamasis nurodo, kad ankstesni kaltinamojo teistumai šioje baudžiamojoje byloje negali būti laikomi pagrindu pratęsiant suėmimo terminą, kadangi teismas turėjo vertinti ne nusikalstamų veikų skaičių, bet jų sunkumą, pobūdį bei laikotarpį per kurį šios veikos buvo įvykdytos. N. K. pastebi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, procesinės prievartos priemonės taikymas remiantis vien reiškiamų kaltinimų sunkumu prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsniui (Bykov prieš Russia).
4.4. Kaltinamasis pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas iš esmės nevertino galimybės taikyti švelnesnę kardomąją priemonę, pavyzdžiui, namų areštą ar intensyvią priežiūrą, skundžiamoje nutartyje tik formaliai nurodė, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikyti nėra galimybės.
5. Teismo posėdyje kaltinamasis N. K. prašė skundą tenkinti, o prokuroras A. Valiukevičius – skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo N. K. skundas atmestinas.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo N. K. skundą ir įvertinusi teismui skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas N. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad N. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 45-92), liudytojų (V. R., J. K., A. M., B. R., R. Z., P. S., O. S.) apklausų protokoluose, asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokoluose (t. 2, b. l. 76-80; t. 2, b. l. 145-148), specialisto išvadose (t. 1, b. l. 98-108; t. 1, b. l. 162-169) ir specialisto paaiškinimuose (t. 1, b. l. 111-116). Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.
8. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam N. K. suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Aukštesniojo teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
9. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamasis N. K. anksčiau teistas, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, be nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenamoji vieta nedeklaruota, baustas administracine tvarka. N. K. yra nevedęs ir nors ikiteisminio tyrimo metu akcentavo savo turimus šeimyninius ryšius, tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių šiuos kaltinamojo teiginius. Iš byloje esančių Sodros duomenų (t. 5, b. l. 80) matyti, kad N. K. nuo 2020 m. gruodžio 17 d. vykdo individualią veiklą, tačiau bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamojo įregistruota individuali veikla vykdoma pastoviai, iš jos gaunamos pajamos, kurios galėtų būti vertinamos, kaip realus pragyvenimo šaltinis, ir sudarančios pagrindą spręsti apie jo pastovius ir tvirtus darbinius ryšius Lietuvos Respublikoje. Nors skunde kaltinamasis nurodo, kad nuolatinė jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina šio N. K. teiginio. Priešingai, iš bylos matyti, kad kaltinamasis nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie N. K. nuolatinę, pastovią gyvenamąją vietą. Byloje esantis J. G. 2021 m. gruodžio 7 d. prašymas patvirtina, kad kaltinamasis N. K. jos nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno tik laikinai (t. 5, b. l. 117). Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis N. K. nėra saistomas tvirtais šeiminiais, socialiniais ir darbiniais ryšiais, kas sudaro pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti arba slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
10. Be to, N. K. yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktuose, padarymu, už kurį įstatymų leidėjas numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Suprantama, vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau tai yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. Pirmiau aptartų duomenų visuma (gresianti bausmė, inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas, netvirti socialiniai, šeimyniniai, darbiniai ryšiai) leidžia manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Kaip jau buvo minėta, N. K. yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą.
12. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis praeityje teistas 7 kartus: Radviliškio r. apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje; Radviliškio r. apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje; Radviliškio r. apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje; Radviliškio r. apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje; Radviliškio r. apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje; Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje; Vilniaus m. apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad ankstesni teistumai yra beveik išimtinai susiję su BK XXVIII skyriuje įtvirtintų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad N. K. elgesio modelyje vyrauja savanaudiškumas ir siekis nusikalstamai praturtėti, o jis linkęs nusikalsti. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamasis 26 kartus baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 63-64). Taigi, ankstesni teistumai, inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumas leidžia pripažinti, kad kaltinamasis N. K., būdamas laisvėje, gali toliau daryti kitas nusikalstamas veikas, kurios numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje taikė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo termino pratęsimo pagrindą.
13. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Nagrinėjamu atveju N. K. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktuose, už kurio padarymą yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, o suėmimas jam taikomas nuo 2021 m. liepos 27 d. Taigi, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bendras N. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nepažeidžia įstatyme imperatyviai numatyto maksimalaus suėmimo termino.
14. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti itin pavojingą ir sunkų nusikaltimą – nusikaltimą žmogaus gyvybei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad ši aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos išvada atitinka EŽTT formuojamą praktiką (Kudla prieš Poland, pareiškimo Nr. 30210/96) bei rekomendacijose dėl Konvencijos 5 straipsnio taikymo pateiktus išaiškinimus, kuriuose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu yra būtinumas apginti viešąjį interesą, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas N. K., pobūdį ir sunkumą, konstatuoja, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra proporcinga jo galimai padarytam nusikaltimui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.
15. Aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamojo N. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis (ankstesnius teistumus, administracinius nusižengimus), galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą, sunkumą ir padarymo aplinkybes, daro išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumui, sunkumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo.
16. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi kaltinamajam N. K. pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.