Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas:

1) 2015 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2019 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, 2019 m. lapkričio 4 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. S. 2019 m. spalio 9 d., apie 00:11 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu su juo gyvenančia sugyventine V. A., metu, pargriovęs ant grindų, ant nugaros gulinčiai nukentėjusiajai kojos keliu spaudė pilvą, ranka sudavė jai vieną smūgį į veidą, o V. A. pasisukus ant pilvo, tris kartus spyrė jai į nugaros sritį bei sudavė vieną smūgį ranka į veidą - tuo padarė jai juosmeninių II, III ir IV slankstelių dešiniųjų skersinių ataugų lūžius, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios V. A. sveikatą.

H. S. apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad V. A. - jo būvusi draugė. 2019 m. spalio 9 d. vakare jis su V. A. susipyko. Konfliktas vyko (duomenys neskelbtini). V. A. iš savo buto atėjo į (duomenys neskelbtini) butą, ten kur buvo jis, ir pradėjo šakotis, pradėjo kaip ir muštis. Ji pirma jį puolė, tada jis sudavė atgal. Jis nuo V. nenukentėjo. Jis nelabai atsimena. Buvo blaivus, alkoholio visiškai nevartoja, V. A. irgi buvo blaivi. Tiksliai nepamena, kur ir kiek kartų sudavė V. A.. Jis laikė V. A. už sprando, kad ji apsiramintų, sudavė jai ranka smūgį į veidą. Jis V. tikrai nesmaugė. Pripažįsta, kad pargriovęs spaudė keliu pilvą, kažkaip netyčia išėjo. Viskas vyko laiptinėje. Gali tiksliai neatsiminti visų aplinkybių dėl atminties sutrikimų. Dėl atminties sutrikimų į gydytojus nesikreipė. Galėjo nukentėjusiajai spirti į nugarą ir suduoti į veidą. Ar pas jį į butą atėjusi V. turėjo rankose žirkles, tiksliai nepamena, jis nebuvo jos sužalotas, medikai jo neapžiūrėjo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. spalio 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad policiją kvietė V. A., kuri paaiškino, kad konflikto metu sugyventinis H. S. vieną kartą ranka trenkė per veidą ir tris kartus spyrė į nugarą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (1 tomas, b. l. 24-28).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2019 m. lapkričio 19 d. raštu dėl informacijos pateikimo, nustatyta, kad 2019 m. spalio 9 d. apie 0:06 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas dėl kūno sužalojimo adresu (duomenys neskelbtini). Atsiųstas garso įrašas (1 tomas, b. l. 33).

Apžiūros protokolu, nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 20 d. išklausytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro 2019 m. lapkričio 19 d., kuriame užfiksuotas V. A. pranešimas apie tai, kad ją sumušė H. S.. Sudaryta garso įrašo stenograma (1 tomas, b. l. 34-36).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2019 m. spalio 9 d. apžiūrėta įvykio vieta - laiptinės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aikštelė. Aikštelėje yra (duomenys neskelbtini) butai (1 tomas, b. l. 37-38).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad 2019 m. spalio 9 d. nukentėjusioji V. A. pateikė žirkles bei šluotos koto dalį (1 tomas, b. l. 107).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2019 m. spalio 10 d. apžiūrėti daiktai - žirklės 16 cm ilgio (kerpamoji dalis - apie 9 cm) bei sulaužyto aliuminio tuščiavidurio koto dalis 19 cm ilgio, kuriuos 2019 m. spalio 9 d. pateikė V. A. (1 tomas, b. l. 110-113).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvados Nr. pG2949/2019(02) matyti, kad V. A. nustatyti juosmeninių II, III ir IV slankstelių dešiniųjų skersinių ataugų lūžiai. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis, nustatymo laikas, parinkta gydymo taktika rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, dėl vieno trauminio poveikio, tiriamajai būnant įvairiose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui(-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu(-ais). Sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 93-94).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2712/2019(02) matyti, kad H. S. nustatyta kraujosruva bei nubrozdinimai dešiniame dilbyje, nubrozdinimas dešinėje šlaunyje, dešinio dilbio sužalojimo vaizdas, pobūdis ir lokalizacija rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t.y. žirklėmis; nubrozdinimas dešinėje šlaunyje galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Nubrozdinimas dešinėje šlaunyje galėjo būti padarytas buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimai galėjo būti patirti dėl ne mažiau kaip dviejų poveikių. Visi padaryti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 tomas, b. l. 70).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo įrašais nustatyta, kad 2019 m. spalio 9 d., 00:28 val. nukentėjusioji V. A. ir 00:29 val. kaltinamasis H. S. buvo blaivūs (1 tomas, b. l. 40-42; 2 tomas, b. l. 35-37).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 1 dalis numato, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš šeimos narį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti.

Be kaltinamojo H. S. prisipažinimo dėl įvykdyto nusikaltimo, jo kaltę įrodo byloje surinktų ir ištirtų duomenų visetas, kuriais neginčytinai nustatyta, kad ne kas nors kitas, o būtent H. S. panaudojo fizinę jėgą prieš šeimos narę - kartu su juo gyvenančią sugyventinę V. A., tai yra, pargriovęs ant grindų, ant nugaros gulinčiai nukentėjusiajai kojos keliu spaudė pilvą, ranka sudavė jai vieną smūgį į veidą, o nukentėjusiajai pasisukus ant pilvo, tris kartus spyrė jai į nugaros sritį bei sudavė vieną smūgį ranka į veidą ir tokiais savo veiksmais padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiosios atžvilgiu kilusių žalingų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis veikė sąmoningai ir aiškiai suvokė, kad jo naudojamas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją gali ją sužaloti ir nors to nesiekė, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, todėl kaltinamasis, teismo nuomone, veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis H. S. kaltinamas, kad (duomenys neskelbtini) bute, po to laiptinėje, rankomis suėmęs už kaklo smaugė nukentėjusiąją V. A..

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neigė nurodytu laiku ir vietoje smaugęs nukentėjusiąją, teigia, jog jis buvo suėmęs jai už sprando ir laikė, kad nukentėjusioji apsiramintų. Nukentėjusioji V. A. teisiamojo posėdžio metu taip pat tvirtino, kad H. S. jos nesmaugė, o tik prirėmęs prie sienos, iš nugaros pusės, laikė už sprando, norėdamas, kad ji apsiramintų, jai truputį trūko oro. Kaip nustatyta kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais, nukentėjusiajai atėjus pas kaltinamąjį į butą, tarp jų kilo konfliktas, nukentėjusioji pirma puolė kaltinamąjį mušti, nukentėjusiosios teigimu, pirma “dėjo” žirklėmis H. lyg į koją, tada kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai atgal. Nukentėjusiosios teigimu, ji naudojo fizinį smurtą prieš H., nes jai sukilo nervai, kadangi nebuvo išgėrusi psichotropinių vaistų. Nors kaltinamasis nurodė, kad jam jokie sužalojimai konflikto metu nebuvo padaryti, tačiau tokius jo teiginius paneigia spcialisto išvada, kurioje kaltinamajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, konstatuojant, kad kraujosruva bei nubrozdinimai dešiniame dilbyje, nubrozdinimas dešinėje šlaunyje, dešinio dilbio sužalojimo vaizdas, pobūdis ir lokalizacija rodo, jog sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t.y. žirklėmis. Įvertinus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymus, nesant byloje kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių padarymo – nukentėjusiosios smaugimo, teismas jas iš kaltinimo šalina kaip neįrodytas.

Teismas neabejoja, kad H. S., suduodamas smūgius nukentėjusiajai suvokė, kad tokiu savo veiksmu kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdamas numatė, jog gali padaryti kūno sužalojimus, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta ankščiau, kaltinamojo H. S. veika, nesunkiai sutrikdant šeimos nario - nukentėjusiosios V. A. sveikatą, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sudėtį.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo H. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę H. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto apysunkio (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – netiesioginę tyčią. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 6 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas (2 tomas, b. l. 7-8), teistas, Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos, priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 tomas, b. l. 6), kaltinamasis šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad gailisi dėl savo padarytų veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios V. A., nukentėjusioji jam atleido, jie susitaikė, sutinka atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai civilinį ieškinį, kas teismo manymu parodo jo požiūrį į nukentėjusiąją ir atskleidžia jo psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamos veikos padariniais ir taip leidžia įvertinti jo asmenybės pavojingumą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskiriant sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus tai, kad H. S. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrauja, jie susitaikė, kaltinamasis jauno amžiaus, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, H. S. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, H. S. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamasis H. S. 2019 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, taikant draudimus ir įpareigojimus. Kadangi kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė iki 2019 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bendrintina su 2019 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant. Parinkdamas pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendžia, kad prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės turi būti pridėta dalis ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, t. y. 2 mėnesiai.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 9 d. 00:20 val. iki 2019 m. spalio 10 d. 15:32 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną, prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir bausmė, atlikta pagal 2019 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pateikė Kauno teritorinė ligonių kasa. Civilinis ieškinys pareikštas dėl patirtos 251,22 Eur turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajai gydymo paslaugas. Žalos dydis pagrindžiamas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas (1 t., b. l. 121), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, kaltinamasis ieškinio neginčija, Valstybės institucijai atsiradę nuostoliai dėl nukentėjusiosios gydymo tiesiogiai susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarant sveikatos sutrikdymą, taigi, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, ir tenkintinas visa apimtimi.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. A. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 50 metrų atstumu, paliktinos galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žirklės, koto dalis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Elektroninė laikmena su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, elektroninė laikmena su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

H. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį 2019 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir H. S. paskirti galutinę subendrintą 1 (metų) 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant H. S.: per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 9 d. 00:20 val. iki 2019 m. spalio 10 d. 15:32 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną, prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir bausmę, atliktą pagal 2019 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Priteisti iš H. S. 251,22 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 22 euro centus) Kauno teritorinei ligonių kasai nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB bankas, juridinio asmens kodas: 191351679).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 50 metrų atstumu, palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žirkles, koto dalį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Elektroninę laikmeną su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, elektroninę laikmeną su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).