Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,JGK Statyba“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimo, kuriuos ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-674-43/2005 pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,JGK Statyba“ dėl namo statybos išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais pastarasis įrodinėjo patyręs 508 895, 66 Lt išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo Nr. 57-1 statymu savo lėšomis ūkio būdu, teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė, patyręs išlaidų, susijusių su minėto gyvenamojo namo statymu (pagerinimu). Teismas nurodė, kad 1990 m. liepos 20 d. kvitas Nr. 349550 (t. 4, b. l. 62), pagal kurį ieškovas sumokėjo 12 000 rublių vartotojų sąjungai „Limpak“ pagal 1990 m. liepos 20 d. sutartį Nr. 2/47, nepagrindžia ieškovo išlaidų, susijusių su ginčo gyvenamojo namo statymu, nes pagal kvite nurodytą sutartį, vartotojų sąjunga „Limpak“ įsipareigojo pervesti šią įmoką į specialų fondą gyvenamosioms patalpoms statyti po objekto projektinės-sąmatinės dokumentacijos patvirtinimo, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad vartotojų sąjunga „Limpak“ šią pinigų sumą pervedė į specialųjį fondą, kad jie buvo panaudoti ginčo gyvenamojo namo statybai, o jeigu nebuvo panaudoti, kad už tai yra atsakingas atsakovas. Ieškovo pateikti 1991 m. sausio 3 d. kvitas Nr. 672723, 1991 m. vasario 8 d. kvitas Nr. 682015 ir laikinasis akcininko pažymėjimas, pagal kuriuos ieškovas sumokėjo UAB „UBC“ 40 000 rublių kaip pajinį įnašą ir tapo UAB „UBC“ akcininku (t. 2, b. l. 204-207, t. 2, b. l. 211), teismo nuomone, negali būti vertinami kaip išlaidas ginčo gyvenamojo namo statybai patvirtinantys įrodymai, nes apmokėjęs UAB „UBC“ akcijas, ieškovas tapo UAB „UBC“ akcininku ir įgijo visas turtines ir neturtines teises, suteikiamas akcijų savininkui. Ieškovo pateiktus 1991 m. rugsėjo mėnesio, 1992 m. sausio mėnesio, 1992 m. balandžio 14 d., 1992 m. balandžio 25 d., 1992 m. gegužės 6 d., 1992 m. gegužės 15 d., 1992 m. gegužės 22 d., 1992 m. gegužės 29 d. ir 1992 m. birželio 26 d. mokėjimo žiniaraščius bendrai 381 500 rublių ir talonų sumai (t. 2, b. l. 170-203), pagal kuriuos ieškovas teigė sumokėjęs mūrininkų brigadai už ginčo gyvenamojo namo statybos darbus pagal 1991 m. birželio 20 d. sutartį 75/c dėl gyvenamojo namo Nr. 57 statybos Salotės gyvenvietėje, teismas laikė nepatikimais, turinčiais esminių trūkumų, todėl sprendė, kad jie neįrodo ieškovo išlaidų, susijusių su ginčo gyvenamojo namo statyba. Pagrįsdamas šią išvadą, teismas pažymėjo, jog nurodyta sutartis nepasirašyta mūrininkų brigados narių (pasirašytas tik jos priedas). Teismas taip pat nurodė, kad pagal mokėjimo žiniaraščius didžioji dalis darbų atlikti 1992 m. balandžio-birželio mėnesiais, tai yra beveik po metų nuo sutarties sudarymo, be to, mokėjimo žiniaraščiuose nurodyta, kad mokami įnašai namo statybai, tačiau nenurodyta, kurio namo statybai. Ieškovui buvo perduotas statomas gyvenamasis namas Nr. 57-1, tuo tarpu nurodyta suma, pagal mokėjimo žiniaraščius, buvo sumokėta pamainai „Salotė Nr. 57“. Gyvenamasis namas Nr. 57 priklausė keturiems asmenims ir sutartį dėl gyvenamojo namo Nr. 57 statybos darbų su mūrininkų brigada pasirašė ne vienas ieškovas, bet ir dar trys užsakovai – V. Ž., G. G. ir S. B., todėl teismas konstatavo, jog ieškovo pateikti mokėjimo žiniaraščiai neįrodo, kad 381 500 rublių ir talonų ieškovas sumokėjo mūrininkų brigadai būtent už gyvenamojo namo Nr. 57-1 statybos darbus. Teismas taip pat pažymėjo, kad įrašai mokėjimo žiniaraščiuose padaryti skirtingomis rašymo priemonėmis, nurodytos skirtingos datos, yra ištaisymų, juose yra užbraukti įrašai VĮ LTO, VĮ ,,LITO”, tai yra sutrumpinti VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ pavadinimai, ir užbraukti VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ antspaudai, kas, atsižvelgiant į tai, kad VĮ „Lietuvos technologinė įranga“, kurios administracijos vadovu tuo metu buvo ieškovas, pagal 1991 m. rugsėjo 24 d. kapitalinės statybos rangos sutartį buvo JGK „Salotė“ IV kvartalo statybos generaliniu rangovu (t. 2, b. l. 234-242), teismo manymu, kelia pagrįstų abejonių, kad pagal nurodytus mokėjimo žiniaraščius mūrininkų brigadai sumokėjo ne ieškovas savo lėšomis, o VĮ „Lietuvos technologinė įranga“. Ieškovo patirtų išlaidų namo statybai, teismo nuomone, neįrodo ir 1992 m. spalio 22 d. kvitas Nr. 895901 (t. 2, b. l. 296), 1992 m. gruodžio 28 d. kvitas Nr. 895919 (t. 2, b. l. 299), 1993 m. balandžio 20 d. kvitas Nr. 895924 (t. 2, b. l. 303) bei 1993 m. kovo 15 d. kvitas Nr. 895934 (t. 2, b. l. 300), pagal kuriuos ieškovas teigė sumokėjęs 206 159 talonų VĮ „Krašuona“ (t. 2, b. l. 297-303, t. 4, b. l. 61-64). Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad kvituose nurodyta mokėjimo paskirtis – už atliktus darbus (namas Nr. 57) arba net neįvardijant statybų objekto, kas neįrodo, kad ieškovas 206 159 talonus sumokėjo savo lėšomis ir būtent už gyvenamojo namo Nr. 57-1 statybos darbus, kadangi 1991 m. gegužės 1 d. sutartis su VĮ „Krašuona“ dėl statybos darbų atlikimo buvo sudaryta ne tik ieškovo, bet ir kitų asmenų - V. Ž. bei S. B., dėl keturių sublokuotų namų statybos montavimo darbų. Pagal nurodytus kvitus už atliktus darbus sumokėta po pusantrų ir daugiau metų nuo sutarties sudarymo, o patys darbai, pagal ieškovo pateiktus atliktų darbų aktus, atlikti 1992 m. balandžio-liepos mėnesiais (t. 2, b. l. 285-293), tai yra po metų nuo sutarties sudarymo ir tuo laikotarpiu, kai VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ buvo JGK „Salotė“ IV kvartalo statybos generaliniu rangovu, o VĮ „Krašuona“ buvo VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ subrangovu (civilinė byla Nr. 2³-2-1995, t. 3, b. l. 78-80). Teismas sprendė, kad šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, jog pagal nurodytus kvitus VĮ „Krašuona“ sumokėjo ne ieškovas savo lėšomis, o VĮ „Lietuvos technologinė įranga“. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovo pateikti dokumentai: 1992 m. spalio 20 d. pranešimas Nr. 6762/06 ir 1994 m. spalio 7 d. kvitas Nr. 306194 (t. 2, b. l. 209), pagal kuriuos ieškovas už žemę sumokėjo 900 investicinių čekių ir 2, 89 Lt; du 1992 m. spalio 20 d. kvitai, pagal kuriuos ieškovas sumokėjo 300 talonų valstybinį mokestį ir 354 talonų už dokumentų įforminimą (t. 2, b. l. 209); 1993 m. vasario 9 d. ir 1993 m. kovo 9 d. kvitai, pagal kuriuos ieškovas į žemės reformos fondą bei už kompiuterį sumokėjo atitinkamai 72 ir 212 talonų (t. 2, b. l. 208); 1995 m. balandžio 4 d. kvitas Nr. 154371, pagal kurį ieškovas sumokėjo atsakovui 950 Lt už elektros energijos kompensaciją (t. 2, b. l. 210) ir 1995 m. balandžio 21 d. sąskaita, išrašyta 6 603, 16 Lt (t. 2, b. l. 313-314), neįrodo ieškovo patirtų išlaidų statant ginčo gyvenamąjį namą, kadangi neturi jokio ryšio ne tik su nurodyto namo, bet ir apskritai su namo statyba, be to, iš 1995 m. balandžio 21 d. sąskaitos, išrašytos UAB „Opal“, neįmanoma nustatyti, už ką ši sąskaita išrašyta ir kam apmokėti ji skirta. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad už kitus darbus ir medžiagas, statant ginčo gyvenamąjį namą, sumokėjo 137 359, 66 Lt, taip pat, kad 1991 m. spalio 12 d. įnešė 10 000 rublių, bei dalį išlaidų statybos darbams apmokėti: 1992 m. birželio 1 d. mokėjimo žiniaraščio 93 000 talonų, 1994 m. gruodžio mėnesio, 1995 m. sausio – balandžio mėnesių mokėjimo žiniaraščių 15 000 talonų, 1992-10-15 kvito Nr. 1065 7 950 talonų ir 1995 m. birželio 1 d. kvito 26, 43 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad būtų mokėjęs už infrastruktūros sukūrimą, projektavimo darbus. Be to, teismas nurodė, kad byloje atliktos ekspertizės ginčo gyvenamojo namo statybos darbų ir sunaudotų medžiagų vertei nustatyti aktas nepatvirtina, kad už nurodyto namo statybos darbus ir sunaudotas medžiagas sumokėjo ieškovas savo lėšomis, nes ekspertizės metu nebuvo nustatyta kas ir kokių dokumentų pagrindu sumokėjo už ekspertizės akte nurodytus atliktus šio gyvenamojo namo statybos darbus ir sunaudotas medžiagas (t. 2, b. l. 89-90, 103, 111-115).

Teismas atmetė ieškovas teiginį, kad nuo 1991 m. balandžio 29 d. nei atsakovas, nei rangovai UAB „UBC“ ir VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ prie gyvenamojo namo Nr. 57-1 statybos niekuo neprisidėjo. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis 1992 m. gruodžio 28 d. ir 1993 m. sausio 14 d. mokėjimo pavedimais, patvirtinančiais, kad UAB „JGK Statyba“ už 1992 metais pagal 1991 m. rugsėjo 24 d. kapitalinės statybos rangos sutartį atliktus statybos montavimo darbus, tarp jų ir gyvenamojo namo Nr. 57, sumokėjo VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ 3 704 328 talonų (t. 2, b. l. 282-284). Be to, teismas nurodė, kad 1992 m. gruodžio 29 d. pasitarimo dėl JGK „Salotė“ IV kvartalo gyvenamųjų namų statybos kokybės ir finansavimo, kuriame dalyvavo ir rangovo firmos ,,LITO” (VĮ „Lietuvos technologinė įranga“) direktorius M. N., metu rangovas įsipareigojo iki 1993 m. birželio 30 d. atlikti gyvenamojo namo Nr. 57 bendruosius statybos darbus ir pašalinti nurodyto namo atliktų darbų trūkumus (t. 2, b. l. 305-306). Taip pat teismas nurodė, kad įsiteisėjusiame Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2³-2/1995 nurodyta, kad už 57 korpuso statybos darbus UAB „JGK Statyba“ sumokėjo SMV TES-3, už statybos montavimo darbus – VĮ „Lietuvos technologinė įranga“, todėl šiuo teismo sprendimu nustatyti faktai turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje (1964 m. CPK 61 str.).

ieškinį atmetus, atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 5 145 Lt ekspertizės išlaidų (1964 m. 108 str. 1 p., 112 str.; 2002 m. CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.);teismo išvada, kad byloje nepaneigta prezumpcija, jog ieškovas buvo sąžiningas turto įgijėjas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Šio klausimo sprendimui reikšminga LAT CBS teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 22 d. nutartis civ. byloje V. Ž., S. B. v. UAB ,,JGK Statyba“ (bylos Nr. 3K-3-52/2005 m., kat. 29.4; 114.4), kuria remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas šioje civilinėje byloje. Pagal 1991 m. sausio 11 d. sutarties dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo įsigyjant UAB ,,UBC” gyvenamąsias patalpas 5.1 punktą ieškovas, kaip akcininkas, įgijo teisę įsigyti gyvenamąsias patalpas, kai statybos darbai atlikti ne mažiau kaip 50 proc., tačiau, nežiūrint į šią sutarties nuostatą, gyvenamasis namas 1991 m. balandžio 29 d. aktu buvo perduotas ieškovui nenurodant jo baigtumo laipsnio, o tik nurodant, kad jis perduodamas pagal faktišką sąnaudų vertę 1991 m. rugpjūčio 1 d. Tai reiškia, kad ieškovas neteisėtu gyvenamojo namo valdytoju tapo dar iki 1992 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir neatlikus 50 proc. statybos darbų. Tai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas, kaip ir kiti UAB ,,UBC“ akcininkai, nesilaikė nurodytos sutarties sąlygų ir siekė savo bendrais neteisėtais veiksmais kartu su UAB ,,UBC” įsigyti nuosavybėn nebaigtus statyti gyvenamuosius namus, neapmokėjo už įsigytą turtą, nors pirkimo-pardavimo sutartyse yra nurodoma jų vertė. Šios aplinkybės patvirtina ieškovo nesąžiningumą; teismas netinkamai vertino kai kurias bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus, dėl ko padarė klaidingas išvadas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas 1991 m. balandžio 29 d. JGK ,,Salotė“ IV kvartalo statomo gyvenamojo namo Nr. 57 perdavimo į nuosavybę akto surašymo dieną buvo įvykdęs ar vėliau įvykdė 1991 m. sausio 11 d. sutarties Nr. 2-91 dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo įgyjant UAB „UBC“ gyvenamąsias patalpas priede numatytus įsipareigojimus dėl turtinio (intelektualinio) įnašo į UAB ,,UBC“, nors teisė įsigyti gyvenamąsias patalpas už savikainą atsiranda tik po šios sutarties priedo sąlygų įvykdymo. Todėl ieškovas turėjo žinoti, kad neįgijo teisės iš UAB ,,UBC“ reikalauti parduoti jam už savikainą gyvenamąjį namą Nr. 57-1, kai jame bus atlikta daugiau kaip 50 proc. statybos darbų, bei pasirašyti 1991 m. balandžio 29 d. gyvenamojo namo perdavimo į nuosavybę aktą. Be to, bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas ne tik žinojo visas esmines sąlygas, nustatančias nuosavybės teisės į ginčo gyvenamąjį namą įgijimo pagrindą, bet ir neteisėtais veiksmais siekė jų išvengti. Šiuo aspektu teismas netyrė aplinkybių, jog minėtame akte yra nuorodos į 1991 m. liepos 29 d. protokolą ir į 1991 m. rugpjūčio 1 d. atliktus darbus, tai yra tik ateityje galinčius atsirasti dokumentus ir faktus, kas, be kita ko, patvirtina, kad šis aktas buvo surašytas vėliau, nurodant atgalinę datą;bylos aplinkybės neleidžia teigti, kad esminiai aktai, nustatantys gyvenamojo namo Nr. 57-1 perėjimą iš UAB „JGK Statyba“ į UAB „UBC“, ieškovui galėjo būti nežinomi, kadangi nurodytas namas ieškovui perduotas ne tiesiogiai UAB „JGK Statyba“, o iš UAB „UBC“. Tai, kad ieškovas pasirašė UAB ,,UBC“ steigimo sutartį (t. 3, b. l. 141-144), 1991 m. sausio 11 d. sutarties Nr. 2-91 dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo įgyjant UAB „UBC“ gyvenamąsias patalpas priedą dėl UAB „UBC“ akcininkų įsipareigojimo dėl turtinio (intelektualinio) įnašo į UAB ,,UBC“, UAB ,,UBC“ įstatus, 1991 m. balandžio 19 d. (t. 3, b. l. 145), 1991 m. balandžio 24 d. (t. 3, b. l. 146-147), 1991 m. gegužės 6 d. (t. 3, b. l. 148), 1991 m. rugsėjo 5 d. (t. 3, b. l. 149). 1991 m. rugsėjo 24 d. (t. 3, b. l. 150-151), 1991 m. spalio 1 d., 1992 m. sausio 14 d. (t. 3, b. l. 152) UAB ,,UBC“ stebėtojų tarybos protokolus, 1993 m. kovo mėnesio pranešimą dėl 1993 m. kovo 25 d. UAB „UBC“ stebėtojų tarybos posėdžio sukvietimo (t. 3, b. l. 154), patvirtina, kad gyvenamojo namo Nr. 57-1 perleidimo sąlygos iš UAB ,,JGK Statyba“ UAB „UBC“ akcininkams buvo žinomos nuo UAB ,,UBC“ steigimo sutarties pasirašymo. Ieškovas 1991 m. balandžio 29 d. akte dar kartą patvirtino prisiimtus įsipareigojimus per UAB ,,UBC“ turtiniais ir neturtiniais įnašais užtikrinti ginčo gyvenamojo namo statybos procesą, todėl jam negalėjo būti nežinoma, jog jis nėra sumokėjęs 1991 m. sausio 11 d. sutartyje Nr. 2-91 aptartų ginčo gyvenamojo namo statybos išlaidų nei UAB ,,UBC“, nei atsakovui; teismas nesivadovavo baudžiamojoje byloje Nr. 01-24-10-96 (Nr. 1-378/2004) esančiais įrodymais, kurie patvirtina ieškovo nesąžiningumą. Baudžiamojoje byloje atliktų ekspertizių metu nustatyta, jog 1992 m. spalio 14 d. ginčo gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ne UAB „UBC“ prezidentas K. V. (t. 9, b. l .92-95, t. 13, b. l. 178-181).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo – tenkintinas.

Įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendimu (civ. byla Nr. 2³-2/95) 1964 m. CK 7 str. pagrindu pripažinta negaliojanti 1992 m. spalio 14 d. namo Nr. 57-1 Salotės kaime Vilniaus raj., dėl kurio ieškovo lėšų panaudojimo statyboje vyksta ginčas šioje byloje, pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią UAB ,,UBC“ pardavė ieškovui minėtą nebaigtą statyti namą. Šioje Vilniaus rajono apylinkės teismo byloje nustatyta, kad UAB ,,UBC“, nebūdama namo savininke, neturėjo teisės jo ieškovui parduoti, ir grąžino namą jo teisėtam savininkui. Todėl ieškovas, įsigijęs namą pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kuri teismo sprendimu pripažinta negaliojanti kaip prieštaraujanti įstatymo reikalavimams, namą valdė neteisėtai.

Civilinio kodekso normos numato atsiskaitymo galimybę grąžinant turtą iš neteisėto valdymo. Įstatymai numato skirtingas galimybes susigrąžinti turto pagerinimus neteisėtam sąžiningam ir neteisėtam nesąžiningam įgijėjui. 1964 m. CK 147 str. 3 d. numatė, kad sąžiningu įgijėju laikomas toks asmuo, kuris turto įgijimo momentu nežinojo ir neturėjo žinoti, kad asmuo, iš kurio jis įgijo turtą, neturėjo teisės jo perleisti. Įgijėjo sąžiningumas yra preziumuojamas, todėl turto savininkas turi šią prezumpciją paneigti. Tuo tarpu nesąžiningas įgijėjas yra tas asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas yra neteisėtas.

Apeliacinės instancijos teismas išdėstytų argumentų pagrindu sprendžia, kad ieškovas buvo nesąžiningas namo Nr. 57-1 įgijėjas, nes turėjo žinoti, kad namą valdo neteisėtai.

UAB ,,UBC“, kurios akcininku ir steigėju buvo ieškovas, 1991 m. balandžio 29 d. aktu perdavė ieškovo nuosavybėn gyvenamąsias patalpas statomame name Nr. 57 pagal faktines sąnaudas 1991 m. rugpjūčio 1 dienai, o ieškovas įsipareigojo baigti namo statybą savo lėšomis (1 t. b.l. 32). Perdavimo akte nenurodyta, kokie namo statybos darbai faktiškai perdavimo momentu buvo atlikti, už kokią kainą ir kokie darbai dar bus atlikti ateityje iki rugpjūčio 1 d. ir kieno lėšomis. Pats ieškovas savo ieškininiame pareiškime (b.l. 16 t. 1) nurodė, kad savo lėšomis pilnai apmokėjo namo Nr. 57-1 nulinio ciklo statybą ir tokiu būdu pagal 1991 m. balandžio 29 d. perdavimo aktą įgijo nuosavybę ir savo lėšomis baigė namo Nr. 57-1 statybą. Tačiau įrodymų, kad ieškovas sumokėjo už atliktą namo statybos nulinį ciklą byloje nėra. Iš 1991 m. balandžio 29 d. nuosavybės perdavimo ieškovui akto turinio matyti, kad pagrindas perduoti ieškovui nebaigtą statybą yra 1991 m. sausio 11 d. sutartis Nr. 2-91 ir jos priedai. Šią sutartį ,,Dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo įgyjant UAB ,,UBC“ gyvenamąsias patalpas name Nr. 57“ sudarė UAB ,,UBC“ ir ieškovas, kaip šios bendrovės akcininkas (b.l. 218, t. 2). Šia sutartimi šalys susitarė dėl šių esminių sąlygų: UAB ,,UBC“ įsipareigojo finansuoti per JGK direkciją (šioje byloje atsakovas) gyvenamojo namo statybą akumuliuodama akcininko lėšas ir vesti jo piniginių ir kitų įsipareigojimų vykdymo apskaitą, kredito sutarties nustatytomis sąlygomis suteikti kreditą, vykdant šiuos sutarties įsipareigojimus ieškovo nuosavybėn perduoti gyvenamąsias patalpas, o ieškovas įsipareigojo per akcijas pilnai apmokėti faktinę gyvenamojo namo kainą, laiku atsiskaityti už suteiktą kreditą, padengti (pilnai ar dalinai) materialinius išteklius pagal jo įgyjamų nuosavybėn patalpų bendro ploto sąmatinę vertę. Taip pat buvo numatyta, kad, esant ne mažiau kaip 50 proc. statybų užbaigtumui, akcininkas gali įsigyti patalpas nuosavybės ar kitomis teisėmis. Iš šios sutarties turinio seka, kad ji buvo sudaryta pasekoje 1990 m. gruodžio 28 d. kapitalinės rangos sutarties, sudarytos tarp JGK Direkcijos ( užsakovo-statytojo) ir generalinio rangovo UAB ,,UBC“ . 1990 m. gruodžio 28 d. sutarties ypatingose sąlygose numatyta, kad generalinis rangovas, turėdamas tikslą įsigyti nuosavybėn statomus namus Salotės gyvenamųjų namų kvartale, finansuoja statybą ir sudaro su savo akcininkais sutartis, kurias vykdant, akcininkas nuosavybėn įsigyja patalpas, finansuotas UAB ,,UBC“ ir perduotas į UAB ,,UBC“ balansą. Gyvenamosios patalpos, kurių statyba atlikta ne mažiau kaip 50 proc., UAB ,,UBC“ pageidavimu gali būti perduotas į jos balansą, jos nuosavybėn. Taigi, iš šių abiejų sutarčių sąlygų yra aišku, kad UAB ,,UBC“ galėjo ieškovo nuosavybėn parduoti (perduoti) tik tas patalpas, kurios pagal kapitalinės statybos generalinės rangos sutarties sąlygas galėjo būti perduotas į šios bendrovės balansą jos nuosavybėn. Antra, pagal tarp ieškovo ir UAB ,,UBC“ sutartį ieškovas turėjo už perduotas patalpas sumokėti. Tačiau nei 1991 m. balandžio 29 d. aktu perduodant ieškovui nebaigtą statyti namą, nei sudarant 1992 m. namo pirkimo pardavimo sutartį UAB ,,UBC“ nebuvo nei šio statinio savininke, nei šis statinys buvo jos balanse, o ieškovas nebuvo už jam perduotą statinį sumokėjęs.

Ieškovas buvo UAB ,,UBC“ akcininkas. Akcininko pažymėjime pažymėta akcijų vertė - 40 000 rub. Ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo lėšas, panaudotas namo statybai, grindžia ta aplinkybe, kad jo 40 000 rub., kuriuos jis apmokėjo UAB ,,UBC“ už akcijas ir yra jo įdėtos lėšos panaudotos statant namą. Tačiau, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, apmokėjimas už akcijas negali būti pripažintas ieškovo lėšomis įdėtomis į namo statybą. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas už akcijas yra sumokėjęs 30 000 rub. (b. l. 204-207, 211, t. 2). Ieškovas, kaip vienas iš UAB ,,UBC“ steigėjų, įsigydamas šios bendrovės akcijas, privalėjo pagal ABĮ reikalavimus apmokėti už įsigytas akcijas ir tapo šių akcijų savininku. Jo akcijos jam suteikia turtines ir neturtines teises, numatytas ABĮ ir bendrovės įstatuose. Tačiau tokių teisių, kad už įgytas akcijas sumokėtas lėšas laikyti jo lėšomis įdėtomis į statomą namą, jis kaip akcininkas neįgijo ir negalėjo įgyti, nes tokių teisių įstatymai akcininkui nesuteikia.

Byloje esanti medžiaga patvirtina aplinkybę, kad UAB ,,UBC“ neįvykdė 1990 m. gruodžio 28 d. rangos sutarties Nr. 31-90 dėl gyvenamųjų namų Nr. 53, 54, 55, 56, 57, 58 statybos, nes 1991 m. rugsėjo 24 d. atsakovas sudarė su VĮ ,,Lietuvos technologinė įranga“ kapitalinės rangos sutartį dėl minėtų namų statybos (b. l. 234, t. 2). Šia sutartimi generalinis rangovas VĮ Lietuvos technologinė įranga“, kurios direktoriumi buvo ieškovas, sudaręs šią sutartį, įsipareigojo pastatyti sutartyje išvardintus namus, tame tarpe ir namą Nr. 57 ir atiduoti juos eksploatacijai. Vykdant šią sutartį, VĮ ,,Lietuvos technologinė įranga“ priėmė statybai nebaigtus statinius. Iš perdavimo akto (b.l. 249, t. 2) matyti, kad namo Nr. 57 statybos baigtumą 1992 m. birželio 15 d. sudaro nulinis ciklas 103812 rub. sumai. Nei minėtoje statybos rangos sutartyje, nei perdavimo akte nėra užsiminta, kad ieškovui priklauso namo Nr. 57-1 nulinio ciklo atlikta statyba ar kad jis už tuos darbus yra sumokėjęs ar atlikęs savo lėšomis. Taigi, nors pats ieškovas teigia, kad namo nulinio ciklo statyba priklauso jam, kad už šią statybą jis sumokėjo, o tolimesnius darbus jis vykdė pats savo lėšomis, tačiau jo paties, kaip generalinio rangovo, pasirašyta statybos rangos sutartis dėl namo Nr. 57 rodo, kad ne jis pats asmeniškai, o jo vadovaujama valstybinė įmonė prisiėmė įsipareigojimus šį namą pastatyti ir atiduoti eksploatacijai. Kad ieškovo vadovaujama įmonė vykdė namo Nr. 57 statybą patvirtina 1992 m. gruodžio 29 d. pasitarimo protokolas, kurį pasirašė užsakovo ir rangovo vadovai (rangovo vadovas – ieškovas). Iš šio protokolo turinio matyti, kad buvo aptariami ,,Salotės“ IV kvartalo namų statybos kokybė ir finansavimo klausimai, tame tarpe ir namo Nr. 57 (b.l. 305 t. 2). Šalys susitarė, kad rangovas bendruosius statybos darbus namuose Nr. 57, 58, 55 atliks iki 1993 m. birželio 3 d., o užsakovas (atsakovas) visiškai apmokės už atliktus ir priimtus darbus, rangovas įsipareigojo name Nr. 57 nustatytus trūkumus pašalinti iki 1993 m. sausio 30 d. Šis šalių susitarimas patvirtina aplinkybę, kad namo Nr. 57 statybinius darbus vykdė įmonė, kuriai vadovavo ieškovas. Tuo metu, kai šalys pasirašė šį susitarimą, ieškovas pagal 1992 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį jau buvo įsigijęs nuosavybės teise nebaigtą statyti namą. Tai patvirtina atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę, kad nuo namo statytojo UAB ,,JGK Statyba“ buvo nuslėptas faktas apie 1992 m. spalio 14 d. namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą.

Ieškovo pateikti įrodymai, kurie jo manymu patvirtina mokėjimo už statybos darbus faktą, kelia abejones, nėra patikimi. Kad atsakovas įmonės ,,Lietuvos technologinė įranga“ subrangovui UAB ,,Krašuona“ už atliktus 1991 m. – 1992 m. laikotarpyje namo Nr. 57 statybos darbus apmokėjo 1282152 talonų patvirtina 1992 m. lapkričio 3 d. tarnybinis pranešimas, 1992 m. gruodžio 28 d. mokestinis pavedimas (b. l. 282, t. 2); įmonei ,,Lietuvos technologinė įranga“ - 1993 m. sausio 14 d. mokestiniu pavedimu Nr. 192 2422176 talonų (b. l. 282, t. 2). Mokėjimo žiniaraščiai (170-203 t. 2) 381500 rub. sumai yra tipinės formos, kurios tuo metu buvo naudojamos atliekant mokėjimus įmonėse, kai kurie jų patvirtinti VĮ ,,Lietuvos technologinė įranga“ antspaudu, kuris vėliau yra nubrauktas, ieškovas pasirašo žiniaraščius, kaip įmonės buhalteris, atlikęs mokėjimus. Ieškovas nurodė, kad yra sumokėjęs 12 000 rub. vartotojų kooperatyvui JGK ,,Limpak“ pagal 1990 m. liepos 20 d. sutartį kaip pajinį įnašą kooperatinio namo statybai (b. l. 56-62, t. 4) ir kad šie pinigai taip pat buvo panaudoti namo statybai. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad minėta pinigų suma būtų pervesta atsakovui ar į specialų fondą gyvenamosioms patalpoms statyti.

Apeliacinės instancijos teismas, išdėstytų argumentų pagrindu sprendžia, kad ieškovo pateikti paaiškinimai, įrodymai, kuriais jis grindžia savo reikalavimą, kelia dideles abejones, kad ieškovas savo lėšomis statė namą Nr. 57-1 ir nėra tokie patikimi, kad būtų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas savo lėšomis statė namą (CPK 178,183-185 str.str.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis ir šiais argumentais sprendžia, kad ieškovas buvo nesąžiningas namo Nr. 57-1 įgijėjas:

ieškovas, įsigydamas namą Nr. 57-1 iš UAB ,,UBC“ pagal 1992 metų spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nemokėjo pardavėjui UAB ,,UBC“ 53 000 talonų, nors pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad minėtą sumą jis yra sumokėjęs;

ieškovas buvo UAB ,,UBC“ steigėjas ir akcininkas, sudaręs su UAB ,,UBC“ 1991 m. sausio 11 d. sutartį ,,Dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo, įgyjant UAB ,,UBC“ gyvenamąsias patalpas name Nr. 57“ žinojo, kad UAB ,,UBC“ nebevykdo generalinio rangovo pareigų statant namą Nr. 57, nes pats, kaip VAI ,,Lietuvos technologinė įranga“ vadovas, 1991 m. rugsėjo 24 d. sudarė su namo statytoju (atsakovu) kapitalinės rangos sutartis dėl namų, tame tarpe ir namo Nr. 57, statybos ir šią sutartį vykdė;

ieškovas, kaip VĮ ,,Lietuvos technologinė įranga“ vadovas, 1991 m. rugsėjo 24 d. sudaro kapitalinės rangos sutartį dėl namų, tame tarpe ir namo Nr. 57, statybos, o 1992 m. spalio 14 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį namą įsigyja nuosavybės teise, tačiau ir po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo VĮ ,,Lietuvos technologinė įranga“ vykdo namo statybą.

VĮ ,,Lietuvos technologinė įranga“, 1992 m. birželio 15 d. aktu perimdama iš užsakovo (atsakovo) pagal 1991 m. rugsėjo 24 d. kapitalinės statybos rangos sutartį nebaigtus statyti namus tolimesnei statybai, perdavimo akte nepažymėjo, kad namo Nr. 57 nulinis ciklas pagal 1991 m. balandžio 29 d. perdavimo aktą priklausė ieškovui ir kitiems asmenims, nors pats ieškovas, kaip generalinio rangovo vadovas, šį aktą patvirtino. Tai rodo, kad ieškovas 1991 m. balandžio 29 d. nebaigtos statybos namo perdavimą kaip ir namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą slėpė ir taip buvo siekiama, kad VĮ ,,Lietuvos technologinė įranga“ atliktų namo Nr. 57 statybą.

1964 m. CK 146 str. numatė, kad tik neteisėti sąžiningi įgijėjai grąžinus turtą iš neteisėto valdymo, įgija teisę reikalauti atlyginti padarytas turto pagerinimo išlaidas. Tuo tarpu nesąžiningam neteisėtam įgijėjui įstatymas teisės reikalauti atlyginti padarytas pagerinimo išlaidas nesuteikia. Ieškovas yra pripažįstamas nesąžiningu neteisėtu valdytoju, todėl jo teisė atlyginti turėtas išlaidas neginama.

Išdėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad ieškovas yra sąžiningas neteisėtas įgijėjas, yra nepagrįsti.

Iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 5145 Lt už atliktą ekspertizę ir 1750 Lt advokato pagalbai apmokėti ( CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str. 1 d.) bei 6 Lt išlaidų, turėtų išsiunčiant procesinius dokumentus, valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš M. N. 5 145 Lt UAB ,,JGK statyba“ naudai, išlaidų turėtų apmokant už atliktą ekspertizę, 1 750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš M. N. 6 Lt išlaidų, turėtų išsiunčiant procesinius dokumentus, valstybės naudai.