Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams L.D. ir D. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. K. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. AM-VILANN-120161624-17 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 17070846310 panaikinimo, institucija priėmusi nutarimą byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. AM-VILANN-120161624-17 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 17070846310 S. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 286 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 130,00 Eur bauda, už tai, kad jis, 2017 m. liepos 21 d., apie 18 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), kartu su augalų atliekomis degino buitines atliekas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. skundu kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jam buvo paskirta 130,00 Eur bauda.

Skunde nurodo, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes (duomenys neskelbtini), lauke degino smulkias šakas. Atvykęs aplinkos apsaugos departamento pareigūnas D. B. su grėbliu išsklaidė šias šakas ir surado bei jam parodė keturis nedidelius gabalus medžio drožlių plokštės. Nors pareigūnui aiškino, kad plokščių atsiradimas laužavietėje jam nėra aiškus, tačiau į jo nurodytas aplinkybes atsižvelgta nebuvo ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Be to, surašant nutarimą skirti baudą buvo inkriminuotas dar vienas pažeidimas – nebuvo perkrautos šakos, kurios į laužavietę sukrautos prieš du mėnesius. Su tuo nesutinka, nes šakas palaipsniui krovė 1,5 mėnesio. Didžioji dalis šakų buvo sudėta 2, 3 dienas prieš deginant. Nors degino šakas, bauda jam buvo paskirta taip pat ir už žolių laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą. Mano, kad jam buvo inkriminuotas smulkus nusižengimas už kurį gali būti skiriamas įspėjimas, tačiau nepagrįstai aplinkos apsaugos pareigūnas paskyrė labai didelę, net 130,00 Eur dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2017 m. liepos 21 d. degino vaismedžių šakas. Išdegė laužavietės vidurys, todėl jis grėbliu šakas sklaidė į vidurį ir pastebėjo, kad laužavietėje yra keturi nedideli gabalai medžio plokštės. Tam neteikė reikšmės. Apie 1,5 mėnesio krautas medžių šakas buvo išsklaidęs vėjas, todėl jis jas surinko į vieną krūvą, tai yra laužavietę sukrovė, likus 2,3 dienom iki deginimo. Krovė obelų ir slyvų šakas. Kai šakos sudegė, medžio drožlių plokštės liko nesudegusios. Jis nežino iš kur šios plokštės atsirado jo laužavietėje. Neneigia, kad dar degant laužui matė šias plokštes ir jas paliko toliau degti. Dėl šių priežasčių sutinka, kad padarė nusižengimą, tačiau nežinojo, jog negalima deginti, nes buvo labai mažas plokščių kiekis. Mano, kad žalos gamtai toks kiekis padaryti negalėjo. Iš žolių gamina kompostą, jų tikrai nedegino.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į S. K. skundą, kuriame nurodė, kad aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas D. B. išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Byloje nustatyta, kad S. K. kartu su šakomis lauže degino atliekas – medžio plokščių gabalus, todėl jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 286 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde teigia, jog šakas į krūvą krovė apie 1,5 mėnesio, tuo buvo pažeista Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269, 8 punkto reikalavimai. Nustatyta, kad kartu su šakomis lauže buvo deginamos ir atliekos – medžio plokščių gabalai, tuo buvo pažeistas minėtų reikalavimų 6 punktas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas D. B. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Papildomai paaiškino, kad S. K. buvo skirtas sankcijoje numatytos baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkis, nes nebuvo nustatyta nei lengvinančių, nei sunkiančių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė L.D. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Liudytojas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Ž. C. parodė, kad 2017 m. liepos 21 d. budėjo pagal patvirtintą grafiką. Buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra deginamos šiukšlės. Išvyko kartu su neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi D. B.. (duomenys neskelbtini) pastebėjo nemažą laužą, rūkstančius dūmus. Apžiūrėjo laužą ir pastebėjo, kad ten dega sodo, daržo atliekos – šakos, sausi lapai, sausa žolė. Kartu su jomis degė klijuoto medžio drožlių plokštės, kurias draudžiama deginti. Sodyboje sutiko S. K., kuris patvirtino, kad degina atliekas. Jis parodė S. K., jog lauže deginamos klijuoto medžio drožlių plokštės.

Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir vyriausiojo specialisto Ž. C. tarnybiniame pranešime (b. l. 8).

Liudytojas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento neetatinis inspektorius D. B. parodė, kad 2017 m. vasaros viduryje, tikslaus laiko neprisimena, kartu su vyriausiuoju specialistu Ž. C. nuvyko į (duomenys neskelbtini), nes buvo gautas pranešimas apie degantį laužą. Nuvykus į įvykio vietą pastebėjo, kad lauže dega klijuotų drožlių plokštės. Taip pat lauže buvo sudegę lapai, matėsi šakų likučiai. Juos pasitiko S. K., kuriam jie parodė, kad lauže deginamos plokštės. S. K. jam pasakė, kad degina šiukšles, nes neturi kur jų dėti. Pasakius, kad deginti plokštes draudžiama, S. K. ėmė teigti, kad medžio plokštės jam nepriklauso.

Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo bei fotonuotraukų matyti, kad lauže dega keturi medžio plokštės gabalai.

Skundas tenkintinas dalinai.

S. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už nusižengimo, numatyto ANK 286 straipsnio 1 dalyje padarymą.

ANK 286 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269, 6 punkte numatyta, kad draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).

Nagrinėjamu atveju, iš liudytojų Ž. C. ir D. B. parodymų teismo posėdžio metu, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto tarnybinio pranešimo, teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo bei fotonuotraukų, nustatyta, kad kartu su augalų atliekomis S. K. degino buitines atliekas – klijuotos medienos plokščių gabalus, tuo neabejotinai pažeisdamas aplinkos apsaugos reikalavimus. Šių aplinkybių neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris teismo posėdžio metu paaiškino, kad matė kaip kartu su medžių šakomis dega keturi nedideli gabalai medžio plokštės, tačiau tam neteikė reikšmės ir toliau juos degino. Kadangi buvo labai mažas plokščių kiekis, mano, kad žalos gamtai nepadarė.

Teismo vertinimu, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas visiškai teisingai konstatavo, kad S. K. pažeidė Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269, 6 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 286 straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. K. skundžiamame nutarime inkriminuota, kad jis pažeidė Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269, 8 punkto reikalavimus, kuriuose numatyta, kad draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti, kad S. K. pažeidė šiuos reikalavimus. Nors savo skunde S. K. teigė, jog jis šakas palaipsniui krovė 1,5 mėnesio, tačiau taip pat nurodė, kad didžiąją dalį šakų sudėjo 2, 3 dienas prieš deginant. Šias aplinkybes patikslino teismo posėdžio metu paaiškindamas, jog apie 1,5 mėnesio krautas medžių šakas buvo išsklaidęs vėjas, jas surinko į vieną krūvą, tai yra laužavietę sukrovė, likus 2,3 dienom iki deginimo. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad medžio šakos nebuvo perkrautos prieš deginimą ar kad jos į krūvą buvo sukrautos anksčiau nei prieš savaitę. Byloje esančios abejonės vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai, todėl iš administracinio nusižengimo šalintina aplinkybė, kad S. K. pažeidė 8 punkto reikalavimus. Kartu pažymėtina, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime S. K. nebuvo inkriminuotos faktinės aplinkybės, kad jis degino medieną jos neperkrovęs, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo. Be to, administracinio nusižengimo protokole S. K. nėra inkriminuotas minėtas 8 punkto reikalavimų pažeidimas.

Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo taip pat ginčija Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269, 2 punkto reikalavimo pažeidimą. Kadangi skundžiamame nutarime šis 2 puntas S. K. inkriminuotas nebuvo, todėl teismas dėl jo taikymo pagrįstumo nepasisako.

ANK 32 straipsnio 1 dalis numato, jog nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju, skundžiamu nutarimu S. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 286 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta 130 Eur bauda, kuri atitinka ANK 286 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį. Nustatydamas baudos dydį, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas motyvavo tuo, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Teismo vertinimu, S. K. nepagrįstai nustatytas straipsnio sankcijos vidurkį atitinkantis baudos dydis. S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie jo anksčiau galimai padarytus nusižengimus nėra. Aplinkos apsaugos nusižengimas padarytas pirmą kartą. Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, atkreipiamas dėmesys, jog kartu su medžio šakomis buvo deginamas nedidelis buitinių atliekų kiekis, buitinių atliekų atsiradimo lauže aplinkybės yra neaiškios. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę iš esmės pripažino, teigdamas, jog matė, kad lauže dega medžio plokštės, tačiau dėl nedidelio kiekio manė, kad žalos gamtai nesukelia. Be to, administracinio nusižengimo protokolu S. K. buvo pasiūlyta sumokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos – 15 Eur., kurios jis nesumokėjo, nes neteisingai suprato inkriminuojamo nusižengimo pobūdį. Taigi, 130 Eur dydžio baudos paskyrimą iš esmės nulėmė neteisingas S. K. faktinių aplinkybių vertinimas. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis), S. K. skirtina minimali ANK 286 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – 30 Eur bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. AM-VILANN-120161624-17 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 17070846310 ir S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), pagal ANK 286 straipsnio 1 dalį, paskirti 30 Eur (trisdešimties eurų) administracinę baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK Nr. 17070846310 ir įmokos kodą - 1001.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopiją išsiųsti S. K., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimui skyriui, kurio buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini).