Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs S. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, neteisto, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 174 str., 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2009-01-16 apie 17.30 val. būdamas neblaivus viešoje vietoje, prie Seimo rūmų, Gedimino pr. 53, Vilniuje, šlapinosi t.y. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 str.

S. K. teismo posėdyje dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 174 str. kaltu prisipažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

S. K. kaltė įrodyta surinkta bylos medžiaga (tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymais, asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn prisipažinimu ir paaiškinimais bei kita rašytine bylos medžiaga). S. K. veika atitinka LR ATPK 174 str. sudėtį, baustinas.

Pažeidėjo S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidėjas dėl padaryto administracinio teisės apžeidimo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Aplinkybė, tai kad S. K. teisės pažeidimą padarė neblaivus, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, nepripažintina sunkinančia atsakomybę aplinkybe.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į lengvinančių aplinkybių buvimą, sunkinančių nebuvimą, atsižvelgiant į asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn asmenybę yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti S. K. švelnesnę nuobaudą nei LR ATPK 174 str. sankcijoje numatyta.

Taip pat Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK NRPVG pareigūno surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. P 147734 nurodyta, jog 2009-01-16 apie 17.30 val. Gedimino pr. 53 prie LR Seimo S. K. nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, t.y. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 1 d.

S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareigūnams nesipriešino, kadangi pareigūnai jį iš karto sulaikė ir jis vykdė visus pareigūnų reikalavimus.

LR ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007).

Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

LR ATPK 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. S. K. kaltinamas tuo, kad pasipriešino policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas (LR ATPK 187 str. 1 d.). Tačiau teismui pateiktame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog S. K. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo. Inkriminuoto pažeidimo konstatavimui būtina nustatyti keletą svarbių aplinkybių, t. y. pareigūnų reikalavimų teisėtumą ir asmens priešinimąsi tokiam reikalavimui, jo nevykdymą. LR ATPK 187 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Iš S. K. paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad jis 2009-01-16 d. šlapinosi viešoje vietoje ir dėl to buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tačiau pareigūnams nesipriešino, kadangi pareigūnai jį iš karto sulaikė ir jis vykdė visus pareigūnų reikalavimus.

Vilniaus apskrities VPK VTV AKS KK 5-o būrio vyriausio postinio J. K. 2009-01-16 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2009 m. sausio 16 d. mitingo metu konvojavimui į Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 5 PK buvo pristatytas S. K. gim. 1983 už šlapinimąsi viešoje vietoje ir nevykdymą tiesioginių policijos pareigūnų reikalavimų.

Taikant principą, kad visos abejonės vertinamos pažeidėjo naudai ir esant pakankamam pagrindui manyti, kad S. K. nesipriešino policijos pareigūnams ir vykdė teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus. Taip pat iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos teismui neaišku kokie konkrečiai buvo pareigūnų teisėti reikalavimai, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole surašytame S. K. atžvilgiu nenurodyta, būtent kokių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdė, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą negalima konstatuoti, kad S. K. veiksmuose yra LR ATPK 187 str. 1 d. sudėties požymiais t.y. kad jis pasipriešino policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas ir, kad tai darė tyčia.

Pagal pateiktus bylos duomenis trūksta įrodymų, patvirtinančių, kad S. K. pasipriešino policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Neįrodžius, kad S. K. pasipriešino policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas tyčia, administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. l d. 2 p.,teismas,

nutarė:

pripažinti S. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 174 str. ir paskirti jam įspėjimą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 187 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.