- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-20
- Bylos Nr.
- 1-2959-1017/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39174-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 309 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. spalio 16 d. buvo gautas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame L. G. kaltinama pagal BK 309 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2016 metų vasarą, tiksliai nenustatytą dieną, būdama Didžiojoje Britanijoje, turėdama tikslą platinti pornografinio turinio dalykus, kompiuteriu socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė profilį „S,S“, kurį vėliau pavadino „M“, ir šį profilį patalpino nukentėjusiosios M. M. nuogo kūno ir intymių kūno vietų nuotraukas, kurios pagal 2016 m. spalio 17 d. specialisto išvadą Nr. EA-53 pripažintos pornografinio pobūdžio, nes jose atvirai ir detaliai rodomo lytiniai organai, bei siekdama jas išplatinti kuo daugiau žmonių, minėtame profilyje pakvietė bendrauti M. M. draugus, kol 2016 m. rugpjūčio 18 d. minėtas nuotraukas pamatė nukentėjusioji M. M., gyvenanti Vilniuje, ir kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Pareiškime nurodyta, kad tokiu būdu L. G. platino pornografinio turinio dalykus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti arba pašalinti. Be to, prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, o nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 418 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusiajai M. M. 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame išaiškinta nukentėjusiosios teisė per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo šį sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisme byla kartu su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo buvo gauta 2017 m. spalio 16 d. (praėjus trims savaitėms po pranešimo išsiuntimo), tačiau byloje nėra duomenų, ar nukentėjusioji iš tikrųjų gavo tokį pranešimą. Be to, byloje nėra duomenų apie nukentėjusiosios poziciją dėl jai galimai padarytos žalos atlyginimo bei jos nuomonės dėl civilinio ieškinio pareiškimo šioje byloje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu M. M. buvo pripažinta nukentėjusiąja dėl jai nusikalstama veika padarytos moralinės žalos, tas pats nurodyta ir nukentėjusiosios specialių apsaugos poreikių vertinimo pažymoje, tačiau nukentėjusiajai nebuvo išaiškinta jos teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl galimai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 25-26). Teismui siekiant patikslinti paminėtas aplinkybes, buvo susiekta su nukentėjusiąja M. M., kuri telefonu paaiškino, kad paminėto pranešimo nėra gavusi ir apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nežino, jai nebuvo išaiškinta jos teisė pareikšti civilinį ieškinį šioje byloje, o tokia teise ji norėtų pasinaudoti (2017 m. spalio 19 d. telefonograma). Vadinasi, nukentėjusioji nebuvo tinkamai informuota apie jos teisę pareikšti civilinį ieškinį ir apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (kai apskundimo terminas skaičiuojamas nuo tokio pranešimo gavimo, o ne jo išsiuntimo dienos).
Be to, byloje pareikšti kaltinimai pagal BK 309 straipsnio 1 dalį dėl pornografinio turinio dalykų platinimo. BK 309 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. ši veika laikoma baigta (atlikta) nuo platinimo veiklos pradžios ir padarinių kilimas (jų vieta) neturi įtakos. Tuo tarpu iš pareikšto kaltinimo matyti, kad kaltinamoji L. G. galimai platino pornografinio turinio nuotraukas kompiuteriu, būdama Didžiojoje Britanijoje. Pagal BK 5 straipsnį, Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą. Tačiau asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, numatytus BK 5 ir 6 straipsniuose, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (BK 8 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju kartu su byla nepateikta duomenų, ar Didžiojoje Britanijoje yra baudžiama už tokią nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinama L. G., bei kokios rūšies ir dydžio bausmės už tokią nusikalstamą veiką yra numatytos. Tokiu atveju nėra galimybės nustatyti, ar už tokią veiką baudžiama abejose valstybėse. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusio asmens kontaktiniai duomenys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant baudžiamąją bylą yra neskelbtini, tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju vienas iš esminių duomenų – nukentėjusiosios M. M. gyvenamosios vietos adresas yra nurodytas kaltinime (bei įtarime).
Įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašytas pažeidžiant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus, kuriais buvo iš esmės apribotos nukentėjusiosios teisės. Be to, byloje reikalingas papildomas aplinkybių tyrimas dėl baudžiamosios atsakomybės (ne)taikymo Didžiojoje Britanijoje už nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinama L. G.. Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog šiuo metu teismas neturi galimybės priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų. Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, byla perduotina prokurorei nurodytiems pažeidimams pašalinti ir tyrimui papildyti. Papildomai pažymėtina, jog perduoti bylą BPK 423 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėti teisiamajame posėdyje, esant tokiems trūkumams, yra neracionalu, kadangi dėl minėtų ikiteisminio tyrimo trūkumų, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, būtų pažeisti kaltinamosios teisėti lūkesčiai dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi ir 418 straipsnio 1, 4 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Baudžiamąją bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorei tyrimui papildyti.
Nurodytiems pažeidimams pašalinti ir tyrimui papildyti nustatyti dviejų mėnesių terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.