Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-29 · Administracinė byla Nr. eI2-3785-641/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-29
Bylos Nr.
eI2-3785-641/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05980-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Deimantė Andrulytė, Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas
H. A.
Atsakovas
Lietuvos transporto saugos administracijai
Advokatai
Aivaras Velutis
Administracinė byla Nr. eI2-3785-641/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05980-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 29 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. A. skundą atsakovei Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas H. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir atsakovė, ir Administracija) 2024 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 7BE-1119 „Dėl poveikio priemonių taikymo“ – panaikinti H. A., gim. 1974 m. rugsėjo 13 d., 2023 m. rugpjūčio 24 d. išduotą leidimą Nr. LEID-21588-TAKL teikti keleivių pervežimo už atlyginimą (taksi) paslaugas (toliau – Administracijos sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 21RE-762 (toliau – LAGK sprendimas). Taip pat patikslintu skundu pareiškėjas prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Konstitucinį Teismą prašymu ištirti, ar LR Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo principams neprieštarauja LR kelių transporto kodekso 8²straipsnio 14 dalies 1 punktas tiek, kiek pagal jį asmuo, pageidaujantis teikti keleivių vežimo už atlygį paslaugas, nėra laikomas esantis nepriekaištingos reputacijos, jeigu buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas ir todėl negalintis teikti keleivių vežimo už atlygį paslaugas.

2. Skunde (kurį patikslino) pareiškėjas, jo atstovas advokatas Aivaras Velutis nurodė, jog:

2.1. tiek Administracija, tiek ir LAGK skundžiamais sprendimais netinkamai, t. y. nepagrįstai siaurai aiškino ir taikė esamam ginčui teisingai išnagrinėti aktualias teisės normas, užtikrinančias: traukiamo atsakomybėn / asmens, kuriam taikomos neigiamo administracinio poveikio priemonės, teisę būti išklausytam; tinkamą administracinio proceso ir gero viešojo administravimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos (toliau – LR) viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje, užtikrinimą; traukiamo atsakomybėn / asmens, kuriam taikomos neigiamo administracinio poveikio priemonės teisę žinoti, už ką ir kokiais pagrindais vadovaujantis bei motyvais remiantis jam šios poveikio priemonės taikomos.

2.2. LAGK nevertino galimo ginčui teisingai išnagrinėti aktualaus teisinio reglamentavimo prieštaravimų aukštesnės teisinės galios teisės aktams, o pareigos išklausyti asmenį, kuriam taikomos neigiamo pobūdžio administracinės priemonės, naštą iš esmės perkėlė į teisminę ginčo nagrinėjimo stadiją, remdamasi esamu teisiniu reglamentavimu ir konstatuojant, kad tokio išklausymo būtinumo sprendžiant esamą ginčo dalyką, t. y. leidimo teikti keleivių pervežimo paslaugas panaikinimą, nenumato galiojanti teisė, apibrėžianti šios teisės atėmimo sąlygas.

2.3. nesutiko su atsakovės vertinimu bei pateiktais argumentais, jog pareiškėjas teiktais dokumentais, nors ir turėjo tokią galimybę, jokių aplinkybių ir argumentų, galinčių sudaryti faktinį ir teisinį pagrindą priimti kitokį nei esamas sprendimas, nepateikė, kadangi: 1) tinkamo proceso dėl bet kokių neigiamo poveikio priemonių asmeniui taikymo principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas ginčą arba bylą nagrinėjančiais institucijai išklausius abi ginčo puses (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1350-575/2018). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų laikymosi būtinumas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Mano, jog pastarojo principo, skirtingai nei teigiama skundžiamame LAGK sprendime, turi būti laikomasi ir administracinio poveikio priemonių skyrimo neteisminėje stadijoje net ir atveju, kai tokių sprendimų priėmimo neteismine tvarka taisyklės tiesiogiai tokių procedūrų tvarkos nereglamentuoja, kadangi, pareiškėjo ir jo atstovo vertinimu, šio principo tinkamo aiškinimo ir taikymo svarba kyla iš pamatinių teisingo bet kokio teisinio proceso reikalavimų ir todėl šis principas gali bei turi būti aiškinamas plečiamai ir todėl taikomas, tame tarpe, ir priimant neigiamo pobūdžio administracinius sprendimus neteismine tvarka vykstančiuose procesuose; 2) esamu atveju H. A. apie jo atžvilgiu inicijuotą leidimo teikti keleivių parveržimo už atlygį panaikinimo procedūrą jokiu būdu nebuvo informuotas ir jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti sprendžiant leidimo panaikinimo klausimą, teikiant savo paaiškinimus, argumentus ir juos galinčius pagrįsti argumentus, tokiu būdu teisės būti betarpiškai išklausytam neužtikrinant. Pabrėžė, jog, skirtingai nei nurodoma skundžiamame LAGK sprendime, tokios teisės suteikimas būtų leidęs pareiškėjui pateikti argumentus, kuriais keliamas klausimas dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo asmenims, prašantiems suteikti leidimą teikti keleivių pervežimo už atlygį paslaugas, įtvirtinto LR kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 8² straipsnio 14 dalies 1 punkte, atitikimo teisinio proporcingumo principui ta apimtimi, kiek tai yra susiję su reikalavimu nebūti teistu už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumo neišnykimu ar panaikinimu, tačiau šio reikalavimo nesiejant su nusikaltimo, už kurį asmuo buvo teistas, objektu, taip pat neįvertinant esamų asmenį charakterizuojančių duomenų. Nesuteikus pareiškėjui galimybės pateikti paaiškinimus dėl sunkaus teistumo ir jį charakterizuojančių aplinkybių skundo neteisminio nagrinėjimo metu LAGK, šis klausimas keliamas teikiamu skundu teismui.

2.4. dėl skųsto administracinio akto turinio trūkumų paaiškino, jog: 1) VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtinta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai. LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ 10 straipsnio (redakcija galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 5 dalies 5–6 punktų nuostatas) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti; 2) LVAT aiškindamas reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui, yra ne kartą pažymėjęs, jog tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais; 3) LVAT praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nors reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą taikomas visose viešojo administravimo srityse, viešojo administravimo subjektai sprendžia skirtingo pobūdžio teisinius santykius, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Nepaisant to, net ir esant tokiai situacijai, kiekvienu atveju negali būti paneigiama viešojo administravimo institucijos pareiga pagrįsti asmenų atžvilgiu priimamus individualius administracinius aktus, t. y. nurodyti konkrečiu atveju pakankamus ir aiškius motyvus (o ne tik nuorodas į konkrečias teisės normas), lėmusius sprendimo priėmimą; 4) atsižvelgus į tai, kad, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą; 5) H. A. surašyto 2024 m. liepos 23 d. Administracijos sprendimo Nr. 7BE-1119 turinys, skirtingai ne skundžiamame LAGK sprendime konstatavo LAGK, šių reikalavimų neatitinka, kadangi jame nėra nurodoma, kokiais konkrečiai motyvais remiantis buvo konstatuota esant teisinį pagrindą taikyti jam administracinio poveikio priemones (panaikinti leidimo vežti keleivius už atlygį galiojimą), nes sprendimo dėl poveikio priemonių taikymo skiltyje „motyvai“ yra tik pateikiamos nuorodos į LR kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) straipsnius, dalis bei punktus, tuo tarpu šios nuorodos neatitinka nei teisminės praktikos apibrėžiamų priimamo sprendimo motyvų sampratos, nei motyvų turiniui keliamų reikalavimų, kadangi savo turiniu ir teisine prasme iš esmės yra ne sprendimo priėmimo motyvai, o teisinis priimto sprendimo pagrindas ir todėl priešingos LAGK išvados, iš kurių seka, jog šios nuorodos atitinka motyvų, kaip juos apibūdina cituota teisminė praktika, sampratą ir turinį, negali būti pripažintos pagrįstomis bei teisingomis.

2.5. H. A. atstovo vertinimu, Administracijos sprendimo trūkumai pažeidžia pareiškėjo teisę į tinkamą gynybą ir negali būti ištaisyti bylos nagrinėjimo LAGK metu, kadangi tam būtina pakeisti skundžiamo Administracijos sprendimo turinį, pašalinant aukščiau nurodytos jo trūkumus, grąžinant Administracijos sprendimą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti galimai padaryto nusižengimo (pažeidimo) tyrimą, įpareigojant jos atstovus pašalinti Kodekso 8² straipsnio 7, 8 ir 9 dalių, taip pat 8² straipsnio pažeidimus.

2.6. abejones kėlė ir dėl ginčui teisingai išspręsti aktualaus teisinio reguliavimo dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atlygintines keleivių vežimo paslaugas teikiantiems / pageidaujantiems teikti asmenims proporcingumo tiek ta apimtimi, kiek tai yra susiję su reikalavimu nebūti teistu už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir teistumo neišnykimu ar panaikinimu, tiek ir ta apimti, kiek šis reikalavimas yra nesiejamas su nusikaltimo, už kurį asmuo buvo teistas, objektu ar kitais skiriamaisiais požymiais (pvz., kaltės forma). Šiuo aspektu pareiškėjas tvirtino, kad esami reikalavimai labiau nei leistina riboja LR Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę laisvai pasirinkti darbą. Pareiškėjo pozicija šioje dalyje grindžiama argumentais, kad 1) LR Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutarime yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas ir nuo LR Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. LR Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad LR Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (žr. LR Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 8 d. 2013 m. vasario 22 d., 2017 m. sausio 25 d., 2021 m. vasario 12 d. nutarimai). Sutinkamai su LR Konstitucinio Teismo išaiškinimais, diferencijuotas teisinis reguliavimas gali būti taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais. Tik tokiu atveju toks diferencijavimas nelaikytinas diskriminaciniu; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; 2) LR Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinio teisingumo principo sampratą pasisakė, kad pastarasis yra neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas (žr. LR Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d., 2013 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 26 d. nutarimai) ir jo negalima pasiekti tenkinant tik vienos grupės interesus, kartu paneigiant kitų interesus (žr. LR Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 9 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimus). Vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra proporcingumo principas, pagal kurį teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (žr. LR Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d., 2019 m. lapkričio 8 d., 2021 m. vasario 12 d. nutarimus); 3) LR Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodę, kad LR Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą gali būti ribojama, jeigu laikomasi šių sąlygų: i) tai daroma įstatymu; ii) apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei LR Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; iii) apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; iv) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr. LR Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. vasario 17 d., 2021 m. vasario 12 d. nutarimus); 4) aiškindamas LR Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, LR Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygas, tačiau tai darydamas jis turi paisyti LR Konstitucijos (žr. LR Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. kovo 15 d., 2019 m. birželio 25 d. nutarimus). Iš to seka ir LR Konstitucinio teismo išaiškinimas, kad visi nustatyti specialieji reikalavimai pasirinkti ir dirbti tam tikrą darbą turi būti konstituciškai pateisinami, priešingu atveju bus pažeista ir piliečio konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą (žr. pvz. LR Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. sausio 22 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai). 5) Kodekso 8² straipsnio 14 dalis nustato, kad asmuo, norintis teikti keleivių vežimo už atlygį paslaugas, turi turėti teisę tokias paslaugas teikti suteikiantį leidimą, kuriam gauti jis turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis, be kito, buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas (Kodekso 8² straipsnio 14 dalies 1 punktas). 6) Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas darbuotojui, kaip žinia, paprastai siejamas su darbu tam tikrose profesinės veiklos srityse, kurių specifika reikalauja, kad jose dirbančių žmonių asmeninės savybės atitiktų tam tikrus reikalavimus, būtinus šiems darbams tinkamai atlikti tiek individualiu, tiek ir visuomeninu požiūriais. Dažniausiai tokie reikalavimai yra keliami valstybės tarnyboje. LR Konstitucinėje jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinta, kad valstybės tarnyba yra valstybės tarnautojų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu (žr. pvz. LR Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimus) ir todėl piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą nėra absoliuti: kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims (žr. pvz. LR Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimus). Konstitucinė valstybės tarnybos paskirtis, ypatingi uždaviniai, keliami valstybės tarnybai, lemia tai, kad piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri reikalavimai, tame tarpe – ir nepriekaištingos reputacijos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju. Pagal LR Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius ir siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumą, privalo nustatyti su šių asmenų reputacija susijusius stojimo į valstybės tarnybą reikalavimus, be kita ko, reikalavimą nebūti teistam už tam tikrus nusikaltimus. Pažymėtina, kad LR Konstitucinis Teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad net ir nustatant tokį reikalavimą turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, pagal kurį negali būti nustatyti didesni konstitucinės teisės stoti į valstybės tarnybą ribojimai, negu būtina valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumui užtikrinti. 7) Keleivių pervežimo už atlygį veikla nėra priskiriamas nei valstybės tarnybos, nei kokiai nors su ja susijusiai profesinės veiklos sričiai, paprastai suponuojantiems specialiuosius reikalavimus asmenims, tokiose srityse dirbantiems, tačiau kodekso 8² straipsnio 14 dalyje yra numatyti, be kito, ir reputaciniai reikalavimai tokias paslaugas teikiantiems / norintiems teikti asmenims, kurie tuo pačiu yra ribojimai tokia veikla užsiimti asmenims, kurie tokių reputacinių reikalavimų neatitinka. 8) Šiuo aspektu pažymėtina, kad Kodekse tiesiogiai nenurodyta, o ir iš šio teisės akto normų sisteminio ar kitokio aiškinimo neseka, kokio tikslo siekiant yra numatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas asmenims, norintiems gauti leidimą teikti keleivių pervežimo už atlygį paslaugas, todėl šį tikslą nustatyti tiksliai galimybės nėra kaip ir nėra galimybės tiksliai / neginčytinai nustatyti Kodekse įtvirtintų nepriekaištingos reputacijos tokią veiklą vykdyti pageidaujančiam asmeniui reikalavimų / kriterijų tinkamumą / proporcingumą šiam tikslui pasiekti. 9) Laikant, kad nurodytu teisiniu reglamentavimu, ribojančiu galimybę už labai sunkius ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims teikti keleivių pervežimo už atlygį paslaugas, be kito, gali būti siekiama užtikrinti pervežimo paslaugomis besinaudojančių asmenų saugumą, mano, kad toks tikslas laikytinas pozityviu bei visuomeniškai reikšmingu, todėl aukščiau cituotą Konstitucinę jurisprudenciją atitinkančiu, tačiau net ir tokiu atveju, negalima sutikti, kad ši priemonė atitinka ir cituotą Konstitucinę jurisprudenciją proporcingumo požiūriu, t. y. reikalavimui, kad teisės aktais nustatytos ir taikomos 10 priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, kadangi i) keleivių pervežimo už atlygį paslaugos, mano, nėra profesinė veikla, susijusi su valstybės saugumo, viešojo intereso ar su pastaraisiais susijusių padidintų saugumo reikalavimų užtikrinimu todėl esami griežti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kiek tai liečia reikalavimus šias paslaugas teikti pageidaujančiam asmeniui, nebūti teistam už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, negali būti pripažinti proporcingais galimai jais siekiamų įgyvendinti tikslų požiūriu, tačiau, tuo pačiu, ženkliai riboja vienodas asmenų galimybes tokia darbo veikla užsiimti; ii) nepriekaištingos reputacijos reikalavimas ir iš jo sekantis draudimas teikti keleivių pervežimo už atlyginimą paslaugas teistiems už labai sunkius ir sunkius nusikaltimus asmenims esant neišnykusiam / nepanaikintam teistumui jokiu būdu ir mastu negali būti laikoma priemone galinčia neabejotinai sumažinti galimo nusikaltimo, visų pirma nukreipto į pervežimo paslaugos gavėją, recidyvo pavojų išnykus arba panaikinus teistumą, t. y. praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo ir bausmės už jį atlikimą, o tai reiškia, kad toks reikalavimas negali būti pripažintas nei tinkamu, nei proporcingu galimai jo įvedimu siekiamam tikslui – pervežimo už atlygį paslaugų vartotojų saugumui užtikrinti pasiekti; iii) nepriekaištingos reputacijos reikalavimas ir iš jo sekantis draudimas teikti keleivių pervežimo už atlyginimą paslaugas teistiems asmenims yra siejamas tik su padarytų nusikaltimų sunkumu (už labai sunkius ir sunkius nusikaltimus asmenims) ir esant neišnykusiam / nepanaikintam teistumui, tačiau nesiejamas su padarytų nusikaltimų pobūdžiu / objektu, kaltininko kaltės forma, tuo tarpu, pavyzdžiui, sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei ir pan., siekiamo tikslo užtikrinti pervežimo paslaugų gavėjų saugumą požiūriu, laikytini ženkliai reikšmingesniais nei, pavyzdžiui, to paties sunkumo nusikaltimai asmenų turtui ir turtinėms teisėms, tačiau esamu atveju diferenciacijos pagal nusikaltimo objektą esamame teisiniame reguliavime nėra ir tai leidžia teigti, kad tokiu būdu yra nepagrįstai labiau nei būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti suvaržomos asmenų teisės pasirinkti darbą; iv) pagal Kodekso 8² straipsnio 14 dalies reguliavimą asmuo nelaikomas nesančiu nepriekaištingos reputacijos jeigu jis buvo teistas už nesunkaus ir / arba apysunkio nusikaltimo padarymą net ir atveju, jei teistumas už tokių nusikaltimų padarymą nėra išnykęs ar panaikintas, tuo tarpu keleivių, besinaudojančių pervežimo paslaugomis saugumo požiūriu, atsižvelgiant į nemažos dalies BK numatytų nesunkių bei apysunkių nusikaltimų objektą, padarymo aplinkybes bei kaltininko kaltės rūšį bei formą, už tokius nusikaltimus teisti asmenys gali būti laikomi grėsmę jų saugumui galinčiais kelti. Nepaisant šito, aukščiau nurodyti apribojimai tokių asmenų ratui nėra taikomi.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Administracija atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad:

3.1. Administracija 2024 m. kovo 28 d. gavo VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas pranešimą (toliau – pranešimas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, vykdantis taksi veiklą, nėra nepriekaištingos reputacijos ir prašoma spręsti dėl jam išduoto leidimo Nr. LEID-21588-TAKL (toliau – Leidimas) panaikinimo. Atsižvelgusi į pranešimą, Administracija dar kartą patikrino informaciją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre (toliau – ĮKNR) ir gavo iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos registro išrašą Nr. IKNRE-21, kuriuo patvirtinama VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas pranešime pateikta informacija.

3.2. atsižvelgusi į aukščiau gautą informaciją Administracija 2024 m. liepos 23 d. Administracijos sprendimu panaikino pareiškėjui išduoto leidimo vykdyti taksi veiklą galiojimą. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė LAGK, kuri savo 2024 m. rugsėjo 25 d. LAGK sprendimu Administracijos Sprendimą paliko galioti.

3.3. skunde pareiškėjas neginčija to, kad buvo teistas už sunkų tyčinį nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs, o tai reiškia, kad pareiškėjas neginčija Administracijos sprendime nustatytų aplinkybių. Be to, pareiškėjui neginčijant šio fakto, taip pat iš viso skundo akivaizdu, kad pareiškėjas suprato, kuo yra kaltinamas ir dėl ko jam panaikintas leidimas teikti taksi paslaugas.

3.4. dėl pareiškėjo ginčijamo teisės būti išklausytam administracinės procedūros metu pažeidimo pastebėjo, kad pareiškėjui ginčo leidimas buvo panaikintas dėl objektyvios aplinkybės – neatitikimo reputacijos reikalavimams. Ši aplinkybė (asmens teistumas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo) egzistuoja objektyviai ir jos niekaip nepakeis ar asmuo teiks paaiškinimus, ar ne. Administracija negali keisti imperatyvių įstatymo normų, o Kodekso 8² straipsnio 12 dalies 6 punktas imperatyviai nurodo, kad nustačius asmens reputacijos neatitikimą leidimas yra naikinamas, todėl ši imperatyvi norma neleidžia Administracijai taikyti kitokios sankcijos, nei leidimo panaikinimas, nepriklausomai nuo to koks būtų asmens paaiškinimas. Jokie kiti teisės aktai nenumato, kad pagal Kodekso 8² straipsnio 12 dalies 6 punkto nuostatą naikinant leidimą asmeniui, jam turi būti siūloma teikti paaiškinimus. Tačiau net ir esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms asmuo realizavo savo teisę teikti paaiškinimus, kai pateikė savo poziciją LAGK (skųsdamas Administracijos sprendimą) bei skųsdamas LAGK sprendimą teismine tvarka, nors skunde pareiškėjas jokių naujų paaiškinimų nenurodė ir teismui, o remiasi tik jau Administracijos sprendime nustatytų aplinkybių teisiniu interpretavimu.

3.5. nurodė, kad skunde pareiškėjo įvardinta teisminė praktika dėl teisės būti išklausytam taikytina tuomet, kai asmens paaiškinimas įtakoja jam taikomas teisinio poveikio priemones, tačiau mano, jog šiuo atveju asmens paaiškinimas nekeičia jam taikomų teisinio poveikio priemonių, kadangi pastarąsias imperatyviai nurodo įstatymas, t. y. Kodekso 8² straipsnio 12 dalies 6 punktas, o pats pagrindas (teistumas) egzistuoja objektyviai, nepriklausomai nuo asmens paaiškinimo. Todėl Administracija neprivalėjo siūlyti pareiškėjui teikti paaiškinimus dėl jo turėto leidimo teikti taksi paslaugas galiojimo panaikinimo.

3.6. nesutiko ir su antruoju skundo argumentu, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė žinoti, už ką ir kokiais pagrindais vadovaujantis bei motyvais remiantis jam taikomos poveikio priemonės. Paaiškino, kad pareiškėjo cituojama teisminė praktika būtent ir nurodo, kad pareiškėjui iš priimto jo atžvilgiu sprendimo turi būti aišku, kokios teisės normos pažeistos ir nurodoma kuo būtent pasireiškė pažeidimo veiksmai. Administracijos sprendime aiškiai nurodyta, kad pareiškėjui ginčo leidimas naikinamas vadovaujantis Kodekso 8² straipsnio 12 dalies 6 punktu ir 8² straipsnio 14 dalies 1 punktu, nurodytos konkrečios aplinkybės, esančios pagrindu taikyti įvardintas Kodekso nuostatas, t. y. pareiškėjo neatitikimas nepriekaištingos reputacijos reikalavimams dėl turimo teistumo už konkretų sunkų nusikaltimą, kurio straipsnis nurodytas Administracijos sprendime. Tokiu būdu pareiškėjas iš Administracijos sprendimo neabejotinai suprato, dėl ko jam panaikintas leidimas ir tai aiškiai matosi iš pareiškėjo pateikto skundo, kuriame jis išsamiai nurodo nesutikimo su Administracijos sprendimu motyvus.

3.7. Dėl kreipimosi į LR Konstitucinį Teismą nurodė taip pat nesutinkantys, kadangi Kodekso 8² straipsnio 14 dalyje nurodytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas įstatymo leidėjo nustatytas įvertinus jo atitiktį LR Konstitucijai, proporcingumo, teisinės valstybės principams ir yra pagrįstas ir teisėtas. Pastebėjo, kad Kodekso 8² straipsnio 14 dalies 1 punktas reputacijos neatitikimą sieja su sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais, t. y. su ypač pavojingomis veikomis. Asmuo, vykdantis nusikalstamas veikas, supranta, kad šių veikų darymas gali daryti įtaką ir jo darbinės veiklos apribojimams ir pats pasirenka tokį savo elgesį, o kartu ir tokio elgesio pasekmes, todėl asmens pasirenkamas nusikalstamas elgesys, Administracijos nuomone, sudaro pagrįstas ir neprieštaraujančias LR Konstitucijai to asmens veiklos ribojimo pasekmes. Be to, vertinant reputacijos keleivių vežimui lengvaisiais automobiliais už atlygį reikalavimą, būtina atsižvelgti ir į keleivių teises nevykti su asmeniu, teistu už nusikalstamas veikas. Administracijos nuomone, įstatymų leidėjas būtent ir įvertino proporcingumą tarp asmens, norinčio verstis šia veikla, ir keleivių teisių ir priėmė LR Konstituciją atitinkančią normą.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjui, per atstovą A. Velutį, bei atsakovei Administracijai 2025 m. kovo 31 d. teismo pranešimais tinkamai pranešta apie rašytinio proceso tvarka paskirto nagrinėti teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Pareiškėjas skundu prašė, o atsakovė neprieštaravo dėl skundo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilęs dėl 2024 m. liepos 23 d. Administracijos sprendimo ir 2024 m. rugsėjo 25 d. LAGK sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nėra ginčo, šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančio 2024 m. balandžio 10 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (H. A.) duomenys, jog pareiškėjas yra nuteistas pagal LR baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį už sunkų nusikaltimą ir teistumas pareiškėjui nėra išnykęs ar panaikintas bei, jog 2023 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjui buvo išduotas Leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą Nr. LEID-21588-TAKL.

6. Iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2024 m. kovo 27 d. rašto „Dėl leidimo panaikinimo“ nustatyta, jog VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, patikrinimo metu iš H. A. pateiktos 2024 m. vasario 27 d. Informatikos ir ryšių departamento išduotos teistumo (neteistumo) pažymos nustatė, kad jis nėra nepriekaištingos reputacijos, kadangi yra teistas už sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, vadovaudamiesi Kodekso 8² straipsnio 10 dalies 7 punktu, kreipėsi į Administraciją prašymu spręsti pareiškėjui išduoto leidimo Nr. LEID-21588-TAKL galiojimo panaikinimo klausimą.

7. Administracija 2024 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 7BE-1119, vadovaujantis Kodekso 8² straipsnio 12 dalies 6 punktu, 14 dalies 1 punktu, Lietuvos transporto saugos administracijos taisyklių, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2BE-327 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos dokumentų valdymo taisyklių patvirtinimo“, priedo „pareigų, kurias einantis Lietuvos transporto saugos administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, suteikti įgaliojimai pasirašyti išduodamus dokumentus ir siunčiamus raštus, sąrašas“ 2-ojo punkto lentelės 44 dalimi, nusprendė panaikinti išduoto Leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą Nr. LEID-21588-TAKL galiojimą. Administracijos sprendimas priimtas dėl šių faktinių aplinkybių: H. A. vykdė keleivių vežimo už atlygį veiklą lengvuoju automobiliu taksi nebūdamas nepriekaištingos reputacijos, nes buvo nuteistas pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį už sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas (2024 m. balandžio 10 d. išrašas iš ĮKNR ir jo archyvo). Administracijos sprendimo motyvai: Kodekso 8² straipsnio 12 dalies 6 punktas (vežėjas, turintis leidimą, pažeidė šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus).

8. 2024 m. rugpjūčio 22 d. skundu pareiškėjas Administracijos sprendimą apskundė LAGK. LAGK sprendimu šis pareiškėjo skundas atmestas.

9. Vertindama skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja aktualios ginčo metu LR Transporto veiklos pagrindų įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d.), Kodeksas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d.) bei kitos teisės aktų teisės normos.

10. Transporto saugos administracijos valstybinės kelių transporto priežiūros įgaliojimus nustato Kodeksas, VAĮ, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir LR susisiekimo ministro tvirtinami keleivinio kelių transporto priežiūros nuostatai (Kodekso 14 straipsnio 1 dalis).

11. LR transporto veiklos pagrindų įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta, jog licencijuojamos transporto ūkinės komercinės veiklos sritys nustatomos specialiuosiuose transporto rūšių įstatymuose ir kodeksuose. Kiekvienai šiuose įstatymuose nustatytai transporto licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos sričiai licencijos (leidimai) išduodamos pagal LR Vyriausybės patvirtintas licencijavimo taisykles.

12. Kodekso 8² straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Leidimus išduoda, leidimų galiojimą sustabdo, leidimų galiojimo sustabdymą ar leidimų galiojimą panaikina Administracija šio kodekso ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų priežiūros tarnybos dėl šio straipsnio 10 dalies 3 punkto ir šio straipsnio 12 dalies 4 ir 5 punktų pažeidimų per 5 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo dienos privalo pateikti informaciją Administracijai.

13. Lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas; 2) buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir yra neatlikęs paskirtos bausmės (išskyrus atvejus, kai asmuo atleistas nuo bausmės atlikimo); 3) piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis (Kodekso 8² straipsnio 14 dalis).

14. Leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu: vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, nebeatitinka reikalavimo būti nepriekaištingos reputacijos (Kodekso 8² straipsnio 12 dalies 6 punktas).

15. Leidimų vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių, patvirtintų LR susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 „Dėl Leidimų vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. birželio 12 d., toliau – Leidimų išdavimo taisyklės), 6 punktas numato, kad subjektas leidimus išduodančiai institucijai pateikia leidimus išduodančios institucijos nustatytos formos prašymą ir dokumentus, įrodančius subjekto atitiktį Kodekso 8² straipsnio 2 dalyje ir 15 dalies 1 punkte arba 16 dalies 1 punkte (pagal prašomo išduoti leidimo rūšį) nurodytiems reikalavimams. Leidimo papildymo nauja informacija ir leidime nurodytos informacijos patikslinimo atvejais tikrinami vežėjo teikiami dokumentai, tiesiogiai susiję su pildomais ar keičiamais duomenimis. Sprendimai dėl leidimų išdavimo priimami ir subjektai elektroniniu paštu informuojami per Kodekso 8² straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą. Leidimus išduodanti institucija priima sprendimą panaikinti leidimo galiojimą Kodekso 8² straipsnio 12 dalyje nustatytais pagrindais (Leidimų išdavimo taisyklių 11 punktas). Leidimus išduodanti institucija nereikalauja dokumentų ir (ar) informacijos, kuriuos subjektas jau yra pateikęs, išskyrus atvejus, kai subjekto pateikti dokumentai ir (ar) informacija pasikeičia, taip pat kuriuos gali gauti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi (Leidimų išdavimo taisyklių 11 punktas).

16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia įgyvendinti savo subjektinę teisę – jog būtų panaikinti Administracijos sprendimas bei LAGK sprendimas (tokiu būdu liktų galioti pareiškėjui Administracijos išduotas Leidimas Nr. LEID-21588-TAKL vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą).

17. Užsiimant taksi veikla būtinas leidimas tokiai veiklai ir Kodeksas įtvirtina teisės įsigyti ir turėti tokį leidimą apribojimus, iš kurių vienas yra tai, jog leidimo teikti taksi paslaugas negali gauti nepriekaištingos reputacijos neturintis asmuo, o paaiškėjus, jog tokį leidimą turintis asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos – leidimo galiojimas tokiam asmeniui yra panaikinamas (Kodekso 8² straipsnio 12 dalies 6 punktas, 14 dalis). Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui, kaip taksi paslaugas teikiančiam asmeniui, teko pareiga laikytis Kodekse įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas ginčo leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, o būtent būti nepriekaištingos reputacijos.

18. Minėta, Kodeksas aiškiai ir konkrečiai reglamentuoja kada asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus: 1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas; 2) buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir yra neatlikęs paskirtos bausmės (išskyrus atvejus, kai asmuo atleistas nuo bausmės atlikimo); 3) piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis (Kodekso 8² straipsnio 14 dalis).

19. Byloje neginčijamai įrodyta, jog pareiškėjas yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu LR nuteistas už sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir šis teistumas Administracijos sprendimo bei šios teismo sprendimo priėmimo metu nėra išnykęs. Ši aplinkybė paaiškėjo esant pareiškėjui išduotam leidimui Nr. LEID-21588-TAKL vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2024 m. kovo 27 d. rašto „Dėl leidimo panaikinimo“ pagrindu, bei pasitvirtino Administracijai patikrinus 2024 m. balandžio 10 d. ĮKNR ir jo archyvo duomenis apie pareiškėją. Ji konstatuota ir Administracijos sprendime bei pripažįstama paties pareiškėjo. Taigi byloje neginčijamai įrodyta, jog pareiškėjas, būdamas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas už sunkų nusikaltimą, kol teistumas yra neišnykęs akivaizdžiai neatitinka Kodekso 8² straipsnio 14 dalies 1 dalies reikalavimo (nėra nepriekaištingos reputacijos), o tai yra Kodekso 8² straipsnio 12 dalies 6 punkte reglamentuotas imperatyvas ginčo leidimo galiojimui panaikinti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo atveju Administracijos sprendimu faktinės aplinkybės buvo identifikuotos ir nustatytos tinkamai bei teisiniai pagrindai pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyti tinkamai.

20. Be to, nors pareiškėjas ginčijo Administracijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl jo trūkumų VAĮ 10 straipsnio 5 dalies aspektu, tačiau iš Administracijos sprendimo turinio visumos galima aiškiai nustatyti, jog jame nors ir glaustai, tačiau yra nurodyti aiškūs, konkretūs ir tikslūs motyvai (vežėjas (pareiškėjas), turintis leidimą, pažeidė Kodekso 8² straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo; vykdė keleivių vežimo už atlygį veiklą lengvuoju automobiliu taksi nebūdamas nepriekaištingos reputacijos, nes buvo nuteistas pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį už sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas). Sprendime taip pat yra nurodyta jo apskundimo tvarka, teisinis pagrindas, kuriuo remiantis jis priimtas, faktinės aplinkybės ir motyvai, todėl pareiškėjui nepaneigus, o atsakovei įrodžius, jog ginčo atveju Administracijos sprendimo priėmimo metu egzistavo privalomojo pobūdžio Kodekso 8² straipsnio 12 dalies 6 punkto, 14 dalies 1 punkto pagrindai pareiškėjo atžvilgiu išduoto leidimo galiojimui panaikinti, teisinio pagrindo jį pripažinti teisėtu ir/ar nepagrįstu nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis Kodekse įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas ne tik prašymo išduoti leidimą pateikimo metu, bet ir viso leidimo galiojimo metu, nes Kodekse nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą. Be to, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojams Kodekso keliamus reikalavimus, o būtent Administracijos sprendimo priėmimo metu buvo nepriekaištingos reputacijos (buvo neteistas ar teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau teistumas išnykęs).

21. Nors pareiškėjas, jo atstovas laikėsi pozicijos, jog Administracijos sprendimas buvo priimtas pažeidus pareiškėjo teisę į tinkamą gynybą bei teisę teikti paaiškinimus, nes jam nebuvo pranešta apie vykdomą ginčo administracinę procedūrą dėl ginčo leidimo galiojimo panaikinimo bei nesuteikta galimybė teikti savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus dėl jo individualios situacijos, tačiau: viena vertus, ginčui aktualūs galiojantys teisės aktai neįtvirtina Administracijos besąlyginės pareigos kreiptis į lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojus dėl papildomų paaiškinimų; antra, nei LAGK, nei vėliau – iškėlus bylą teisme – pareiškėjas nenurodė jokių naujų, išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kitaip interpretuoti Administracijos sprendimo priėmimui aktualias Kodekso nuostatas ar priešingai, nei nurodyta Administracijos sprendime, įvertinti ginčijamo Administracijos sprendimo motyvus; trečia, Administracijos sprendimas buvo priimtas nagrinėjant VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas 2024 m. kovo 27 d. prašymą dėl leidimo pareiškėjui galiojimo panaikinimo klausimo išsprendimo, o iš šio prašymo turinio bei kartu su atsakovės atsiliepimu į skundą pateiktoje tyrimo medžiagoje esančio pareiškėjui asmeniškai išduoto ĮKNR rašto kopijos matyti, jog VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas atliko patikrinimą ir jo metu duomenis apie turimą teistumą iš ĮKNR duomenų bazės pateikė būtent pats pareiškėjas. Nustatytos aplinkybės teismui leidžia objektyviai įsitikinti, jog pareiškėjui buvo žinoma, jog jo, kaip teikiančio keleivių vežimo už atlygį (taksi) paslaugas vairuotojo, atžvilgiu yra atliekami tikrinimo veiksmai ir jam buvo sudaryta galimybė pateikti tikrinimui aktualius duomenis ir pareiškėjas šia galimybe pasinaudojo. Taigi pareiškėjo teisė į tinkamą gynybą ir teisė teikti paaiškinimus nebuvo suvaržytos; ketvirta, administracinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal jo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Byloje surinktų įrodymų visuma nepaneigta, jog Administracijos sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Administracijos tuo metu turėtais duomenimis, tame tarpe ir pačiam pareiškėjui išduotais ĮKNR duomenimis apie neišnykusį teistumą dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, bei galiojančiomis teisės aktų normomis. Nagrinėjamu atveju neišnykusio teistumo dėl sunkaus nusikaltimo padarymo aplinkybė, pagal Kodekso 8² straipsnio 12 dalies 6 punktą, 14 dalies 1 punktą, yra pakankamas privalomasis ginčo leidimo verstis lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojo veikla galiojimo panaikinimo pagrindas. Jokių išimčių LR saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Kodekse, Leidimų išdavimo taisyklėse nenustatyta, todėl atsakovės priimtas Administracijos sprendimas yra proporcingas ir adekvatus.

22. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Administracijos sprendimą. Skundžiamas Administracijos sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl skundžiamo Administracijos sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija LAGK sprendimui taip pat iš esmės pritaria ir akcentuoja, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta LAGK sprendime. Pažymėtina, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų LAGK ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamo LAGK sprendimo dalį, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi LAGK, iš esmės nenurodė. LAGK sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad LAGK sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

23. Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Taip pat LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt).

Kiti procesiniai klausimai

24. Pareiškėjas skundu taip pat pareiškė prašymą kreiptis į LR Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar LR Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo principams neprieštarauja Kodekso 8² straipsnio 14 dalies 1 punktas tiek, kiek pagal jį, asmuo pageidaujantis teikti keleivių vežimo už atlygį paslaugas, nėra laikomas esantis nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas bei todėl negalintis teikti keleivių vežimo už atlygį paslaugas.

25. Minėta, pareiškėjas ir jo atstovas abejones kėlė dėl ginčui teisingai išspręsti aktualaus teisinio reguliavimo dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atlygintines keleivių vežimo paslaugas teikiantiems / pageidaujantiems teikti asmenims proporcingumo tiek ta apimtimi, kiek tai yra susiję su reikalavimu nebūti teistu už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir teistumo neišnykimu ar panaikinimu, tiek ir ta apimti, kiek šis reikalavimas yra nesiejamas su nusikaltimo, už kurį asmuo buvo teistas, objektu ar kitais skiriamaisiais požymiais (pvz., kaltės forma). Šiuo aspektu pareiškėjas tvirtino, kad esami reikalavimai labiau nei leistina riboja LR Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę laisvai pasirinkti darbą.

26. LR Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja LR Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į LR Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka LR Konstituciją. Prašymams kreiptis į LR Konstitucinį Teismą išspręsti administracinėje byloje taikomos ABTĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, t. y. jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi pagrindo manyti, jog nagrinėjamoje konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja LR Konstitucijai, kreipiasi į LR Konstitucinį Teismą ir stabdo bylą, kol LR Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą (ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

27. LVAT dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į LR Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti, jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti LR Konstitucijai. Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į LR Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties LR Konstitucijai. Kreipimasis į LR Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties LR Konstitucijai (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1645/2012). Taigi teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į LR Konstitucinį Teismą.

28. Pabrėžtina, kad pagal LR Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą LR Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties LR Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegai, ištyrus byloje surinktų įrodymų visumą, išnagrinėjus nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgus į aktualių LR Konstitucinio teismo nutarimų turinį, nekyla abejonių dėl Kodekso 8² straipsnio 14 dalies 1 punkto neatitikimo LR Konstitucijai dėl pareiškėjo išdėstytų teiginių (detaliai aptartų šio teismo sprendimo 2.6 papunktyje) bei dėl galimybės šią administracinę bylą išnagrinėti objektyviai ir teisingai remiantis esama teisine reglamentacija, todėl nepagrindžia šioje byloje kreipimosi į LR Konstitucinį Teismą, kad ši administracinė byla būtų teisingai išnagrinėta, būtinybės. Todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į LR Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo H. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Deimantė AndrulytėArvydas MartinavičiusRasa Milvydaitė