- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-11
- Bylos Nr.
- 2-6080-772/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui V. P., atstovaujančiam nepilnamečių vaikų: A. P. ir P. P. interesus, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti neatvykus institucijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P., atstovaujančio nepilnamečių vaikų: A. P. ir P. P. interesus pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. P., atstovaujantis nepilnamečių vaikų: A. P. ir P. P. interesus 2010-07-02 kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui po vaikų motinos G. M. priimti. Pareiškėjas pareiškime nurodydė, kad (duomenys neskelbtini) staiga mirė nepilnamečių vaikų A. P. ir P. P. motina G. M. Pareiškėjas paaiškino teismui, kad dėl vaikų motinos mirties jo šeima patyrė didžiulį stresą, šią sunkią valandą jam padėjo giminės ir artimieji. Dėl to jis atstovaujantis nepilnamečius vaikus pagal įstatymą pamiršo, kad yra įstatymo nustatytas terminas kreiptis į vietos notarų biurą velionio palikimui priimti. Be to jam nebuvo žinomas vaikų motinos G. M. vardu esantis turtas. Tačiau vėliau išaiškėjo, kad vaikų motinos vardu yra likę pinigai esantys AB Swedbankas. Dėl to, kai jis nuvyko į vietos notarų biurą, jam buvo paaiškinta, kad jis turėjo kreiptis į vietos notarą per tris mėnesius po vaikų motinos mirties, tačiau kadangi šis terminas buvo praleistas, tai notarė patarė iš pradžių kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas nurodė, kad su velione vaikų motina G. M. jis santuokos nebuvo sudaręs, dėl to į palikimą nepretenduoja. Taip pat nurodė, kad po vaikų motinos mirties jam nereikėjo jų vardu priimti ir jokio kito jai priklausiusio turto. Todėl pareiškėjas prašė teismą atnaujinti terminą tik paminėto palikimo priėmimui. Be to pareiškėjas nurodė teismui, kad dėl to, jog anksčiau jam neteko turėti reikalų susijusių su paveldėjimu bei dėl kitų iškilusių problemų, jis dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notarų biurą jo vaikų vardu atsiradusiam palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities VMI pateikusi atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad teismui nustačius, jog pareiškėjas terminą kreiptis į vietos notarą praleido dėl svarbių priežasčių, jų įstaiga neprieštarauja šio termino atnaujinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.
Kaip matyti pagal byloje esančią medžiagą, pareiškėjo nepilnamečių vaikų: A. P. ir P. P. motina G. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.3). Pareiškėjas ir velionė vaikų motina G. M. gyveno nesusituokę (b.l. 1,4-5). AB Swedbank yra išdavęs pareiškėjo nepilnamečių vaikų motinai G. M. banko sąskaitos kortelę (b.l. 7). Šioje banko sąskaitos kortelėje esantys pinigai laikytini pareiškėjo nepilnamečių vaikų velionės motinos G. M. asmenine nuosavybe (CK 1. 100 str.). Pareiškėjas atstovaujantis nepilnamečių vaikų interesus dėl jų velionės motinos vardu atsiradusio palikimo į vietos notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė ir jie jo nepriėmė (b.l. 1). Tuo pačiu pripažintina, kad kitų įpėdinių pretenduojančių į velionės palikimą irgi nėra (b.l.1).
Civilinio kodekso 5.50 str. 3d. nuostata nustato, kad įpėdiniai, o nepilnamečių vaikų interesais jų atstovai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, pareiškimą paduodami palikimo atsiradimo vietos notarų biurui (CK 5. 56 str.). Velionė G. M. mirė (duomenys neskelbtini) ir jos vardu liko banko sąskaitoje pinigai. Šie pinigai priklausę G. M. gali būti paveldimi įstatymo nustatyta tvarka. Aukščiau nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad velionės motinos G. M. įpėdinių nepilnamečių vaikų A. P. ir P. P. teisės į motinos vardu atsiradusi palikimą, turėjo būti realizuotos per tris mėnesius po jos mirties. Tačiau dėl nepakankamo kiekio informacijos jos nebuvo įstatymo nustatytu terminu realizuotos ir laiku nesikreipta į vietos notarą paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. Taip pat šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėjas, atstovaujantis nepilnamečių vaikų interesus praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą palikimui, atsiradusiam po vaikų motinos G. M. mirties, priimti.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. 2000 m. CK nustato, kad pirmiausia, pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai. Pareiškėjo atstovaujami nepilnamečiai vaikai A. P. ir P. P. būdami vieninteliais mirusios motinos vaikais (CK 5.11 str. 1d.1p.), įgijo teisę paveldėti palikėjos G. M. vardu atsiradusį turtą. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 str. 1d.). Pripažintina, kad pareiškėjo atstovaujami nepilnamečiai vaikai tuo pat metu įgijo paveldėjimo teisę į velionei G. M. priklausantį turtą, kuris atsirado po jos mirties. Palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai A. P. ir P. P. įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, o pareiškėjas kreipdamasis į notarą išreiškė valią jį priimti visą jų vardu. Pripažįstama, kad įpėdiniui išreiškusiam valią priimti palikimą, jis priklauso pastarajam nuo palikimo atsiradimo momento.
Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Įstatymu nustatytas trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117str. 4d.) arba prailginamuoju, tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis parleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.
Remiantis paminėtu prailgintinas pareiškėjui V. P., atstovaujančiam nepilnamečių vaikų: A. P. ir P. P. interesus praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą jų mirusios motinos G. M. vardu atsiradusiam palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino prailginimas reikalingas pareiškėjo atstovaujamiems nepilnamečiams vaikams: A. P. ir P. P. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 270, 576 - 578 str., str.
n utaria:
Atnaujinti pareiškėjui V. P. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą nepilnamečių vaikų: A. P. (a/k (duomenys neskelbtini)gyv. (duomenys neskelbtini), ir P. P. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusiam palikimui po jų motinos G. M. (a/k (duomenys neskelbtini) ), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.