- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-22
- Bylos Nr.
- 1-732-784/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49795-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Kaltinamasis
- G. G.
- Advokatai
- Lolita Narmontienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. G. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui:
jis 2015-09-05 apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,87% promilių) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu su savo žmona J. G., užlaužė jai dešinės rankos nykštį, tada pastūmė ją ant grindų, kur abiem rankomis purtė ir tampė ją bei ranka trenkęs į veidą, pataikė į lūpas, taip smurtaudamas J. G. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, padarydamas jai poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairiame žande, abiejuose žastuose ir dilbiuose, dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tai įvyko krepšinio čempionato išvakarėse, jis buvo išgėręs alaus, sukonfliktavo su tuometine žmona J. dėl skyrybų ir jai suduodamas sukėlė skausmą ir padarė sužalojimus. Jis pripažįsta visus jam pareikštame kaltinime inkriminuotus veiksmus, dėl padarytos veikos gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, valstybinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta ir sutinka atlyginti nukentėjusiosios gydymo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. G. 2015-09-06 apklausos metu parodė, kad 2015-09-05 apie 18.00 val. ji grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rado namuose išgėrusį savo vyrą G. G.. Jos vyras toliau vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę, alų) ji jam pasakė, kad geria jau antrą dieną ir būna su vaikais neblaivus. Po šių žodžių prasidėjo žodinis konfliktas. Ji atėjo į virtuvę ir nufotografavo alkoholinių gėrimų tarą, ką jis vartojo. Tada jis supyko ir norėjo iš jos atimti mobilųjį telefoną. Jam nepavyko paimti, ji pasakė, kad iškvies policiją, tada jis, būdamas virtuvėje, ją pastūmė ir atėmė iš jos mobilųjį telefoną. Ji norėjo susigražinti telefoną ir bandė iš jo jį atimti, tačiau jis apėmė jai už dešinės rankos ir užlaužė pirštą (nykštį), jai vėl nepavyko iš jo atimti telefono. Ji jam pasakė, kad gražintų mobilųjį telefoną, kad galėtų išsikviesti greitąją pagalbą, jis jai pasakė, kad pati važiuotų, ir toliau negražino telefono. Ji paėmė kitą mobilųjį telefoną be SIM kortelės ir išsikvietė pagalbą. Kol atvyko policija, ji bandė atimti iš jo mobilųjį telefoną, jis ją pastūmė, ji nugriuvo, paėmė už jos abiejų rankų su savo rankomis ir ją purtė bei tampė. Jos vyras paskambino sūnui R. S., gim. 2000 m., ir pasakė, kad grįžtų skubiai į namus. Ji vyrui pasakė, kad pakeistų vaikui sauskelnes, jis nuėjo keisti, tada ji priėjo prie jo ir bandė iš kišenės ištraukti mobilųjį telefoną, ir jis jai su kažkuria ranka trenkė per veidą, pataikydamas į lupas. Tai kartojasi jau ne pirmą kartą. Pas juos vyksta skyrybų procesas. Prašo imti priemonių jo atžvilgiu (b. l. 10).
Nukentėjusioji J. G. papildomos 2015-10-22 apklausos metu parodė, kad 2015-09-05 apie 18.00 val. įvykusio konflikto metu, per grumtynes dėl telefono jos kūne sužalojimai galėjo atsirasti nuo mažiausiai keturiolikos trauminių poveikių, nes su G. jie grūmėsi apie 20 minučių. Per tą laiką jis ją buvo nustūmęs ant sofos ir ant grindų. Viskas prasidėjo nuo to, kad ji savo telefonu fotografavo alaus butelius virtuvėje, todėl G. iš virtuvės ją pastūmė tiesiai ant sofos ir atėmė jos telefoną. Gali būti, kad nuo griuvimo ant sofos patyrė kokį nors kūno sužalojimą, bet pati nepajuto, nes buvo šoke. Kuomet per grumtynes pavyko iš G. atimti telefoną, bėgo į koridorių, kur G. ją pastūmė ant grindų. Nugriuvusi, irgi nejuto jokio skausmo, nes buvo šoke, gal kur ir susižalojo griūdama. Jai tik skaudėjo pirštą, kurį jai užlaužė G., apie tai davė parodymus 2015-09-06. Minėto įvykio niekas nematė. Nori parodyti, kad kai tik G. ją pastūmė ant sofos, ji savo draugui A. parašė žinutę, kad tarp jų su G. prasideda konfliktas, bet jo atvažiuoti neprašė. Jis pats atvyko. Tikriausiai dėl to, kad A. pasakojo ir apie ankstesnius smurto atvejus prieš ją. Šiuo metu pas juos vyksta skyrybų procesas. Dėl to norėjo teismui pateikti alaus butelių nuotraukas. Šiuo metu su G. negyvena, jų vaikai gyvena su ja. Iki 2015-09-05 niekur nugriuvusi nebuvo ir nebuvo sumušta. Medicininio tyrimo metu, 2015-09-08 ant jos kūno buvo ir mažyčiu senų mėlynių, kurios atsirado galimai ne nuo G. veiksmų, o seniau. Jos kūnas yra jautrus, todėl retkarčiais nuo menkiausių smūgių atsiranda mėlynės (b. l. 13).
Nukentėjusioji J. G. papildomos 2016-01-19 apklausos metu parodė, kad 2015-09-05 apie 18.00 val. įvykusio konflikto metu, per grumtynes su G., kuomet ji iš G. bandė atimti savo telefoną, G. ją pastūmė ant grindų. Nugriuvusi, kiek pamena nejuto jokio skausmo, nes buvo šoke, gal kur ir susižalojo griūdama ar pajuto skausmą. Jai nugriuvus ant nugaros, G.s savo rankomis paėmė už jos abiejų rankų ir ją purtė bei tampė. Jai labai skaudėjo rankas. Po kurio laiko jis ją paleido. Kaip ir minėjo ankstesnėse apklausose, po kelių minučių paprašė G., kad jis pakeistų vaikui sauskelnes. Tada ji priėjo prie jo ir iš jo kišenės bandė atimti savo telefoną, bet jis jai su kažkuria ranka trenkė per veido kairę pusę, pataikydamas į lūpas. Juto skausmą kairiajame žande bei lūpose (b. l. 14).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad 2015-09-05 apie 20.52 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu J. A., iš VPK OVS gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyras žmonai galimai sulaužė rankos pirštą, sumušė ją, bute yra mažamečių vaikų. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė J. G.. 2015-09-05 apie 20.30 val., kaip pavyko nustatyti, bute esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, G. G. žmonos J. G. telefone skaitė SMS žinutes, kai žmona norėjo telefoną atimti įvyko grumtynės, kurių metų buvo sužalotas J. G. dešinės rankos pirštas ir ant dešinės rankos atsirado mėlynė. J. G. aiškino, kad kai ji skambino į policiją, vyras bandė iš jos atimti telefoną, ko pasėkoje ir atsirado sužalojimai. J. G. paaiškino, kad smurtas jos atžvilgiu pasireiškė tuo, kad jos vyras griebė ranka už jos piršto, rankomis suspaudė jos rankas, todėl atsirado kraujosruva ant dešinės rankos. Taip pat buvo paraudusi nosis, bet nuo ko nukentėjusioji paaiškinti negalėjo. Matė, kad namie buvo du mažamečiai vaikai, R. G., gim. 2012 m. ir R. G., gim. 2014 m. Smurtu įtariamas G. G. paaiškino, kad žmonos telefone perskaitė savo žmonos ir jos pažįstamo susirašinėjimą, dėl to kilo konfliktas. Kai žmona bandė iš jo atimti mobiliojo ryšio telefoną, jie susigrūmė, todėl žmona patyrė sužalojimus. Pristatant į Vilniaus m. 2 PK G. G. elgėsi ramiai, spec. priemonės naudotos nebuvo. Daugiau pasakyti neturi ką (b. l. 16-17).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad J. G. yra jo draugė, ją pažįsta jau apie metus laiko. Žino, kad pas ją vyksta skyrybų procesas. 2015-09-05 vakare tikslaus laiko neatsimena, J. jam parašė žinutę <jis mane vėl sumušė>. Todėl nusprendė nuvažiuoti pas ją į namus į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jai suteikti pagalbą. Atvažiavus minėtu adresu, buto durys buvo atidarytos. Namie buvo išmėtyti daiktai, J. verkė. Jokių grumtynių nematė. G. iškarto puolė su juo konfliktuoti, norėjo muštis. Bet jį paguldė ant grindų ir jis nusiramino, vienas kitam pretenzijų neturi. Matė, kad J. buvo sužalotas pirštas. Ji laikėsi už savo rankos. Ji pasakojo, kad G. iš jos buvo atėmęs telefoną. Ant J. veido buvo, jo manymu, smurto žymė, paraudonavusi kairė veido pusė prie akies ir smakro. J. jam pasakė, kad G. ją sumušė. Ji buvo labai susijaudinusi. Po to neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. G. nieko neaiškino. Jis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Iš J. pasakojimų jam žinoma, kad ir anksčiau jos sutuoktinis G. G. ją mušė ir grasino, kad ją išmes iš ketvirto aukšto. Bet ji į policiją dėl to nesikreipė. Jam nežinoma, ar prieš ar po minėto įvykio J. būtų dar kur nors nugriuvusi ar sumušta. Daugiau pasakyti neturi ką (b. l. 18).
2015-09-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2970/15 (01) nurodyta, kad J. G. padarytos poodines kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairiame žande, abiejuose žastuose ir dilbiuose, dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, kontaktuojant su kietu daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2015-09-05). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 21-22).
2015-10-26 apžiūros protokole pateiktas 2015-09-05 20.44 val. garso įrašo turinys, iš kurio matyti, kad moteris, J. G., skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kvietė policiją dėl smurtaujančio vyro, nurodė, kad jai turbūt išnarintas pirštas, tinsta ranka, namuose yra mažamečių vaikų (b. l. 26-27).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam G. G. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo G. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis padarė veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai – teikia paramą mažamečiams vaikams, kritiškai vertina savo elgesį, dirba, nukentėjusiosios atsiprašė), atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, nukentėjusiosios poziciją (kuri teisiamajame posėdyje nurodė, kad sutinka su kaltinamuoju susitaikyti ir pretenzijų jam neturi), sutikimą atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai (pripažįstant pareikštą civilinį ieškinį dėl 27, 95 Eur atlyginimo), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šių aplinkybių visuma teismui teikia pagrindą padaryti išvadą, kad kaltinamasis G. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl esant šioms aplinkybėms ir prašymui atleisti kaltinamąjį G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, teismas sprendžia, kad kaltinamajam G. G. taikytinos BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punkto nuostatos ir kaltinamasis G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 27, 95 Eur civilinis ieškinys dėl nukentėjusiosios J. G. gydymo išlaidų pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (b. l. 30-32), šį ieškinį kaltinamasis pripažįsta, todėl ieškinys tenkintinas visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. G. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-732-784/2016 G. G. nutraukti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo G. G. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 27 eurus ir 95 eurocentus nukentėjusiosios J. G. gydymo išlaidų atlyginimui.
Išaiškinti G. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.