- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-766-533-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Dovidaitis (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Sigita Bieliauskienė
- Nuteistasis
- D. D.
- Advokatai
- Egidijas Bulovas
- Kategorijos
Pranešėjas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-766/12
Teisėja Aldona Tumelionytė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01028-20012-3
2012 m. spalio 3 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 19 d., nuo 20.45 val. iki 23.00 val., žirklėmis atrakinęs nukentėjusiojo T. P. automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių spynelę, t.y. įsibrovęs į šį automobilį - saugyklą, iš jo ištraukdamas nukentėjusiojo T. P. automagnetolą „Sony CDX-CA700X“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 100 litų vertės, pagrobė svetimą turtą, padarydamas T. P. 100 litų turtinę žalą, t.y. D. D. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padarymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. D. prašo peržiūrėti jo bylą ir skirti švelnesnę bausmę – viešuosius darbus ar mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Pažymi, kad pagrobtas daiktas nukentėjusiajam grąžintas, nuostolių nėra. Taip pat atkreipia dėmesį, jog savo kaltę pripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju apeliantas neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymo. Nuteistasis nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašo ją sušvelninti – sumažinti arba pakeisti į viešuosius darbus.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog apeliantas išsiskyręs, niekur nedirba, darbo paieškos buvo nutrauktos jo pageidavimu (b. l. 50, 69, 70), anksčiau baustas administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą bei apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, paskirtas baudas nemoka (b. l. 59-68), be to, praeityje pastarasis teistas, tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką. D. D., neišnykus teistumui, padarė apysunkį nusikaltimą. Nustatytos ir aptartos aplinkybės rodo, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl jam, kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas už nusikaltimą, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.
Apylinkės teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, įvertino tai, jog apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, ką pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog pagrobta automagnetola nukentėjusiajam yra grąžinta, taip pat įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, ir pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis žymiai mažesnis nei įstatymo (BK 178 str. 2 d.) sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Nuteistajam D. D. paskirtą – laisvės atėmimo 10 (dešimčiai) mėnesių bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat teismas pagrįstai nuteistajam neskyrė viešųjų darbų, pažymint ir tai, kad BK 178 str. 2 d. sankcijoje tokia bausmės rūšis net nenumatyta. Kaip jau buvo minėta, nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių pastarajam skirti įstatymo sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę, nei laisvės atėmimas.
Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.