Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.9; 3.2.3.1; 3.2.6.1

2026 m. sausio 26 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. E. patikslintą ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir susijusių klausimų, išvadą teikiantį institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teisme gautas ieškovo J. E. patikslintas ieškinys atsakovei M. B.. Ieškovas ieškiniu prašo: 1) nustatyti (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus A. E. ir (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus M. E. gyvenamąją vietą su ieškovu – vaikų tėvu; 2) iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam iš vaikų po 327,50 Eur kiekvieno einamojo mėnesio 15 dieną iki jų pilnametystė; 3) nustatyti, kad ieškovas nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą tvarko uzufrukto teise; 4) nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: mama bendrauja su sūnumis pagal vaikų poreikį ir atsižvelgiant į jų užimtumą ugdymo įstaigose, apie numatomą susitikimo laiką pranešdama tėvui telefonu ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Atsakovė, išvykdama iš Lietuvos su vaikais, privalo gauti rašytinį ieškovo sutikimą; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės nurodo, kad šalys yra sudariusios santuoką. Santuokoje šalims gimė du sūnus. Šalys Lietuvoje gavo prieglobstį ir pilnai įsikūrė – ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) pagal verslo liudijimą, nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas, atsakovė tvarkėsi namuose. 2025 m. birželio mėn. atsakovė nurodė, kad ketina aplankyti giminaičius Vokietijoje ir kartu su sūnumis išvyko trumpų atostogų. Tačiau po keleto savaičių sutuoktinė telefonu pranešė, jog grįžti į Lietuvą neketina, nori likti Vokietijoje, o savo ateities Lietuvoje nemato. Ieškovas nedelsiant išvyko į Vokietiją, tačiau jam žinomu giminaičių adresu, kuriuo neva turėjo išvykti sutuoktinė, nieko nerado. Kadangi ieškovas nebegalėjo susisiekti su sutuoktine ir savo vaikais, ieškovas parašė pareiškimą Vokietijoje dėl asmenų dingimo, tačiau jokių konkrečių duomenų apie realią atsakovės ir jo vaikų gyvenamąją vietą negavo. Apie situaciją buvo informuotas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba). Netekę savo įprastos gyvenamosios vietos vaikai nesijautė gerai, todėl galiausiai atsakovė sutiko „atiduoti“ ieškovui vaikus. 2025 m. spalio 20 d. ji telefonu pranešė, kad ieškovas gali atvykti pasiimti vaikus ir atsiuntė nuorodą žemėlapyje. Ieškovas automobiliu išvyko į Vokietiją ir 2025 m. spalio 25 d. pagal gautas koordinates Vokietijoje pasiėmė vaikus ir nedelsiant grįžo į Lietuvą. Abu vaikai toliau auga su tėvu. Atsakovė gyvena Vokietijoje, jos gyvenamoji vieta nežinoma. Atsakovė retkarčiais reaguoja į ieškovo mobilaus telefono numeriu siunčiamas žinutes, tačiau tai daro savo nuožiūra. Siekiant užtikrinti vaikų interesus, tikslinga spręsti klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos bei išlaikymo.

3. Teismas 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė atsakovei procesiniu dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, procesinius dokumentus paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje adresu www.teismai.lt. Atsakovės atsiliepimas nustatytu terminu negautas, į bylos nagrinėjimą teisme atsakovė neatvyko.

4. Tarnyba 2025 m. gruodžio 22 d. teismui pateikė išvadą byloje. Tarnyba nurodė, kad šeima Tarnybai žinoma. Ieškovo namuose sudarytos sąlygos vaikų poreikiams tenkinti. Sūnus A. T. specialistams nurodė, kad Būdamas su tėčiu berniukas jaučiasi „gerai“. mama gyvena Vokietijoje. Su mama bendrauja, kai ji paskambina į tėčio telefoną. A. teigia, jog jam nepatinka, kai mama skambina, nes „mama juokėsi, kad (berniukas) supyko, nes nenori važiuoti į Vokietiją“. A. pamini, jog du kartus buvo Vokietijoje su mama, tėčio tuo metu „nebuvo, nes dirbo“. Berniukas teigia, jog jam „nepatiko“ būti Vokietijoje su mama, nes mama „daro nesąmones, neklauso jo, negirdi“. Paklausus, su kuo A. norėtų gyventi, berniukas atsakė, jog norėtų gyventi „Lietuvoje su tėčiu“. M. paaiškino, jog mama gyvena Vokietijoje kartu su močiute, kurios vardo nežino, bet ten reikia „skristi lėktuvu“. Su mama M. bendrauja telefoniniais vaizdo skambučiais, kurie jam „biški patinka, biški nepatinka“. Berniukas teigia, jog į Vokietiją važiuoti nenorėtų, taip pat priduria, jog kai buvo Vokietijoje – „mama neleido su draugais eiti“. Berniukui „patinka Lietuvoje“ ir norėtų gyventi Lietuvoje su tėčiu.

5. Tarnyba priėjo išvadų, kad: 1) atsižvelgiant į tai, kad atsakovė liko Vokietijoje, jos gyvenamoji vieta šiai dienai nežinoma, nepilnamečiai vaikai gyvena su tėvu, kuris rūpinasi kasdieniais vaikų poreikiais, taip pat atsižvelgiant į abiejų nepilnamečių vaikų išreikštą nuomonę – „jog norėtų gyventi Lietuvoje su tėčiu“ – Tarnyba neprieštarauja nepilnamečių vaikų A. E. ir M. E. gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu J. E. ir tai labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus; 2) po 327,50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis teikiamas išlaikymas galėtų užtikrinti nepilnamečių A. E. ir M. E. poreikius; 3) Tarnyba neprieštarauja ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Remiantis Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Duomenų, kad santuoka būtų nutraukta, nėra.

7. Sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus: A. E., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. E., (duomenys neskelbtini).

8. Ieškovė, atsakovas ir jų nepilnamečiai vaikai turi leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

9. Byloje nėra duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą.

10. Remiantis Tarnybos išvada, patikslintu ieškiniu ir ieškovo atstovės paaiškinimais, nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su ieškovu Lietuvoje.

Dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo

11. Vaiko gyvenamoji vieta, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas, nustatoma teismo (CK 3.169 straipsnio 2 dalis)

12. Ieškovas prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, motyvuojant šiuo metu su juo esančia vaikų gyvenamąja vieta, vaikų prisirišimu prie jo. Atsakovė, ieškovo teigimu, išsikrausčiusi į Vokietiją, su vaikais bendrauja retai, tik telefonu. Tarnyba nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka vaikų interesus. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu ir su ja turi ryšį, kad vaikai nori gyventi su tėvu Lietuvoje, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

13. Ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai po 327,50 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Tarnybos nuomone, prašoma suma būtų pakankama vaikų poreikiams tenkinti.

14. Pagal teismų praktiką, abiejų tėvų skiriamas nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis yra viena minimali mėnesio alga (MMA). Toks išlaikymo dydis siejamas su būtiniausių vaikų poreikių tenkinimu. Viena minimali mėnesio alga (MMA) nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. yra 1 038 Eur, o atskaičius mokesčius – apie 777 Eur, t. y. po 388,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašo vadovautis ieškinio reikalavimais.

15. Ieškovas nepateikė įrodymų (išlaidas patvirtinančių dokumentų), kad vaikų poreikiai didesni nei minimalioji mėnesi alga, o atsakovė – kad vaikų poreikiai mažesni. Ieškovas pateikia įrodymus, kad jo vardu registruota viena transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Atsakovė yra darbingo amžiaus. Ieškovas prašo priteisti minimalų orientacinį dydį atitinkantį išlaikymą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad iš atsakovės priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų po 327,50 Eur.

16. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

17. Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

18. Šalims išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

19. CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

20. Ieškovas prašo nustatyti minimalią atsakovės bendravimu su vaikais tvarką: mama bendrauja su sūnumis pagal vaikų poreikį ir atsižvelgiant į jų užimtumą ugdymo įstaigose, apie numatomą susitikimo laiką pranešdama tėvui telefonu ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Taip pat prašoma nustatyti, kad atsakovė, išvykdama iš Lietuvos su vaikais, privalo gauti rašytinį ieškovo sutikimą.

21. Patikslintame ieškinyje nurodyta, tą patvirtino teismo posėdžio metu ir ieškovo atstovė, taip pat šias aplinkybes nurodė ir vaikai juos išklausant Tarnybos specialistams – atsakovė gyvena Vokietijoje. Vaikai su ja bendrauja retai, telefonu. Pasak ieškovo, atsakovė buvo pagrobusi vaikus ir išvežusi juos į Vokietiją, iš kurios ieškovas juos parsigabeno atgal į Lietuvą. Tarnyba, įvertinusi esamą situaciją, kad atsakovė gyvena Vokietijoje, jos gyvenamoji vieta šiai dienai nežinoma, taip pat lankantis ieškovo gyvenamoje vietoje, J. E. nurodė, kad atsakovė M. B. su vaikais bendrauja minimaliai – kelis kartus per mėnesį paskambina vaizdo skambučiu, vaikams neteikia išlaikymo, vaikais domisi retai, neprieštarauja ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos nustatymui.

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, kad, remiantis ieškovo atstovės paaiškinimais ir Tarnybos išvada, atsakovė gyvena Vokietijoje, su vaikais beveik nebendrauja, nustatytina minimali ieškovo siūloma atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Siekiant išvengti situacijų dėl galimo vaikų neteisėto išvežimo ar laikymo, kai atsakovė vaikus išveža į užsienį, nustatytina, kad ji vaikus į užsienį gali išvežti tik turėdama rašytinį ieškovo sutikimą.

23. Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad su vaiku negyvenanti mama turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Šalys gali susitarti ir dėl intensyvesnės atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos.

24. Ieškovas prašo iš atsakovės jo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.

25. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šios 176,85 Eur (327,50 Eur x 12 mėn. x 0,03 proc. x 0,75 proc. x 2). Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo yra neatsiejamai susiję su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, todėl papildomai žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

26. Teismas, įvertinęs, kad atsakovė turi pabėgėlės statusą, todėl yra pažeidžiamas asmuo, kad, SODRA informacinės sistemos duomenimis, ji neturi darbo, nenustatyta, kad ji turėtų Lietuvoje kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, taip pat įvertinęs, kad prioritetas teiktinas išlaikymui nepilnamečiams vaikams, sprendžia, kad žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apmokėjimas atsakovei būtų neproporcinga našta, todėl bylinėjimosi išlaidas nutaria dengti valstybės lėšomis (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. E., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. E., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų tėvu J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 327,50 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus ir 50 ct) mokamą kiekvienam iš vaikų iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. lapkričio 6 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. E., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. E., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką: Mama bendrauja su sūnumis pagal vaikų poreikį ir atsižvelgiant į jų užimtumą ugdymo įstaigose, apie numatomą susitikimo laiką pranešdama tėvui J. E. telefonu ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Atsakovė M. B., išvykdama iš Lietuvos Respublikos su bet kuriuo iš vaikų, privalo gauti rašytinį tėvo J. E. sutikimą.

Žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas dengti valstybės lėšomis.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.