Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GF bankas“ ieškinį atsakovei A. T. dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo bei atsakovės priešinį ieškinį ieškovei dėl sandorio ginčijimo netaikant restitucijos, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kunikov“ ir R. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Dublike buvo laikomasi pozicijos, kad ieškinys pagrįstas. Triplike atsakovė pažymėjo, kad UAB „General Financing“ matydama duomenis apie tai, kad atsakovės pajamos per mėnesį vidutiniškai yra 389,75 Eur, neturėjo išduoti kredito.

6. 2023 m. gegužės 10 d. teisme gautas UAB „GF bankas“ prašymas pakeisti UAB „Legal Balance“ į UAB „GF bankas“. Teismas 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi pakeitė pradinę ieškovę UAB „Legal Balance“ jos procesinių teisių perėmėja UAB „GF bankas“ (toliau – ir ieškovė).

8. Teismo posėdžiuose atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, taip pat prašė priteisti atsakovei ir valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą, palūkanas ir nuostolius, kildinamus iš vartojimo kredito sutarties, kurią atsakovė prašo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Nors atsakovė nurodė aplinkybes, kad buvo apgauta ir suklydo, tačiau iš atsakovės procesinio dokumento turinio matyti, kad atsakovė prašo Sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą atsakovės, negalėjusios suprasti savo veiksmų reikšmės.

10. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.

11. Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyrius 2023 m. rugpjūčio 17 d. – 2023 m. rugsėjo 11 d. atliko teismo psichiatrijos ekspertizę ir parengė ekspertizės aktą Nr. 78TPK-163/2023. Ekspertizė atsakovei buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40694-21. Teismas šia nutartimi teismo ekspertų, be kita ko, klausė, ar atsakovė galimos nusikalstamos veikos atlikimo metu (2021 m. lapkričio 10 d.) galėjo suvokti aplinkybes, suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti sudarant paskolų, vartojimo kredito sutartis ir kitus sandorius, susijusius su turtinių teisių įgyvendinimu. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte į šį klausimą atsakyta taip: „A. T. jos atžvilgiu galimai atliktos nusikalstamos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, racionaliai įvertinti savo elgesio pasekmių“. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo psichiatrės ekspertės ir teismo psichologės ekspertės išvadomis, todėl ieškovės nurodytus argumentus, kad atsakovė Sutarties sudarymo metu (2021 m. lapkričio 10 d.) galėjo įvertinti savo įsipareigojimų pobūdį ir mastą, atmeta kaip nepagrįstus bylos duomenimis. Ieškovės argumentai, kad atsakovė nėra įtraukta į neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų sąrašus nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi, nes atsakovei ginčijant Sutartį CK 1.89 straipsnio pagrindu užtenka įrodyti, kad Sutarties sudarymo metu, nors atsakovė ir buvo veiksni, tačiau buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip minėta, įrodė, kad Sutarties sudarymo metu (2021 m. lapkričio 10 d.) ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, todėl teismas ginčijamą Sutartį pripažįsta negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu.

12. CK 1.89 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai, be CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytų pasekmių šaliai, kuri sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, tos šalies turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą atlygina antroji šalis, jeigu ši antroji šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad su ja sandorį sudaręs asmuo buvo tokios būsenos.

13. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Taigi, CK 1.89 straipsnio 2 dalis numato sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmes – restitucijos taikymą. Šiuo atveju atsakovė prašo restitucijos netaikyti, nes restitucijos taikymas nebūtų sąžiningas ir teisingas atsakovės atžvilgiu.

14. Restitucijas taisykles nustato CK šeštosios knygos normos. CK 6.145 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad išimtiniais atvejais teismas gali restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad restitucijos taikymas turi būti grindžiamas sąžiningumo principu plačiąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-873/2001). Kasacinis teismas vėliau savo praktikoje yra pažymėjęs, kad restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas ne mechaniškai, bet atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-379/2012).

15. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ieškovė yra profesionaliai veikiantis subjektas finansų sektoriuje. Ieškovė viešai skelbia, kad šiame sektoriuje veikia jau 17 metų, nuo 2013 m. priklauso Švedijos finansų grupės patronuojančiai bendrovei „Marginalen AB“. Ieškovė viešai taip pat skelbia, kad banko paskolų portfelis šiuo metu siekia daugiau nei 110 mln. Eur (https://www.gfbankas.lt/apie-mus/). Byloje yra duomenys, kad atsakovė augo (duomenys neskelbtini), daugiavaikėje šeimoje, baigė 8 klases, po to pastojo ir mokslų nebetęsė, turi 4 vaikus, skaityti, rašyti nemoka, bet perskaito nesudėtingus žodžius rusų kalba. Minėtame ekspertizės akte prie atsakovės psichologinio įvertinimo nurodyta, kad ji apie nagrinėjamus įvykius kalba nenoriai, tuoj ima kartoti „aš nežinojau“, „norėjau ir pasikarti, ir nusiskandinti“, pateikta išvada, kad stebimas visų atsakovės (duomenys neskelbtini), psichiatrijos išvadoje konstatuotas atsakovės (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjamu atveju viena negaliojančiu pripažinto sandorio šalis yra profesionaliai finansų sektoriuje ilgą laiką veikiantis juridinis asmuo, o kita – (duomenys neskelbtini) fizinis asmuo, socialiai pažeidžiamas vartotojas.

16. Atsakovė pagal teismo negaliojančia pripažintą Sutartį gautų piniginių lėšų neturi, nes, pasak atsakovės, 2021 m. lapkričio 10 d. apie 11 val. juos (išskyrus 1 000 Eur) pasisavino R. G. Šią informaciją iš dalies patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, iš kurių matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-3674-1201/2023, kurioje kaltinamasis yra R. G., o atsakovė yra nukentėjusioji. Atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 1 000 Eur, kuriuos R. G. jai padavė, atsakovė taip pat neturi, nes juos kaip nusikalstamos veikos įrodymą paėmė policija. Taigi, ieškovė nors ir pervedė pinigines lėšas atsakovei, tačiau atsakovė šiomis lėšomis faktiškai nedisponavo ir nedisponuoja. Visa tai rodo, kad atsakovės padėtis, pritaikius restituciją, nepagrįstai pablogėtų ir tai plačiąja prasme būtų nesąžininga.

17. Nors byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėjo tikslą apgauti ar suklaidinti atsakovę, tačiau ieškovė, kaip savo srities profesionalė, neįsitikino atsakovės tikrosios valios turiniu (ar išorinis valios išreiškimas atitinka vidinį) dėl Sutarties sudarymo, nepateikė vartotojui (atsakovei) suprantamai informacijos dėl Sutarties esmės, nepatikrino asmens, kuris Sutarties sudarymo metu kalbėjo atsakovės vardu, įgaliojimų, todėl reikalavimas, kad atsakovė grąžintų pagal Sutartį gautas lėšas, kurių iš esmės atsakovė iš karto neteko, prieštarautų ne tik sąžiningumo, bet ir teisingumo principui. Pagal atsakovės individualias savybes jai būtų daug sudėtingiau (nei ieškovei) ginti savo pažeistas teises nukreipiant savo atgręžtinį reikalavimą į kaltuosius asmenis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad baudžiamoji byla dar nepradėta nagrinėti, nors Sutartis, kaip minėta, buvo sudaryta prieš daugiau nei 2 metus. Minėta pinigų suma, kurią atsakovė turėtų grąžinti pagal negaliojančia pripažintą Sutartį, pritaikius restituciją, yra ypač didelė atsakovei ir neabejotinai nėra tokia reikšminga ieškovei. Be to, atsakovei dėl susidariusios situacijos, kaip minėta, kyla suisidinių minčių, todėl protingumo principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų toks, kuris nesukeltų neatitaisomų pasekmių atsakovei ir jos vaikams, atsižvelgiant į atsakovės protinę, socialinę, finansinę būklę bei jos psichologinę būseną (teismo posėdžiuose atsakovė buvo psichologiškai silpna, nuolatos ašarojo).

18. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju restitucijos taikymui reikšmingos ir byloje aptartos konkrečios, išimtinės bylos aplinkybės leidžia tenkinti atsakovės prašymą ir restitucijos netaikyti.

19. Ieškovės ieškinys buvo atmestas, todėl netenkinamas ir ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 360 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas 585 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (85 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur advokato padėjėjos suteiktai teisinei pagalbai). Nors šiuo atveju atsakovės priešinis ieškinys yra patenkintas, tačiau, kaip minėta, CK 1.89 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai, be CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytų pasekmių šaliai, kuri sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, tos šalies turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą atlygina antroji šalis, jeigu ši antroji šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad su ja sandorį sudaręs asmuo buvo tokios būsenos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog ieškovė žinojo ar turėjo žinoti, kad atsakovė, sudarydama Sutartį, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti, todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju iš antrosios šalies (ieškovės) nepriteistinos. Atitinkamai, iš ieškovės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos ir valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GF bankas“ ieškinį atsakovei A. T. atmesti.

Atsakovės A. T. priešinį ieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GF bankas“ tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GF bankas“ ir atsakovės A. T. 2021 m. lapkričio 10 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 900091877150002 netaikant restitucijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.