Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, S. Ž. atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Psichikos sveikatos centro vadovei S. R.,

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, S. Ž. šeimos nariui ir nukentėjusiajai V. Ž.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Psichikos sveikatos centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo S. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2020 m. birželio 23 d. gautas viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Psichikos sveikatos centro teikimas, kuriuo siūloma pratęsti S. Ž. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdžio metu viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Psichikos sveikatos centro vadovė S. R. teikimą palaikė, siūlė jį tenkinti ir paaiškino, kad S. Ž. sunkiai orientuojasi aplinkoje, mąstymas neadekvatus situacijai, jis yra dirglus, impulsyvus, dėl sutrikusios impulsų kontrolės pasireiškia fizinės agresijos protrūkiai, savo būsenos atžvilgiu nekritiškas, didėja socialinis S. Ž. pavojingumas aplinkiniams bei savo asmeniui, jam būtinas nuolatinis gydymas. Nutraukus priverstinį gydymą, globos namų darbuotojai neturėtų teisės S. Ž. duoti medikamentų, jis taptų dar agresyvesnis ir pavojingesnis aplinkiniams. Atsižvelgiant į tai, kad S. Ž. nevaikščioja, pats neapsitarnauja, jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir socialinė globa, stacionarus gydymas psichikos sveikatos įstaigoje jam nerekomenduojamas, nes specializuotoje psichiatrijos ligoninėje jam nebūtų suteikta speciali priežiūra, kurią gauna viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu prokurorė teikimą siūlė tenkinti ir pratęsti S. Ž. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, S. Ž. atstovė advokatė Ingrida Maldeikienė teikimą prašė atmesti, nes S. Ž. prižiūrimas ir nuolat slaugomas globos namuose, jis nevaikščioja ir pats neapsitarnauja, todėl, nors ir yra agresyviai nusiteikęs globos namų personalo atžvilgiu, aplinkiniams grėsmės nekelia.

Asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, S. Ž. šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai ir laiku, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis nevaikščioja ir pats neapsitarnauja, yra deziorientuotas, mąstymas lėtas ir neproduktyvus, elgesys yra agresyvus ir neprognozuojamas, teikimas išnagrinėtas jam nedalyvaujant.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, S. Ž. šeimos narė ir nukentėjusioji V. Ž. nurodė, kad jai S. Ž. fizinės ir psichikos sveikatos būklė nežinoma, nes jis slaugomas globos įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas pratęstinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje ir BK 98 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, nustatytus baudžiamajame įstatyme, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi du kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, yra asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Atsižvelgiant į sveikatos priežiūros įstaigos komisijos išvadą apie dabartinę S. Ž. psichinę būseną, į tai, kad net ir vartodamas psichiką veikiančius medikamentus S. Ž. yra dezorientuotas, impulsyvus ir agresyvus, jo elgesys neproduktyvus, kontaktas apsunkintas, mąstymas neadekvatus situacijai, pats neapsitarnauja, nutraukus gydymą prižiūrintys asmenys negalėtų S. Ž. duoti medikamentų ir tokiu būdu pablogėtų jo psichikos sveikatos būklė bei padidėtų socialinis pavojingumas aplinkiniams ir savo asmeniui, stacionarus gydymas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje jam neskirtinas dėl sunkios fizinės sveikatos būklės, kadangi nebūtų sudarytos tinkamos S. Ž. slaugos priežiūros sąlygos, teismas vertina, kad būtina tęsti S. Ž. paskirtą priverstinį gydymą, gydymo ir stebėjimo tęstinumas ambulatorinėmis sąlygomis šiuo metu yra pagrįstas bei vertintinas kaip tinkamas ir pakankamas, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas tęstinas 6 (šešiems) mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

Teikimą tenkinti.

Pratęsti S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

Įpareigoti viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Psichikos sveikatos centrą ne vėliau kaip kartą per 6 mėnesius pateikti teismui išvadą dėl S. Ž. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėja, nukentėjusioji ir prokurorė.