Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Dainai Songailienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Danijoje, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. padėjo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą ir jį panaudojo, o būtent, 2016 m. liepos mėnesio pabaigoje – rugpjūčio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Danijos Karalystėje, Esbjergo mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikė savo nuotrauką ir savo asmens duomenis, žinodamas, kad jo pateikta nuotrauka ir asmens duomenys bus panaudoti netikram dokumentui – vairuotojo pažymėjimui, pagaminti, taip padėjo nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą valstybės įmonės Regitra 2011 m. liepos 8 d. A. Ž. vardu; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Danijos Karalystėje, Esbjergo mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijęs šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikė jį su savimi, iki tol, kol 2019 m. vasario 1 d., 01.00 val., Joniškio rajone, Kalvių kaimo prieigose, kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas (A12) jį panaudojo, pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.

Kaltinamasis A. Ž. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad vairuotojo pažymėjimą įsigijo atsitiktinai, nepagalvotai, kad turėtų pateikti Danijoje, jeigu kliūtų už greičio viršijimą, ar važiuojat Lenkijoje. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą įsigijo 2016 m. vasarą, Danijoje, Eisbergo mieste. Eisberge, klube, susipažino su vienu piliečiu, kuriam pasakė, kad būtų gerai turėti dar vienas teises. Jis sutiko padaryti. Davė tam asmeniui, savo foto nuotrauką ir asmens duomenis. Pasakė savo asmens kodą, vardą, pavardę, taip pat kitus duomenis, kurių reikia vairuotojo pažymėjimui gauti, davė foto nuotrauką. Vairuotojo pažymėjimo gamyba užtruko neilgai, kokį mėnesį. Po to, su tuo asmeniu vėl susitiko Eisberge, turėjo jo telefono numerį. Už vairuotojo pažymėjimo padarymą mokėjo 400 eurų. Tuo vairuotojo pažymėjimu niekados nesinaudojo, tik vieną kartą. Kai sulaikė, tik prieš kelias dienas, buvo nusipirkęs automobilį. Tuo metu važiavo iš Latvijos pas tėvus į kaimą. Padirbtas vairuotojo pažymėjimas buvo įkištas prie kitų dokumentų. Važinėjant po Latviją jo niekas netikrino. Regitros išduotas pažymėjimas yra sunaikintas, nes 2017 m. pasibaigė jo galiojimo laikas. Kai sustabdė pareigūnai buvo pasimetęs, buvo naktis, viskas buvo kelioniniame krepšyje, taip ir pateikė pareigūnams netikrus dokumentus, kuriuos buvo įsigijęs. Negali paaiškinti kodėl įsigijo netikrą vairuotojo pažymėjimą, jis nebuvo reikalingas. Labai gailisi dėl padarytos veikos.

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. Ž. visiško kaltės pripažinimo bei parodymų, jo kaltė byloje yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2019 m. vasario 1 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto V. M. tarnybiniu pranešimu Dėl įtariamai suklastoto vairuotojo pažymėjimo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. vasario 1 d., 01.00 val., Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos veikimo teritorijoje Kalviškių k., Joniškio r., patikrinimui sustabdė į Lietuvos Respubliką vykstantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavęs asmuo pateikė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Ž. vardu, bei Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Ž. vardu. Tikrinant pateiktą vairuotojo pažymėjimą kilo įtarimas, kad vairuotojo pažymėjimas gali būti klastotė, nes apsauginis tinklelis, fotonuotrauka, rekvizitai bei rekvizitų užpildymas buvo atliktas terminiu spausdintuvu. patikrinus VRIS Centrinėje duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas ne A. Ž., o kitam asmeniui (t. 1, b. l. 1);

2019 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuotas patikrinimui sustabdytas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 6-9);

ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo V. M. parodymais, kuris parodė, kad 2019 m. vasario 1 d., apie 01.00 val. nakties, jam dirbant su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos vyresniąja pasieniete A. P. Šiaulių pasienio užkardos veikimo teritorijoje Joniškio r., Kalvių k. prieigose, kelyje A12 Ryga-Šiauliai, apie 500 m atstumu nuo Latvijos ir Lietuvos valstybės sienos, patikrinimui sustabdė iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atvykusį lengvąjį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Ž.. Vairuotojas vyko vienas, asmens dokumentų patikrinimo metu kartu su asmens ir transporto priemonės dokumentais vairuotojas jam pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo vardu. Vairuotojo pažymėjimas jam sukėlė įtarimą, kad jis netikras, nes apsauginis tinklelis, fotonuotrauka, rekvizitai, bei rekvizitų užpildymas atliktas terminiu spausdintuvu, kas neatitinka šio dokumento reikalavimų. Patikrinus Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinėje duomenų bazėje šio vairuotojo pažymėjimo duomenis buvo nustatyta, kad dokumentas su šiuo numeriu yra išduotas kitam asmeniui. Taip pat buvo nustatyta, kad A. Ž. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (t. 1, b. l. 11-12);

ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. P. parodymais, kuri davė analogiškus parodymus kaip ir V. M. (t. 1, b. l. 14-15);

2019 m. vasario 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. 40-(142)-IS1-153-(13.2), kurioje nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimo blankas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. Ž. vardu, yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras; blankas atspausdintas sublimaciniu būdu; pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių nėra (t. 1, b. l. 19-20).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą arba suklastojo tikrą vairuotojo, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą vairuotojo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo paaiškinimai, liudytojų – pareigūnų, parodymai ir specialisto išvada – įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta visa eilė alternatyvių baudžiamajai atsakomybei kilti būtinų veiksmų – pagaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį tinkamai, nes A. Ž. turėdamas tikslą įsigyti jo vardu išduotą, suklastotą vairuotojo pažymėjimą, savo asmens duomenis ir savo nuotrauką padavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris A. Ž. pagamino netikrą dokumentą, t. y. padėjo nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą dokumentą. Taip pat ištirtais įrodymais visiškai įrodyta, jog A. Ž. žinomai netikrą dokumentą laikė ir gabeno Joniškio r. bei panaudojo netikrą dokumentą 2019 m. vasario 1 d., pateikdamas jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. A. Ž. veiksmų pobūdis, eiliškumas – susirado asmenį, galintį pagaminti suklastotą dokumentą, pasirūpino suklastotiems dokumentams reikalingais duomenimis (nuotrauka, asmens duomenimis), juos perdavė nenustatytam asmeniui, kuris pagamino netikrą dokumentą, vėliau šį netikrą dokumentą ne tik laikė su savimi bet ir panaudojo, t. y., pateikė jį pareigūnams kaip neva jo teisę vairuoti patvirtinantį dokumentą, kas rodo, jog A. Ž. veikė tiesiogine tyčia.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį yra svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet taip pat ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai, teisingas bausmes. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis A. Ž. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). A. Ž. anksčiau yra buvęs teistas, teistumai išnykę ( t. 1, b. l. 28), turi galiojančią administracinę nuobaudą (t. 1, b. l. 27), nurodo dirbantis Danijoje, turintis tris vaikus.

UŽ nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymas numato dvi bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą iki ketverių metų. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, todėl įstatymų leidėjas už valdymo tvarkai reikšmingų dokumentų – asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar socialinio draudimo pažymėjimo, klastojimą, žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą yra numatęs griežtas bausmes.

Spręsdamas dėl bausmės skyrimo A. Ž. teismas vertina tai, jog kaltinamasis laikomas neteistas, yra dirbantis ir nuolat gyvenantis Danijos Karalystėje, išlaikantis vaikus, todėl BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis), nebūtų tinkama bausmė kaltinamajam, nes teismo vertinimu bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytinas tarp įstatymo nustatyto bausmės minimalaus termino ir straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. Ž. prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. Ž. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas ir anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad A. Ž. nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę ir yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teisingo nubaudimo principas šiuo atveju gali būti pasiektas A. Ž. neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, o teismui išreiškiant pasitikėjimą juo ir atidedant šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, A. Ž. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo juo parodyto pasitikėjimo. Todėl jam taikytinas BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas įstatyme numatytam 1 (vienerių) metų terminui. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė ir įpareigojimas, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. Ž. skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas įpareigojimas bei 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas BK 71 straipsnio nurodytos įmokos dydžio ribose, nustatant, kad įmoką A. Ž. privalo sumokėti per penkių mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dienos (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju paskirta laisvės atėmimo bausmė atliktina pataisos namuose.

A. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (paso) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidos, susidariusios dėl suklastoto dokumento – vairuotojo pažymėjimo, tyrimo atlikimo (t. 1, b. l. 18), nepriteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 3 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. Ž. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 103, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, teismas

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką, į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 5 (penkių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti A. Ž., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.