Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-07-14 · Civilinė byla Nr. 2A-302

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-07-14
Bylos Nr.
2A-302
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas
Gintaro Griniaus
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Kiliavas“
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, VSDFV Kauno skyriui, akcinei bendrovei „Turto bankas“
Kategorijos
  • 126.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A– 302 /2005Procesinio sprendimo kategorija 126.7.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

Sekretoriaujant Ernestai Jevaitytei,

viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Gintaro Griniaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-182-230/2005, pagal ieškovo Gintaro Griniaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kiliavas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, VSDFV Kauno skyriui, akcinei bendrovei „Turto bankas“ Kauno agentūrai, dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2003 m. lapkričio 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Kiliavas“.

Kauno apygardos teismas 2004 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nusprendė BUAB „Kiliavas“ taikyti supaprastintą bankroto procedūrą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. kovo 24 d. nutartimi paliko galioti Kauno apygardos teismo 2005n m. vasario 8 d. nutartį, kuria atmestas ieškovo prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu.

Šalies argumentai

BUAB „Kiliavas“ administratorius pateikė prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nurodė, kad iš Garantinio fondo yra atsiskaityta su darbuotojais, pateikė likvidavimo aktą, likvidacinį balansą. Posėdžio metu pateikė pažymą iš Aplinkos apsaugos ministerijos regioninio departamento.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2005 m. gegužės 9 d. sprendimu nusprendė pripažinti UAB „Kiliavas“ pasibaigusia ir nusprendė ją išregistruoti. Teismas sprendime nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 21 d. nutartimi priimtas sprendimas taikyti supaprastintą bankroto procedūrą, nes įmonė neturi turto ir jo nepakaks administravimo išlaidoms apmokėti, ir nuo nutarties įsiteisėjimo prasidėjo 6 mėnesius trunkantis likvidavimo procesas (ĮBĮ 13¹ str.). Administratorius įvykdė pareigas numatytas ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte, pateikė likvidavimo aktą, likvidacinį balansą, atsiskaitė su darbuotojais iš Garantinio fondo, pateikė Garantinio fondo ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pažymas, todėl teismas laikė likvidavimo procesą baigtu ir turėjo pagrindą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 str. 4 d.). Ieškovo nurodomą aplinkybę, kad bus pateikiamas kasacinis skundas dėl nutarties, kuria atmestas jo prašymas laikyti bankrotą tyčiniu, teismas pažymėjo, jog tai nėra kliūtis priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Apeliacinės instancijos teismo nutartis nepripažinti bankroto tyčiniu yra įsiteisėjusi, kasacinis skundas nėra pateiktas ir nėra aišku ar jis bus priimtas. Todėl esant visoms įstatymo sąlygoms priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos ir įmonei neturint turto, priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos.

Šalies argumentai

Ieškovas Gintaras Grinius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

Teismas neteisingai nurodo, kad atsakovas neturi turto, nes įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą akcininkai nurašė bendrovės turtą, nors neturėjo tam įgalinimų. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl šios aplinkybės.Bankrotas buvo tyčinis, tačiau nagrinėjant bylą tai nebuvo atskleista. Tai patvirtina ir revizorės aktas. Nepaneigtas ieškovo teiginys, kad turtas buvo iššvaistytas. Be to, atsakovo direktorius dar įmonei pelningai vykdant veiklą priėmė sprendimą ir nurašė beveik visą ilgalaikį ir trumpalaikį įmonės turtą ir vėliau pats įsigijo šį turtą. Teismas nesiaiškino, kodėl 2001 metų balanse nurodyto turto vertė 10 566 Lt, 2002 metų nurodyta mažesnė – 7 413 Lt, todėl laikytina, jog buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovo direktorius tik 2005 metais pateikė revizijos aktą surašytą neturinčio tam teisės asmens ir neatsakingo už pateiktų duomenų teisingumą. Teismas nesiaiškino neteisingos aplinkybės, kad direktoriaus teigimu 2002 metų balansas buvo patvirtintas visuotiniame akcininkų susirinkime, nors toks susirinkimas nebuvo sušauktas.Teismas nepagrįstai atsisakė paskirti ieškovo prašomą kompleksinę ekspertizę, nors be ekspertizės neįmanoma spręsti apie buvusią įmonės veiklą.Kadangi nebuvo atskleista bylos esmė, teismas pažeidė procesines teisės normas, todėl byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „Kiliavas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, nes bankroto bylos iškėlimo metu atsakovas turto neturėjo. Teismas nagrinėdamas bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatė visas reikšmingas aplinkybes: turto nurašymą ir pan. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą lemia teismo klaida: sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Apeliaciniame (atskirajame) skunde pateikiami apelianto argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Šio modelio įtvirtinimą patvirtina ir teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog „apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu“ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-208/2005, kat. 78.2.1.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog „nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose, reiškia kad [...] apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.”(LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 10 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-522/2000, kat. 40). Kitoje nutartyje nurodė, kad „apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, t.y. 1) pasisako dėl apskųstos sprendimo dalies, 2) pasisako dėl apelianto nurodytų pagrindų.” (LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-1109/2000, kat. 8).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės pabaigos, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl tų apeliantų argumentų, kurie susiję su skundžiamu sprendimu ir nebuvo nagrinėti priimant skundžiamas nutartis.

Supaprastinta bankroto procedūra taikoma kai įmonės neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Kadangi įmonė neturi turto netgi administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti, todėl bankroto procesu turi būti siekiama kiek galima greičiau ir minimaliomis sąnaudomis įvykdyti bankroto procesą. Šiuo tikslu turi būti aiškinamos ir taikomos teisės normos.

Apelianto nurodomos aplinkybės dėl tam tikrų asmenų kaltės atliekant veiksmus susijusius su įmonės turtu, jo praradimu ir pan. Apelianto nurodomų asmenų kaltė, atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas ir kitoje byloje. Pažymėtina, kad daugelį apelianto skunde nurodomų klausimų teismas išsprendė nutartyje, kuria atsisakė pripažinti bankrotą tyčiniu (II t., b.l. 113-116). Nutartis, atsisakyti pripažinti bankrotą tyčiniu, palikta nepakeista ir įsiteisėjo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (II t., b.l. 156-159). Naujų aplinkybių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu apeliantas nenurodė. Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 21 d. nutartimi (I t., b.l.175-176) įmonei buvo taikyta supaprastinta bankroto procedūra, nes įmonė neturėjo pakankamai turto administravimo išlaidoms apmokėti. Vykdant bankroto procedūrą administratorius papildomo turto nesurado. Esant minėtoms aplinkybėms toliau tęsti bankroto procedūrą būtų nuostolinga, todėl netikslinga.

ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis nustato, kad po to, kai administratorius pateikia teismui likvidavimo balansą ir likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos apsaugos ministerijos regioninio departamento pažymą, taip pat pažymą, patvirtinančią, jog yra visiškai baigtas išmokų iš Garantinio fondo išmokėjimas bankrutavusios įmonės darbuotojams, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. Administratorius pateikė Likvidavimo aktą (II t., b.l. 165), Likvidavimo balansą (II t., b.l. 166), Pažymą apie išmokas iš garantinio fondo išmokėjimą (II t., b.l. 167), Pažymą dėl atsiskaitymo su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu (II t., b.l. 172), todėl pirmosios instancijos turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 str. 4 d.) ir priimdamas tokį sprendimą įstatymo nuostatų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai: Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėVigintas Višinskis