- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- I1-1118-860/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00173-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Paaiškina, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Pravieniškių 1-ajame kalėjime jam nebuvo užtikrinamas privatumas duše. Nurodo, jog tarp dušų galvučių nebuvo įrengtos pertvaros, tad esant 9 dušo galvutėms, jam tekdavo praustis kitiems asmenims matant. Pareiškėjo teigimu, nesant bent minimalaus privatumo duše, jis negalėdavo tinkamai nusiprausti ir dėl to visą laiką jausdavosi nešvarus. Taip pat teigia, kad tinkamai nenusiprausus, ypač po darbo, nuo jo sklisdavo nemalonus kvapas, todėl patyrė patyčias. Dar nurodė, jog dėl jo drovumo duše kiti nuteistieji šaipydavosi. Pareiškėjas skunde pažymi ir tai, kad dėl neužtikrinamo privatumo duše ir patiriamų patyčių, pradėjo vengti praustis, o tai dar labiau pablogino jo situaciją. Teigia, kad kiekvieną dieną patyrė diskomfortą, dvasines kančias, jausdavosi prislėgtas bei pablogėjo tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnyba kelis kartus teismų sprendimais buvo įpareigota tinkamai užtikrinti privatumą duše, tačiau to nepadarė. Galiausiai skunde nurodo, jog skundo pateikimo metu pertvaros įrengtos, tačiau Tarnyba vis dar nepakabino dušo užuolaidų.
Atsiliepimas
2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pirmiausia Tarnyba atsiliepime akcentuoja, jog pareiškėjas nurodo netinkamą laikotarpį. Tarnybos teigimu, pareiškėjas į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) Trečiąjį sektorių (nuo 2023 m. sausio 1 d. Tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) atvyko tik (duomenys neskelbtini); tad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę minėtoje įstaigoje atliko nuo (duomenys neskelbtini). Tarnyba taip pat paaiškina, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, nes tokios prievolės kalinimo įstaigai teisės aktai nenumatė. Pertvaros dušuose buvo įrengtos visų būrių dušinėse 2022 m. spalio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba mano, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teigia, kad pareiškėjas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė. Taip pat pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės), 17.5 papunktį, nuteistieji išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Atsakovės nuomone, vertinant pareiškėjo naudojimosi dušu dažnumą ir kiek kartų pareiškėjas galėjo naudotis dušu, turėtų būti skaičiuojama, kad per savaitę dušu galėjo naudotis 2 kartus pagal minėtų teisės akto reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kiek kartų per savaitę faktiškai buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu. Sudaryta galimybė daugiau kartų pasinaudoti dušu, Tarnybos įsitikinimu, neturėtų būti vertinama jos nenaudai, kadangi sąlygų naudotis dušu sudarymas yra teigiama aplinkybė nuteistųjų atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, kad dušuose tam tikru laikotarpiu nebuvo įrengtos pertvaros. Priešingu atveju, mano, jog ji iš esmės būtų baudžiama už tai, kad sudarė nuteistiesiems palankesnes sąlygas negu minimalūs reikalavimai nustatyti reglamentavime. Atkreipė dėmesį dar į tai, kad nuteistiesiems nėra nustatyta prievolė pagal grafiką naudotis dušu, todėl teigia, jog pareiškėjas galėjo dušu naudotis ir rečiau. Tad, Tarnybos vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad naudojimasis dušu be pertvarų pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Tarnyba nesutinka su pareiškėju, jog dėl duše neįrengtų pertvarų ir nepakabintų užuolaidų, jis patyrė neigiamus išgyvenimus. Teigia, kad ginčo laikotarpiu, pareiškėjas į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti jo skunde nurodomos aplinkybės, nesikreipė. Galiausiai, atsiliepime Tarnyba nurodė, kad nėra nei vienos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos. Teigia, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėja dėl nustatytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Pažymi, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais įrodymais. Pareiškėjas šiuo atveju skunde nepateikia jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų jos veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Nurodo ir tai, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
3. Teismo posėdyje:
- pareiškėjas palaikė savo skundą ir jame išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Pareiškėjas V. K., minėta, prašo teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas jo laikymo (kalinimo) sąlygas (t. y. prausiantis duše neužtikrinant privatumo) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini).
Tačiau, kaip matyti iš atsakovės atstovės pateiktų duomenų, pareiškėjas tik nuo (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus patalpose (nuo 2023 m. sausio 1 d. Tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas). Tad, būtent šiuo laikotarpiu (nuo (duomenys neskelbtini)) ir vertintinos pareiškėjo laikymo sąlygos minėtoje įstaigoje (privatumo užtikrinimas / ar neužtikrinimas prausiantis duše).
Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjo skundas dėl netinkamų laikymo sąlygų, tame tarpe privatumo neužtikrinimo, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) jau buvo nagrinėtas ir yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-395-428/2023. Taigi, minėtoje byloje ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodomi netinkamų laikymo (kalinimo) sąlygų, susijusių su privatumo neužtikrinimu prausiantis duše, laikotarpiai dalinai sutampa (persidengia), t. y. sutampa laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas bylą šioje dalyje, t. y. susijusioje su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų laikymo sąlygų (neužtikrinimu privatumo prausiantis duše) laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini), nutraukti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktas). Pareiškėjas iš esmės piktnaudžiauja savo procesinės teisėmis ir iš dalies dar kartą kreipėsi į teismą dėl to paties.
Taigi, šios bylos ginčo laikotarpis realiai apima tik nuo (duomenys neskelbtini) (imtinai).
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).
Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatomas pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).
6. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo pasakytina, kad pagal LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-197/2013; ir kt.).
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus patalpose nebuvo užtikrinamas privatumas duše. Pareiškėjo teigimu, ginčo laikotarpiu tarp dušo galvučių nebuvo įrengtos pertvaros, todėl jam besimaudant, jis buvo stebimas kitų nuteistųjų, iš jo buvo tyčiojamasi, negalėjo tinkamai nusiprausti ir pan. Tai pareiškėjui sukėlė didelių nepatogumų, dvasines ir emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą ir orumo pažeminimą.
8. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus dušinėse matomumą ribojančios šoninės dušo pertvaros tarp dušo galvučių bei dušo užuolaidos nebuvo įrengtos. Šios aplinkybės neneigia ir Tarnyba, kuri nurodė, kad Trečiojo sektoriaus dušinėse pertvaros buvo įrengtos tik 2022 m. spalio mėnesį. Tarnybos teigimu teisės aktai nenumatė, kad ginčo laikotarpiu tokios pertvaros turėtų būti įrengtos.
9. Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 13 punktą laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengta: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.
Taigi, minėtame teisės akte įtvirtinto reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp dušų galvučių, bei pakabintos dušo užuolaidos, nėra. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Todėl teismas sutinka su atsakovės atstovės Tarnybos argumentu, kad teisės aktuose nėra reikalavimo tarp dušo galvučių (čiaupų) įrengti visišką matomumą ribojančias pertvaras bei pakabinti dušo užuolaidas.
Tačiau, teismas pažymi, kad nuoseklioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių 1-ajį kalėjimą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2021 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2023 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-462-525/2023; ir kt.). Dėl privatumo naudojantis dušu LVAT dar yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016-10-27 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad nuteistiesiems naudojantis pertvarų neturinčiu dušu pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021; 2023 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-462-525/2023).
Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą, priimtą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu pareiškėjui neužtikrino privatumo, išplaukiančio iš Konvencijos nuostatų ir teismų praktikos, prausiantis duše (neįrengė matomumą ribojančių pertvarų tarp maudymosi vietų), t. y. neveikė taip, kaip turėjo veikti. Taigi, šiuo aspektu konstatuojami neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.
11. Kas liečia dušo užuolaidėles iš priekio, pasakytina, kad pagal LVAT praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2021 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-109-502/2021; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-1190-552/2022). Šiuo aspektu pažymėtina, kad dušo įrengimas su pertvaromis tik iš šonų, bet be durų ar kitų matomumą ribojančių priemonių iš priekio, t. y. uždarų dušo kabinų nebuvimas tos pačios lyties asmenims, yra analogiškas daugumai viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas.
Taigi, pareiškėjui, kaip nuteistajam, šiuo aspektu nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos naudotis dušu, negu likusiai visuomenės daliai, todėl nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad pareiškėjo privatumas duše be uždangos iš priekio iš esmės nebuvo pažeidžiamas ir neteisėti atsakovės atstovės veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini.
12. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
13. Teismas, minėta, pripažino, kad šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu (neįrengiant matomumą ribojančių pertvarų tarp maudymosi vietų), tad akivaizdu, jog tokia situacija pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus nepatogumus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos dėl šio pažeidimo: neteisėti institucijos veiksmai neužtikrinant pareiškėjo privatumo prausiantis duše (neįrengiant matomumą ribojančių pertvarų tarp maudymosi vietų) (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.250 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).
14. Tačiau teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos nacionaliniai teismai savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; ir kt.).
15. Pareiškėjas, minėta, buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, t. y. neužtikrinant jo privatumo naudojantis dušu, (duomenys neskelbtini), iš viso apie 2 mėnesius. Pareiškėjas turėjo teisę naudotis dušu ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę (Taisyklių 17.5 papunktis), t. y. per ginčo laikotarpį iš viso apie 16 kartų.
16. Pagal LVAT praktiką tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; kt.).
17. Teismas, įvertinęs nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), t. y. pakankamai trumpą laikotarpį), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai, trukę tik apie 2 mėnesius; pareiškėjas jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog jis patyrė itin didelę ir ilgalaikę neturtinę žalą, nenurodė) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (daugiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta; dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių nenustatyta, pareiškėjas dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinių kančių, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas duše, nesikreipė į psichologą, byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją su prašymais sudaryti jam galimybę pasinaudoti dušu taip, kad būtų užtikrintas jo privatumas, ar, jog tokio pobūdžio prašymai buvo atmesti), be to, pareiškėjas savo teises realiai pradėjo ginti ne tuo metu, kai pažeidimas buvo daromas, o po to, kai jis jau buvo pasibaigęs (t. y., kai pažeidimas jau buvo pašalintas), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.
18. Šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Pažymėtina, jog tokios pozicijos panašaus pobūdžio bylose laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-383-624/2021; 2021 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-382-968/2021; ir kt.).
19. Taigi, nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui, t. y. šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimo visiškai pakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti.
20. Pareiškėjas dar prašo priteisti jam 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismui nusprendus, jog šiuo nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą pinigine išraiška, pareiškėjo prašymas dėl metinių palūkanų priteisimo negali būti patenkinamas.
21. Apibendrinant konstatuotina, kad bylos dalis, kurioje pareiškėjas V. K. prašo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų laikymo sąlygų (privatumo neužtikrinimo prausiantis duše) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 2 punktas). Kitoje bylos dalyje pareiškėjo V. K. skundas patenkinamas iš dalies, t. y. pripažįstama, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (imtinai) buvo pažeista (neužtikrintas privatumas prausiantis duše), tačiau ji nepasiekė tokio lygio ir intensyvumo, kad būtų pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinę žalą pinigais; kita skundo dalis atmetama (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Bylos dalį, kurioje pareiškėjas V. K. prašo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų laikymo sąlygų (privatumo neužtikrinimo prausiantis duše) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), nutraukti.
Kitoje bylos dalyje pareiškėjo V. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies:
- pripažinti, kad pareiškėjo V. K. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje Trečiajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. - Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (imtinai) buvo pažeista (neužtikrintas privatumas prausiantis duše);
- kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.