- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-31
- Bylos Nr.
- T-1257-1242/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02434-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Žukovaitė
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Arūnas Alekna
Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus atstovei K. R. (jungiantis nuotoliniu būdu per ZOOM programą),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, 6 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. M. įpareigotas dirbti arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu. Tenkintas D. J. (D. J.) civilinis ieškinys ir iš R. M. D. J. naudai priteista 1 154,07 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų ir septynių euro centų) turtinės žalos atlyginimo. Tenkintas UAB „Prime Leasing“ civilinis ieškinys ir iš R. M. UAB „Prime Leasing“ naudai priteista 2 220,49 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties eurų ir keturiasdešimt devynių euro centų) turtinės žalos atlyginimo.
2. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis, minėtas teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gegužės 3 d. Bausmės pabaiga 2025 m. lapkričio 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Probacijos tarnyba teikimu siūlo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam R. M. ir pasiųsti jį atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.
3.1. Teikime nurodoma, kad 2025 m. spalio 21 d. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) duomenų registro duomenimis priežiūros laikotarpiu nuteistojo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų pradėtų nėra (psl. 35-38), Sodros duomenimis asmuo nuo 2025 m. spalio 14 d. dirba (duomenys neskelbtini) (psl. 33), dalyvauja elgesio pataisos programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, taip pat dalyvauja priklausomybių specialisto konsultacijose, lankosi AN susitikimuose, lankėsi pas socialinę darbuotoją dėl darbo paieškos, bei finansinių problemų sprendimo. Su įpareigojimu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo susijusių pažeidimų nenustatyta (psl. 17) .
3.2. Administracinių nusižengimų registro (toliau - ANR) duomenimis administracine tvarka baustas 2 kartus – 2025 m. gegužės 23 d. padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 446 straipsnio 4 dalį (keleivis važiavo troleibusu be bilieto) – asmeniui pakartotinai išaiškinta bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos, ir 2025 m. rugpjūčio 25 d. pagal LR ANK 71 straipsnio 1 dalį (vykdant draudimą vartoti psichiką veikiančių medžiagų kontrolę, nustatyta, kad be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines (psichotropines) medžiagas). Asmuo paskirtas baudas už administracinius nusižengimus yra sumokėjęs (psl. 39).
3.3. R. M. netinkamai vykdė draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, t.y. 2025 rugpjūčio 25 d. apie 10.50 val. LPT Rytų Lietuvos skyriuje buvo atliktas tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (testu), rasta AMP (amphetamine) ir MET (metamfetaminas). Asmuo pateikė pasiaiškinimą (psl. 29), su vartojimo faktu sutiko, teigė, jog vartoja, nes nori atsipalaiduoti. Paskirta 15 Eur bauda, ją sumokėjo 2025 m. rugsėjo 1 d.. 2025 m. rugsėjo 8 d. atvykęs į probacijos tarnybą sutiko ir išreiškė norą apsilankyti pas priklausomybių specialistą (psl. 31). Pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, priežiūros laikotarpiu nefiksuota.
3.4. Taip pat asmuo netinkamai vykdė įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti darbu – asmuo iki 2025 m. rugsėjo 15 d. atlygino tik 200 Eur turtinės žalos (psl. 32). 2025 m. rugsėjo 8 d. pateiktame pasiaiškinime asmuo nurodė, jog ilgą laiką nepavyko rasti stabilaus darbo, turi kitų finansinių įsipareigojimų, taip pat, moka pinigus mamai už buto išlaikymą. Taip pat, įsipareigojo iki spalio 12 d. atlyginti 300 Eur turtinės žalos (psl. 31). Bendra turtinės žalos priteistos skolos suma yra 3374,56 Eur (psl. 27). Dėl šių pažeidimų 2025 m. rugsėjo 19 d. buvo inicijuotas atvejo vadybos posėdis, kuriame buvo nuspręsta į teismą nesikreipti, bet dar kartą pakartotinai išaiškinti probuojamajam probacijos atlikimo tvarką, sąlygas ir kylančias teisines pasekmes už probacijos sąlygų, tęstinių ir (ar) papildomų priemonių nevykdymą ir (ar) administracinių nusižengimų darymą arba papildomų paskirtų priemonių nevykdymą bei individualiame plane numatyti papildomas priemones – lankytis priklausomybių specialisto konsultacijose, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dalyvauti socialinio darbuotojo konsultacijose dėl darbo paieškos.
3.5. Po atvejo vadybos posėdžio asmuo ir toliau nevykdo įpareigojimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti darbu, iki šios dienos yra atlyginęs tik 200 Eur – pavedimu į nukentėjusiojo D. J. sąskaitą, daugiau atlyginti iki bausmės termino pabaigos, t.y. iki 2025 m. lapkričio 2 d. neplanuoja. Bendrai visą priežiūros laikotarpį buvo stebimi sunkumai susiję su darbo paieškomis, darbo išlaikymu, stebimos neigiamos nuostatos į darbą. Siekiant spręsti su darbo paieškomis ir išlaikymu susijusias problemas asmuo 2024 m. gruodžio 2 d. ir 2025 m. sausio 20 d. socialinio darbuotojo konsultacijose, kurių metu asmuo buvo motyvuojamas ieškotis darbo, priminti darbo paieškos būdai, sukurtas gyvenimo aprašymas, asmuo taip pat informuotas, kad prireikus pagalbos kreiptųsi tęstinėms konsultacijoms, 2024 m. rugpjūčio 23 d., 2025 m. spalio 14 d. dalyvavo ir pilnai užbaigė socialinių darbuotojų užsiėmimų ciklą „Darbo paieška ir savęs pristatymas darbdaviui“. Priežiūros laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 3 d. iki 2025 m. vasario 10 d. registravosi Užimtumo tarnyboje, nuo 2025 m. kovo 13 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini), 2025 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 13 d. iki šios dienos asmuo yra pakeitęs 5 darbovietes (psl. 33).
3.6. Probuojamojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką priežiūros pradžioje buvo 74 balai (vidutinė), nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei ir pažįstamiems suaugusiems, ją pervertinus padidėjo iki 83 balų (vidutinė), vidutinė didelės žalos rizika visuomenei ir pažįstamiems suaugusiems, pervertinus ją 2025 m. spalio 24 d., padidėjo iki 87 balų, rizika išliko vidutinė, svertiniai taškai padidėjo lėšų tvarkymo ir pajamų (dėl netinkamo įpareigojimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą vykdymo), piktnaudžiavimo narkotikais (fiksuotas pažeidimas susijęs su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu be gydytojo paskyrimo), mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityse. Didelės žalos rizika nepakito.
4. Nuteistasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš pradžių buvo sunku rasti darbą, vėliau po pusmečio įsidarbino. Vienoje darbovietėje negali ilgai dirbti, nes nusibosta tas pats darbas. Pradirba 2 savaites, kitoje darbovietėje 3 mėn. Dirbo statybose, pjovė žolę. Per mėnesį antstoliai atskaičiuodavo 300 Eur, gaudavo apie (duomenys neskelbtini) Eur. Antstoliai atskaičiuoja už baudas, paskirtas keleivių kontrolės ir sugadintas mašinas. Atskaičiuoja pinigus iš darbo užmokesčio. Vienam žmogui mokėjo 2 kartus po 100 Eur žalos atlyginimo. Planuoja atlyginti žalą, eiti dirbti. Anksčiau antstolių išieškoma suma buvo 10 000 Eur, o dabar liko 5000 Eur, kitam antstoliui liko tik virš 10 Eur. Domisi, kiek liko mokėti, planuoja sumokėti skolas. Dabar iš darbo išėjo, nes neturi už ką nusipirkti bilietų. Užimtumo tarnyboje registravosi, dabar ieško kito darbo arčiau namų (duomenys neskelbtini). Gyvena su mama, 2 broliais ir sese, prisideda prie šeimos išlaidų. Vieną kartą probacijoje buvo patikrintas, rado, kad vartojo narkotikus. Buvo atvykę draugai iš užsienio, jie pasiūlė pavartoti. Požiūris į narkotikus blogas. Kai draugai vaišina, būna, kad atsisako vartoti. Tą kartą su draugais pavartojo, nes senai matėsi su draugais. Baudas, kurias paskiria, sumoka. Stengiasi atlyginti žalas, bet nepavyksta, vis gauna naujų nuobaudų. Dabar finansinė padėtis sunki. Prisideda prie šeimos išlaikymo, nevagia, pinigus gaunuatik už darbą. Stengsis sumokėti antstoliams skolas.
5. Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti teikime išdėstytais motyvais. Pagrindinė problema, kad nuteistasis neišlaiko darbo, neturi pakankamos motyvacijos dirbti.
6. Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti ir paaiškino, kad bausmė beveik pasibaigusi, kreipimasis pateiktas likus keletui dienų iki bausmės pabaigos. Dalis žalos atlyginta, įpareigojimus jis vykdo, teikimo tenkinimas būtų gan formalus.
7. Nuteistojo gynėjas prašė teikimo netenkinti, teismo posėdžio metu paaiškino, kad teikimas pateiktas iš esmės dėl to, kad nuteistasis nevykdo įsipareigojimo atlyginti žalą, pagal byloje esančius duomenis, 2025 m. rugsėjo 19 d. buvo atvejo vadybos posėdis ir buvo spręsta į teismą nesikreipti, buvo tik įsipareigojimas dengti žalą. Yra pagrindas tikėti nuteistuoju ir jo pažadu mokėti ir atlyginti žalas. Antstoliai vykdo išieškojimus, iš 10 000 Eur sumos liko 5000 Eur. Jis dirbo, registruotas Užimtumo tarnyboje, ketina susirasti ir nori susirasti darbą, nėra pagrindo netikėti, dalyvauja visose programose. 2025 m. spalio 31 d. bus paskutinė diena bausmei atlikti, teikimo tenkinimas būtų formalus, siųsti į kalėjimą netikslinga.
Teikimas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
8. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.
9. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).
10. Sprendžiant klausimą, ar nuteistasis be pateisinamų priežasčių neatlieka jam paskirtos bausmės, būtina atsižvelgti į priežastis, dėl kurių jis nevykdė jam paskirtų pareigų bei kitų probacijos sąlygų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo (ar arešto) bausmei, taigi nuteistasis jo metu turi tiksliai ir be išlygų laikytis probacijos sąlygų, todėl pateisinamomis priežastimis tokiu atveju vertinamos tik tokios aplinkybės, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia pareigas, poveikio priemonės nevykdo ar netinkamai vykdo kitas bendrąsias sąlygas dėl objektyvių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai. Kokios priežastys laikomos pateisinamomis bei svarbiomis, kiekvienu atveju sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.
11. Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas negali būti taikomas formaliai. Lietuvos Respublikos Probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Kiekvienu atveju turi būti visapusiškai įvertinama, ar bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas yra proporcingas probuojamojo elgesiui.
12. Probacijos tarnybos teikime nurodomos kelios aplinkybės, dėl kurių siūloma panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, t. y. nebuvo atlyginta priteista turtinė žala bei netinkamai vykdytas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, be to, posėdžio metu buvo išskirta aplinkybė, kad nuteistasis neišlaiko darbo n ir trūksta motyvacijos dirbti. Visos šios aplinkybės, atitinka byloje esančią medžiagą, šios aplinkybės vertinamos neigiamai, negali būti pateisintos, vis dėl to, teismo vertinimu, jų nepakanka išvadai, kad šiuo metu, kai bausmės terminas baigiasi nuo šio sprendimo priėmimo už dviejų dienų, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai pasiuntus R. M. atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad ir probacijos tarnybos atstovė nurodė, kad pasiuntimas realiai laisvės atėmimo bausme mažai beprisidės prie galimybių atlyginti žalą padidinimo.
13. Teismo vertinimu, teikime nurodyti pažeidimai nebuvo sistemingi, jie buvo fiksuoti bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigoje, t. y. nuteistasis buvo kontroliuojamas vienerius metus ir šešis mėnesius ir per šį laikotarpį nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, nepadarė pažeidimų dėl įpareigojimo neišvyti iš gyvenamosios vietos bei institucijos leidimo, lankėsi pas socialinę darbuotoją dėl darbo paieškos, lankėsi pas priklausomybių specialistą. Nors iš tiesų santykis su darbine patirtimi stokoja įsipareigojimo rimtumo ir ištvermės, tačiau nuteistasis paaiškino, kad jis darbo nevengia ir norintis dirbti, šiuo metu nors iš darbo išėjo 2025 m. spalio 28 d., tačiau registravosi Užimtumo tarnyboje. Žalos nuteistasis iš tiesų atlygino tik labai nežymią dalį, t.y. 200 Eur, kai bendra atlygintina suma yra 3374,56 Eur, tačiau teigiamai vertinama, tai kad paskirtų baudų už administracinius nusižengimus nuteistasis nevengia mokėti, tai rodo, kad jo santykis su finansiniais įsipareigojimais yra adekvatus, jis pripažįsta juos ir turi tinkamą požiūrį, tačiau dėl socialinių įgūdžių stokos, sunkios finansinės padėties, juos įgyvendina pakankamai sunkiai ir lėtai. Teismas pažymi, kad šiuo metu turtinės žalos išieškojimas yra perduotas antstoliams, ir gali būti toliau išieškomas iš gaunamų nuteistojo pajamų. Nors tai nepateisina ir nepanaikina aplinkybės, kad nuteistasis paskirto įpareigojimo nevykdė, vis dėl to, vien ši aplinkybė pasiunčiant realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę niekaip nesudarytų palankesnių sąlygų žalos atlyginimo realizavimui, taigi neprisidėtų ir prie probacijos tikslų.
14. Tiek prokuroras, tiek gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad, atsižvelgus į probacijos kreipimosi laiką bei nors ir mažą bet dalinį žalos atlyginimą, teikimo tenkinimas būtų formalus sprendimas. Teismas sutinka su tokiu vertinimu, papildomai atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kad nuteistais šiuo metu keltų kokią nors realią grėsmę visuomenei. Probacijos teikime nurodoma, kad vidutinė didelės žalos rizika visuomenei ir pažįstamiems suaugusiems, ją pervertinus padidėjo iki 83 balų (vidutinė), vidutinė didelės žalos rizika visuomenei ir pažįstamiems suaugusiems, pervertinus ją 2025 m. spalio 24 d., padidėjo iki 87 balų, rizika išliko vidutinė, svertiniai taškai padidėjo lėšų tvarkymo ir pajamų (dėl netinkamo įpareigojimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą vykdymo), piktnaudžiavimo narkotikais (fiksuotas pažeidimas susijęs su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu be gydytojo paskyrimo), mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityse, tačiau didelės žalos rizika nepakito. Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros principu ‒ probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Probacijos metu turi būti vadovaujamasi ir pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principais – probuojamajam turi būti taikomos proporcingos ir veiksmingos priemonės, neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
15. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nors R. M. netinkamai vykdė teismo skirtą baudžiamąją poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, tačiau žalos jis neatlygino dėl to, kad neturėjo užtektinai lėšų, o žalos dydis pagal jo gaunamas pajamas vidutines yra pakankamai jam didelis. Priežiūros laikotarpiu R. M. padaryti administraciniai nusižengimai nelaikytini itin šiurkščiais ar sistemingais, baudos sumokėtos. Įvertinęs R. M. paaiškinimus bei jo asmens byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad R. M. tinkamai vykdė kitus teismo paskirtus įpareigojimus, teismas įžvelgia jo elgesio pokyčius bei jo norą gyventi pagal visuomenėje priimtinas elgesio taisykles (nurodė, kad piginus gauna tik iš darbo, domisi kiek skolingas antstoliam, moka paskirtas baudas), teismas, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo R. M. atžvilgiu taikyti pačią griežčiausią priemonę – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam R. M. panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.