- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-25
- Bylos Nr.
- N-469-191-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimo A.B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
A.B., individualios įmonės savininkui, 2006 m. liepos 17 d. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad pažeisdamas Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį, be rašytinių darbo sutarčių jis leido dirbti statybos darbus individualiame name Galgių kaime, Vilniaus rajone, R.P. ir E.U. nuo 2006 m. vasario 27 d. iki 2006 m. kovo 31 d., o A.S. leido dirbti „Grand Casino", Vienuolio g.4, Vilniuje nuo 2006 m. birželio 3 d. iki 2006 m. birželio 13 d. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais A.B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu A.B. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį iškelta byla nutraukta. Įvertinęs bylos medžiagą (A.B., O.K., S.Š. paaiškinimai, 2006 m. birželio 8 d. bei 2006 m. kovo 31 d. statybos darbų rangos sutartys), teismas padarė išvadą, kad Valstybinė darbo inspekcija rėmėsi tik R.P., E.U. ir A.S. paaiškinimais, iš esmės jokio tyrimo neatliko, nors savo paaiškinime R.B. nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teisme. Įvertinęs įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas aplinkybes, kad teisme jos paneigtos liudytojų parodymais bei pateiktais dokumentais.
III.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš esmės. Skunde paaiškinama, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas R.P., E.U. ir A.S. paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų (darbo sutarčių) pagrindu. A.B. protokolo surašymo metu dokumentų, paneigiančių minėtų asmenų paaiškinimus, nepateikė, o teismas pateiktą medžiagą įvertino nepakankamai objektyviai. Apelianto teigimu, į teismo posėdį buvo iškviesti tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyti liudytojai, tuo pažeidžiant ATPK 284 straipsnį, nes nebuvo išklausyti asmenys, kurių paaiškinimai turi reikšmės bylai teisingai išspręsti (nelegaliai dirbę asmenys). Teismo posėdžio metu, kaip teigiama, Valstybinės darbo inspekcijos atstovui nebuvo suteikta galimybė prašyti į teismo posėdį iškviesti liudytojus, kurių paaiškinimais remtasi surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apelianto teigimu, teismas ypatingą dėmesį atkreipė į netikslumus R.P., E.U. ir A.S. paaiškinimuose bei administracinio teisės pažeidimo protokole, nors, atsakydami į Valstybinės darbo inspekcijos atstovės klausimus, liudytojai iš esmės patvirtino protokole nurodytas aplinkybes : liudytojas O.K. patvirtino, kad Vienuolio g. 4, Vilniuje, restorano, kavinės ar naktinio klubo patalpos nebuvo išskirtos ir ten dirbantys darbuotojai negalėjo konkrečiai įvardyti, kur buvo dirbama - vienoje didelėje salėje buvo įrenginėjamos gipso kartono pertvaros (todėl tai, kad protokole kaip A.S. darbo vieta nurodytos naktinio klubo patalpos, nors gal buvo dirbama restorano patalpose, laikytina neesmine klaida). Atsiliepime pažymima, jog liudytojas nurodė A.B. individualios įmonės darbuotojų nepažįstąs, o liudytoja S.Š. patvirtino, kad Devoniškių kaimas yra prie Galgių kaimo (patvirtinti, ar tikrai jos name R.P. su E.U. dirbo ir kada darbai buvo pradėti, galėjo tik patys darbuotojai, tačiau teismas jų neapklausė). Be to, pats A.B. savo pasiaiškinime nurodė, kad jie įrenginėjo objektą Galgiuose. Apelianto manymu, administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 256 straipsnyje yra nustatyta, kad ,,įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.“
Įstatymas nesuteikia prioriteto nė vienai iš nurodytų įrodinėjimo priemonių rūšių, nė vienas įrodymas neturi išankstinės galios, visų jų įrodomoji reikšmė yra lygi. Pagal ATPK 257 straipsnyje įtvirtintą rodymų įvertinimo taisyklę administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas ar institucija privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Išnagrinėjusi visumą byloje surinktos medžiagos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl bylos esmės.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai pažeidėjo kaltę įrodinėjo iš esmės remdamiesi tik liudytojų R.P., E.U. ir A.S. paaiškinimais. Šių asmenų parodymų kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina.
Traukiamas atsakomybėn asmuo savo kaltę bylos eigoje nuosekliai neigė.
Apeliaciniame skunde Valstybinė darbo inspekcija teigia, kad traukiamas atsakomybėn asmuo nepateikė dokumentų, paneigiančių minėtų asmenų paaiškinimus. Tokia pozicija prieštarauja nekaltumo prezumpcijai ir bendram įrodinėjimo naštos paskirstymo principui administracinių teisės pažeidimų bylose- pažeidėjo kaltę turi įrodyti tirianti bylą institucija.
Pirmosios instancijos teismo ištirti rašytiniai įrodymai rodo, kad darbo sutartys su skundus Valstybinei darbo inspekcijai parašiusiais asmenimis buvo sudarytos nuo tos pačios datos, kaip ir rangos sutartys dėl darbų, kurių atlikimui šie asmenys buvo pasamdyti. Sutartis pasirašę užsakovai teismui parodė, kad iki rangos sutarčių pradžios jokie darbai objektuose nebuvo dirbami.
Esant tokiai situacijai liudytojų R.P., E.U. ir A.S. apklausa teismo posėdyje bylos baigties esmingai neįtakotų, todėl nėra pagrindo grąžinti bylos iš naujo nagrinėti teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.