- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- I-28-437/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01599-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ina Kirkutienė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Ivetos Pelienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-5) prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013-05-06 sprendimą Nr. 1D-4553(11); 2) solidariai priteisti iš atsakovių VRM ir Lietuvos valstybės už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2011-04-30 neišmokėtą 297,88 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį ir po 36,66 Lt kas mėnesį nuo 2011-05-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos neišmokėtą valstybinės pensijos dalį; 3) solidariai priteisti iš atsakovių VRM ir Lietuvos valstybės už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2012-08-31 neišmokėtą valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį 510,93 Lt, kuri papildomai susidarė dėl Lietuvos Respublikos socialinio išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo.
Paaiškina, kad VRM 2011-03-24 sprendimu jam buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, kuri buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį, kadangi turėjo draudžiamųjų pajamų. Atkreipia dėmesį, kad 2013 m. kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą ir VRM, prašydamas išmokėti pensijos nepriemoką. Atsakymuose nurodyta, kad neišmokėta valstybinės pensijos dalis nebus grąžinta. Pažymi, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 31-33) paaiškina, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pagal kurią buvo perskaičiuojama ir išmokama sumažinta pensija pareiškėjui dėl to, kad jis atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų.
Skundas tenkintinas iš dalies. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo, taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnį. Byloje nustatyta, kad VRM 2011-03-24 sprendimu Nr. 11SP-1073 pareiškėjui nuo 2011-03-01 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 686,16 Lt per mėnesį (b. l. 20). Valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2011-03-01 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str., o laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2012-08-31 – ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. (b. l. 24–25). 2013-04-03 Sveikatos priežiūros tarnyboje gautas pareiškėjo 2013-03-27 prašymas grąžinti neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 21).
Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Sveikatos priežiūros tarnyba 2013-04-12 sprendime Nr. 11PP(P)-2578 paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimą, nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti nepriemoką (b. l. 22-23). Sveikatos priežiūros tarnyba pateikė pažymą apie 2011–2012 m. pensijos dydį (b. l. 24-25).
Šalies argumentai
Pareiškėjas su 2013-04-18 prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį kreipėsi į VRM (b. l. 26-27), kuri 2013-05-06 sprendimu Nr. 1D-4553(11) paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimą, nurodė, kad 2013 m. lėšos valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos, todėl neturi galimybės išmokėti ją pareiškėjui. Informavo, kad šiam tikslui reikalingas lėšas įtrauks į rengiamą 2014 m. valstybės biudžeto projektą (b. l. 28-29).
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.
Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 p., jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Laikinojo įstatymo 15 str. (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Sumažintos socialinės išmokos, valstybinės pensijos, laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus – nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Tačiau 2011-12-20 priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu iki 2012-12-31 buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas. 2012-12-20 priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu dar vieniems metams – iki 2013-12-31 – pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas.
Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos buvo taikomos iki 2012-09-01.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pasisakė, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; o Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d., Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad: 1) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012‑12-31, neprieštaravo Konstitucijai; 2) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Pareiškėjui valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. esant pagrįstoms sąlygoms, t. y. pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, kuris neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau pareiškėjui nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytą ribojimą, t. y. nuo 2011-05-01 iki 2012-08-31 nepagrįstai neišmokėta 510,93 Lt (147,97 eurai) dydžio pensijos dalis. Pažymėtina, kad VRM savo atsiliepime neginčija pensijos nepriemokos dydžio, kuris apskaičiuotas ir nurodytas Sveikatos priežiūros tarnybos 2013-04-10 pažymoje (b. l. 24–25).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pensijos nepriemoką prašo priteisti solidariai iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, ir VRM. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne ministerija (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad toks LVAT išaiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl VRM kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalis (147,97 eurai) pareiškėjui priteistina ne solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, ir VRM, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.
VRM priimto 2013-05-06 sprendimo Nr. 1D-4553(11) dalis, kuria atsisakyta išmokėti D. Š. pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, laikytina neteisėta ir naikintina, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateiktus išaiškinimus. Kita skundo dalis atmetama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo D. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-05-06 sprendimo Nr. 1D-4553(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti D. Š. pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2012-08-31.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
pareiškėjui D. Š. laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2012-08-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 147,97 eurą (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus, 97 euro ct.), susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.