Kauno apygardos teismo nutartis

2008-06-30 · Civilinė byla Nr. 2A-834-324/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-30
Bylos Nr.
2A-834-324/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Antanas Burdulis, Neringa Venckienė
Atsakovas
V. B.
Išvadą teikia
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-834-324/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Romaldas Šuliokas
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 78.2.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Virginijai Pluščiauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-324-217/2008 pagal V. P. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų (išlaikymo vaikui dydžio) pakeitimo; institucija, duodanti išvadą - Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-927-02/2004 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nustatyti, kad dukters V. B. išlaikymui atsakovas moka ieškovei periodines išmokas po 500 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Reikalavimą grindė atsakovo mokamo išlaikymo dydžio neproporcingumu padidėjusiems paauglės dukters poreikiams. Nurodė, kad sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovo materialinė padėtis buvo sunki, tačiau dabar jis įsidarbinęs, turi pastovias pajamas. Ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina mažametį sūnų.

Atsakovas sutiko periodinių išmokų dydį padidinti iki 200 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-927-02/2004 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nustatė, kad dukters V. B. išlaikymui atsakovas nuo 2008 m. sausio 3 d. iki dukters pilnametystės kas mėnesį moka 400 Lt periodinėmis išmokomis. Konstatavo, jog ieškovė dukters išlaikymui išleidžia vidutiniškai apie 1000 Lt per mėnesį, atsakovas uždirba apie 2500 Lt per mėnesį. Kitos savo dukters V. B. išlaikymui kas mėnesį jis skiria apie 400 Lt. Konstatavęs, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, išlaikymo dydžiu pripažino minimalią mėnesio algą (CK 6.461 straipsnio 2 dalis, 2004 m. balandžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Priteisdamas mažesnį, nei buvo prašoma, išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas privalo užtikrinti savo naujai šeimai pragyvenimo sąlygas ir, nenukrypstant nuo lygybės principo, tenkinti kitos dukters V. B. poreikius.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Neteisinga teismo išvada apie atsakovo materialinę padėtį. Jo darbo užmokestis yra 1154,26 Lt bei nepastovūs priedai iki 75 procentų, todėl vidutinis darbo užmokestis nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. buvo apie 1800 Lt, atskaičiavus mokesčius.

Netinkamai taikyta CK 3.192 straipsnio 2 dalis, nes neįvertinta ieškovės turtinė padėtis ir gaunamos pajamos. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu augina vaiką ir pajamų negauna, išskyrus vaikams mokamas pašalpas po 154 eurus. Ieškovė, prisiimdama riziką, su sutuoktiniu susilaukė sūnaus, dėl to tapo nedarbinga, todėl pareigą išlaikyti atsakovo dukterį V. B. iš dalies turi prisiimti ieškovės sutuoktinis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, būdama motinystės atostogose, negauna pajamų, susijusių su prieš šias atostogas dirbtu darbu. Tai, kad ieškovė su sutuoktiniu paėmė paskolą, kurią turi sumokėti per ganėtinai trumpą laiką, įrodo, jog šeima turi pakankamai dideles pajamas.

Prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, jog teismui yra pateikti duomenys apie jos gaunamas pajamas. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, iš kurio gali gauti papildomų pajamų. Teisingai įvertintas abiejų atsakovo vaikų išlaikymo dydis. Atsakovas nepagrįstai siekia perkelti patėviui tėvų pareigą išlaikyti savo vaiką.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Nurodė, jog ieškovė, atvykusi gyventi į Vokietiją, niekur nedirbo, ištekėjo už M. P. ir augina jų sūnų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kolegija nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti ( CPK 320 straipsnis).

CK 3. 201 straipsnis nustato teismo teisę pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisimo išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteisiamas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, siekdamas suvienodinti teismų praktiką, taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, 2005 m.birželio 23 d. nutarimu nr. 54 teismams išaiškino, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Pastarosioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tėvų turtinė padėtis turi būti nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius; juridinius asmenis bei jų turtą. Nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties dėmesys atkreiptinas į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį ( CK 3.192 straipsnio antroji dalis). Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis ( CK 3.192 straipsnio trečioji dalis, 8-11 cituojamo nutarimo punktai). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kitos konkrečios aplinkybės ( 14 nutarimo punktas).

Minėtuose įstatymuose ir jų taikymo tvarką išaiškinančiame Senato nutarime nurodomos aplinkybės turi būti patvirtintos įrodymais. Įrodymus dėl tėvų turtinės padėties pateikia šalys ( CPK 178 straipsnis), ir prireikus teismas juos išsireikalauja savo iniciatyva.

Atsakovė įvykdė savo procesinę pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius jos galimybę teikti išlaikymą šalių dukrai. Šalių santuoka nutraukta 2004 m. rugpjūčio 27 d. teismo sprendimu. Atsakovas jokiais faktiniais duomenimis nepaneigė V. P. tvirtinimo apie tai, kad, išvykusi gyventi į Vokietiją, ieškovė niekur nedirbo. 2005 m. gruodžio 31 d. ji sudarė santuoką su M. P. (duomenys neskelbtini) gimė jų sūnus M. P., todėl šiuo metu ieškovė nedirba dėl vaiko auginimo. Šio vaiko ir šalių dukters V. išlaikymui ieškovei mokama kasmėnesinė pašalpa po 154 eurus kiekvienam vaikui. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie jos ir sutuoktinio gautą paskolą būsto statybai.

Jei ir būtų galima daryti prielaidą apie ieškovės darbą, trukusį iki vaiko gimimo, tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti didesnį, nei santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytieji 125 litai, išlaikymai dukrai. Pastarosios sumos dydis įrodo, kad nuo 2004 metų dukters išlaikymu ieškovė rūpinosi viena, tačiau šiuo metu dėl svarbių priežasčių ji negali dirbti. Ieškinyje nurodoma, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytas 125 litų išlaikymo dydis buvo apspręstas tuometinės sunkios atsakovo materialinės padėties. Atsakovas to neginčija, tačiau šiuo metu jo turtinė padėtis pasikeitė. Teismas nustatė, kad vidutinis atsakovo uždarbis yra apie 2500 Lt. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad realiai gaunamas šio uždarbio dydis per pusę metų siekė nuo 1559,09 Lt iki 2078,09 Lt ( b.l. 105). Ši aplinkybė taip pat sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog atsakovas išgali mokėti dukters išlaikymui teismo nustatytąją 400 Lt sumą.

Atsakovas dukters išlaikymui sutinka mokėti 200 Lt. Nesant duomenų apie tai, kad ieškovė šiuo metu vaiko išlaikymui gali skirti daugiau lėšų, laikytina, jog ji privalo tam skirti analogišką pinigų sumą. Tokiu būdu V. B. išlaikymui per mėnesį būtų skiriama 400 Lt Neprotinga būtų manyti, jog Vokietijoje gyvenančio penkiolikmečio vaiko poreikiams patenkinti tokia suma yra pakankama. Ieškovė pagrindė, jog dėl išaugusių vaiko poreikių jo išlaikymas kainuoja apie 1000 Lt. Į šią sumą įskaitant vaiko gaunamą pašalpą, atsakovas turėtų teikti likusią išlaikymo dalį.

Atsakovas neginčijo ieškovės argumentų apie tai, kad šiuo metu jų dukrą praktiškai išlaiko ieškovės sutuoktinis. Priešingai – apeliaciniu skundu teigiama apie tai, jog, susilaukdamas bendro vaiko su ieškove, dėl su tokia aplinkybe susijusio ieškovės nedarbingumo minimas asmuo prisiėmė ir jos vaiko išlaikymo riziką. Teismas šį argumentą atmeta kaip prieštaraujantį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 38 straips­nio 6 da­ly­je įtvir­tin­tai tė­vų pa­rei­gai iki pil­na­me­tys­tės iš­lai­ky­ti savo vaikus. Jei ieškovės sutuoktinis ir turi pajamas, pakankamas paskolai grąžinti, jos negali būti siejamos su šalių dukters išlaikymo galimybėmis.

Jung­ti­nių Tau­tų vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jos 27 straips­ny­je pri­pa­žįs­ta­ma kiek­vie­no vai­ko tei­sė tu­rė­ti to­kias gy­ve­ni­mo są­ly­gas, ko­kių rei­kia jo fi­zi­niam, pro­ti­niam, dva­si­niam, do­ro­vi­niam ir so­cia­li­niam vys­ty­mui­si. Spren­džiant gin­čus dėl vai­kų iš­lai­ky­mo, bū­ti­na už­tik­rin­ti, kad vai­kas tu­rė­tų ma­te­ria­li­nes są­ly­gas fi­ziš­kai ir so­cia­liai vys­ty­tis, ug­dy­ti ir to­bu­lin­ti sa­vo įgim­tus ir įgy­tus ge­bė­ji­mus. Už šių tei­sių įgy­ven­di­ni­mą vi­sų pir­ma yra at­sa­kin­gi tė­vai. Nustatydamas 400 Lt atsakovo teiktino išlaikymo dydį, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovo sutinkamas teikti 200 Lt išlaikymas minėtųjų teisių įgyvendinimo neužtikrins, ir abiejų tėvų teiktino išlaikymo dydžiu pripažino minimalią mėnesinę algą, kuri sprendimo priėmimo metu sudarė 800 Lt ( LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas nr. 1368).

Nenustačius CPK 327 straipsnio pirmojoje dalyje reglamentuotų aplinkybių bylos perdavimui pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išdėstytų motyvų pagrindu skundžiamas sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas). Iš atsakovo ieškovei priteistinos advokato pagalbos išlaidos( CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, 2008 m. balandžio 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. B. 500 ( penkis šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovei V. P. .

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Antanas BurdulisNeringa Venckienė