- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-11
- Bylos Nr.
- 2-224-755/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00192-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos-Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovėms R. B., R. V.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. M. priešieškinį R. S. dėl trukdymų pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. S. pateikė D. M. ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš pastarosios 45000 € žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Jis įrodinėjo esant nepagrįstą praturtėjimą jo sąskaita. D. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį ir įpareigoti R. S. savo lėšomis nugriauti 4,1668 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Panevėžio rajone, stovinčius visus pastatus, plane pažymėtus indeksais 1 I/p, 2I/m, 3I/ž, bei šulinį per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą terminą, o R. S. nenugriovus pastatų pačiam, leisti juos nugriauti D. M., priteisiant iš R. S. nugriovimo išlaidas - 27671 €. Ji įrodinėjo, jog ginčo pastatai stovi ant jai nuosavybės teise priklausančio sklypo be teisinio pagrindo, taip pažeidžia jos kaip savininkės turtines teises, be to, jie yra savavališka statyba.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 18 d. daliniu sprendimu išsprendė ieškinio reikalavimą ir jį atmetė. Dalinis sprendimas įsiteisėjęs. Priešieškinys nagrinėjamas šiame procese, pakeistos šalių procesinės padėtys- D. M. įvardyta ieškove, o R. S. atsakovu.
Dėl savo reikalavimo D. M. paaiškino, jog 1992 m. kovo 16 d. K. S. vaikai sūnūs K. S., V. S., Z. S. ir duktė B. K. susitarė, kad nuosavybės teisės į tėvo K. S. 14,32 ha žemės sklypą bus atkurtos taip: K. S. atiteks 7,15 ha žemės plotas, V. S., Z. S. ir B. K. atiteks po 2,39 ha žemės ploto. Remiantis šiuo susitarimu, pretendentams buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. S., suformuoti nauji žemės sklypai.V. S. ( atsakovo tėvui) nuosavybės teise atitekusiame 2,39 ha žemės sklype Valstiečių ūkio sklypo parinkimo aktu 1993 metais komisija parinko vietą sodybai statyti, jos pastatymo vieta pažymėta 1993 m. birželio 23 d. plane. Šalia 2,39 ha V. S. žemės sklypo buvo suformuotas ir VĮ Registrų centras įregistruotas 7,15 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis K. S.. (duomenys neskelbtini) K. S. mirė ir visą savo turtą, tame tarpe ir 7,15 ha žemės sklypą, testamentu paliko G. R. ir O. S.. (duomenys neskelbtini) mirė O. S., kuri dalį valdomo 7,15 ha žemės sklypo paliko jos mamai B. K.. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės mama B. K., kuri dalį iš 7,15 ha žemės sklypo paliko jai. 2006 m. mirė ir G. R., kuri jos turėtą 7,15 ha žemės sklypo dalį irgi paliko ieškovei. Tai visą minėtą 7,15 ha žemės sklypą atsakovė valdo nuo 2006 m. birželio 20 d. Šio žemės sklypo kadastro duomenys buvo pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2012-05-28 sprendimu Nr. 23SK-(14.23.110.)-244, kuriuo buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai: 2,8896 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4,1668 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). V. S. 2,39 ha žemės sklypas performuotas nebuvo ir jo ribos nesikeitė nuo 1993 m., kuomet V. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės.Kaip matyti iš Valstiečių ūkio sodybos sklypo parinkimo akto bei plano, V. S. sodybos statybos vieta buvo numatyta jo 2,39 ha sklype, 8 metrai nuo keliuko ir 18 m. nuo aukštos įtampos elektros perdavimo linijos. Iš 4,1668 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad atsakovo pastatai yra pastatyti ne jo 2,39 ha žemės sklype, kur buvo parinkta vieta, o jai, ieškovei, nuosavybės teise priklausančiame 4,1668 ha sklype, t.y. ginčo sodyba pastatyta ne parinktoje vietoje, o svetimame sklype. Kodėl sodyba stovi pastatyta ne toje vietoje, kur buvo numatyta vietos parinkimo aktu, jai nežinoma. Kiek žino, K. S. nebuvo davęs sutikimo statyti statinius jo žemės sklype, be to, nei atsakovas, nei jo tėvas V. S. leidimo statyti sodybą 4,1668 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo gavę. Taigi, pastatai atsirado jos dabar nuosavybės teise valdomame žemės sklype be teisėto pagrindo. Ji niekada nevaldė ir nevaldo atsakovo pastatų, jais nesinaudoja.
Be to, ieškovas užtvėrė įvažiavimą į jos 4,1668 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ji negali įvažiuoti į sklypą ir vykdyti jame žemės ūkio veiklos, nes jame stovi ieškovo pastatai.CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. CK 4.103 straipsnio nuostatos suteikia asmenims, kurių pažeidžiamos teisės ir interesai statant teisės aktų reikalavimų neatitinkantį statinį, teisę reikalauti teismą įpareigoti statytoją nugriauti statinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnis). Vienas iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagrindų yra naujo daikto sukūrimas statybos procese, t. y. pastatant naują statinį. Įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu visas savininko teises bei tų teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso padarinyje, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimų, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką yra suformavęs išnagrinėtose bylose ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutarti civilinėje byloje UAB „Pirmoji kregždutė" v. VšįS. Dariaus ir S. Girėno sporto centras ir kt, bylos Nr. 3K-3-224/1999; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarti civilinėje byloje UAB „Rima" v. Palangos miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-417/2005; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje L. B. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2007; 2008 m. vasario 27 d. nutarti civilinėje byloje P. G, K. G. ir kt. v. M. Š. ir kt.. bylos Nr. 3K-3-138/2008). Ji yra 4,1668 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Šiame žemės sklype stovi atsakovo pastatai: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, šulinys, kiti statiniai, kurie pažymėti indeksais 1 I/p, 2I/m, 31/ž, bet daiktinės teisės į juos niekam neįregistruotos. Ginčo pastatų statyba buvo pradėta ir vykdoma nesilaikant jos procesą reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimų, t.y. statybos procesas nebuvo teisėtas. Atsakovo pastatai ne tik neteisėtai stovi jos žemėje, bet jis trukdo į sklypą patekti, užtvėrė įvažiavimą. Jos kaip savininkės teisės yra pažeidžiamos dar ir tuo, kad negali žemės ūkio paskirties sklypo naudoti pagal jo paskirtį, t.y. dirbti žemės ( ji ūkininkė ir šis žemės sklypas reikalingas vystyti ūkio veiklą), nes joje neteisėtai stovi pastatai, dėl šios priežasties negauna iš žemės jokių pajamų, taip patiria nuostolius. Išnuomoti ar suteikti panaudai sklypo dalį, kurioje yra statiniai, nesutinka. Atliekant jos sklypo kadastrinius matavimus, R. S. buvo prie sklypo atvažiavęs, matė kas atliekama, bet netrukus pasišalino. Atsižvelgiant į tai, pastatai turi būti nugriauti atsakovo lėšomis, o jam nenugriovus pačiam, teismas sprendimu turi leisti šiuos pastatus nugriauti ieškovei. Pridėjo griovimo darbų sąmatą, pagal kurią tokie darbai kainuos 27671 €.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas paaiškino, jog 1993 m. sausio 29 d. Panevėžio rajono žemėtvarkos tarnyba sprendimu Nr.21-493-4749 dėl nuosavybės teisių atstatymo V. S., vadovaudamasi Įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", atstatė nuosavybės teisės į turėtą žemę 2,39 ha, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime. 1993 m. balandžio 23 d. sklypas buvo įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre. Panevėžio rajono valdybos 1993-03-05 potvarkio Nr.81v priede nurodyta žemės sklypo suteikimo vieta, tikslas, plotas ir kitos sąlygas. Atitinkama komisija, dalyvaujant žemės sklypo savininkui V. S., apžiūrėjusi vietoje sklypą, nusprendė parinkti vietą sodybai. 1993 m.birželio 24 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr.93.16.3 statyti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, tai yra kurti ūkininko sodybą. Prie statybos leidimo pridėti paruošti pastatų projektai. Naujoje sodyboje buvo pastatytas namas, ūkinis pastatas, pasodinti medžiai, vaismedžiai, vaiskrūmiai, įrengti gėlynai, baseinas. Dokumentai įrodo, kad sodybos savininku yra V. S.,kuris mirė (duomenys neskelbtini) d. Po V. S. mirties paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas sutuoktinei M. S. - atsakovo motinai. Pastaroji mirė (duomenys neskelbtini). Po M. S. mirties palikimą priėmė jis -sūnus R. S.. Pastatai pastatyti toje vietoje , kuri nurodyta statybos vietos parinkimo akte, išduotas leidimas statybai. Jeigu parenkant statybos vietą, išduodant statybos leidimą kažkas padarė klaidų, jis ar jo tėvai už tai neatsakingi. D. M. sklypas suformuotas nesilaikant įstatymo reikalavimų, jis nedalyvavo nustatant sklypo ribas, matavimų duomenyse nepažymėta, kad ant D. M. sklypo stovi jam priklausantys statiniai.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovės paaiškino, jog ginčo pastatai stovi ieškovei priklausančiame žemės sklype. Kadangi jie yra svetimame sklype, šio sklypo savininko sutikimas nepateiktas, jie pastatyti kitoje nei buvo leista vietoje, statyba yra savavališka. Savo iniciatyva savavališkos statybos fakto nekonstatavo, nes ieškovė pati dėl jo inicijavo teisminį procesą.
Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, jog pagal turimus dokumentus statiniai yra ieškovės sklype. Šalys turėtų rasti taikų ginčo sprendimo būdą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas dalinai.
Kadangi reikalavimo pagrindai yra du – savininko daiktinių teisių pažeidimas ir savavališkos statybos pasekmių likvidavimas, pasisakoma dėl abiejų pagrindų.
Dėl daiktinių teisių gynimo
Teikdamas ieškinį atsakovas teigė ir įrodinėjo, kad ginčo statiniai yra D. M. žemės sklype. D. M. tvirtino tą patį. Taigi, ginčo dėl šios faktinės aplinkybės tarp šalių nėra. Kaip minėta, Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 18 d. daliniu sprendimu išsprendė ieškinio reikalavimą ir jį atmetė. Dalinis sprendimas įsiteisėjęs. Daliniame sprendime teismo konstatuota, kad R. S. paveldėti ( pastatyti) pastatai, sodiniai ir kita ( ginčo dalykas) yra D. M. priklausančiame žemės sklype,unik.Nr. (duomenys neskelbtini), statiniais ir teritorija greta jų , t.y. dalimi savo sklypo, ieškovė nesinaudoja ir jos faktiškai nevaldo, įvažiavimas prie sklypo dalies, kurioje yra pastatų, užtvertas. Sutinkamai su CPK 182 str. 2 p. , nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Tos pačios taisyklės taikomos ir daliniam sprendimui jo dalyje ( CPK 261 str.), taigi pakartotinai šie faktai nebeįrodinėtini.
CK 4.40 str.1 d. nustato, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.39 str. nuosavybės teisė gali apribota paties savininko valia, įstatymų ar teismo sprendimo. Taigi, nekilnojamųjų daiktų priklausomybė sklypo savininkui gali būti eliminuota įstatymais ar šalių sutartimis, o šiuo konkrečiu atveju statinių, nors ir neįregistruotų, jų priklausomybės R. S. neginčijant, būtų reikšminga nustatyti ar statiniai dabar ieškovei priklausančiame sklype buvo pastatyti su tuometinio žemės savininko K. S. sutikimu( leidimu). Jau priimant dalinį sprendimą teismo buvo padaryta išvada ,jog labiausia tikėtina, kad tarp K. ir V. S. buvo susitarimas, kad pastarasis gali statyti sodybą brolio K. žemėje ir jo buvo laikytasi. Nors šalys nesugebėjo nurodyti konkretaus pagrindo kodėl ant K. S. priklausiusios žemės buvo pastatyti V. S. priklausę ginčo statiniai ( nuoma , panauda, užstatymo teisė, servitutas ar panašiai), tokio susitarimo rašytinis tekstas teismui nepateiktas, apie jį konkrečių įrodymų nepateikta, tas nepaneigia jo egzistavimo, nes apie sutarčių sudarymą galima spręsti ir iš jos šalių konkliudentinių veiksmų. Statiniai pradėti statyti po to, kai 1993-06-24 buvo išduotas statybos leidimas, nepateikta įrodymų, jog sklypo savininkas V. S., o po pastarojo mirties 2002 metais jo įpėdiniai ( M. S.) iki mirties 2007 metais būtų reiškusi pretenzijas dėl statybų ne vietoje ir be leidimo ( sutikimo), žalos atlyginimo ar pan. K. ir V. S., vėlesni savininkai yra artimi giminaičiai ( broliai ir sesuo), tad tikėtina jie dėl dabar nežinomų priežasčių priėmė sprendimą dėl tokios statybos.
Apibendrinant daroma išvada, jog statiniai buvo statyti su žemės savininko sutikimu, todėl, nesant kitų aplinkybių, kurios bus aptartos žemiau ,nebūtų pagrindo teigti, jog sklypo dalis valdoma neteisėtai, be pirminio savininko sutikimo, tad dabartinis savininkas neturi pagrindo tvirtinti apie sklypo dalies valdymo neteisėtumą ir jo daiktinių teisių pažeidimą, atitinkamai jų gynimo galimybę.
Dėl savavališkos statybos pasekmių likvidavimo
Ieškovė tvirtina statinius esant savavališkais, todėl prašo taikyti tokios statybos padarinių priemones- įpareigoti juos nugriauti( CK 4.103 str.). Pagal dabartinę šios normos redakciją, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Statybos pradžioje 1993 metais galiojęs teisinis reglamentavimas nedraudė statybas ir ne statytojui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ 1.5 p.). Pagal šio nutarimo 1.5. sklypo savininkas (nuomininkas) galėjo statyti individualų gyvenamąjį namą, jo priklausinius, turėdamas nuosavybės teise jam priklausantį arba išnuomotą žemės sklypą, kuriame pagal detalius planus numatyta tokia statyba, miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir įregistravęs statybą valstybinės priežiūros tarnyboje. 1.8. numatė, jog asmuo, kuris neturėdamas patvirtinto projekto ir nuosavybės teise jam priklausančio arba išnuomoto sklypo pasistatė, stato, perstato gyvenamąjį namą, jo dalį ar kitą pastatą arba iš esmės nukrypo nuo projekto, statybos normų ir taisyklių, traukiamas atsakomybėn pagal įstatymus. Laikoma, jog iš esmės nukrypta nuo projekto, jeigu pakeista pastato vieta, ilgis, plotis, aukštis, architektūrinis sprendimas arba pagrindinės laikančiosios konstrukcijos.
Teismo vertinimu, šioje byloje yra įrodyta, kad statiniai pastatyti ne nustatytoje vietoje, todėl vertinama kaip iš esmės nukrypstant nuo projekto. Tokios išvados daromos iš tokių įrodymų. Minėta, V,S. suformuotas 2,39 ha ploto žemės sklypas, kurio dydis nustatytas pagal preliminarius matavimus, sklypo Nr.1:2, registracijos laikinajame registre Nr.66/746 ( t.I,b.l.11,12,14,17). Iš abriso matyti, jog sklypas atmatuotas palei kelią M-12 ( Panevėžys-Ukmergė arba tuo metu vadintas keliu Ryga-Vilnius) , jo apytikriai gabaritai 100-220 m, plotas 2,39 ha. Už šio sklypo atmatuotas K. S.( dabar savininkė ieškovė) sklypas ( t.I, b.l.133). Iš valstiečių ūkio sodybos sklypo parinkimo plano matosi ,jog vieta sodybai parinkta 2,39 ha sklype ( t.I.b.l.15). Iš statybos leidimo matosi, jog statinius – gyv.namą, ūkinį pastatą leista statyti 2,39 ha ploto sklypo, kurio Nr.66/746, dešiniajame krašte ( t.I, b.l.40,85). Į teismo posėdį atsakovas pateikė patikslintą leidimą iš kurio matosi, kad gyvenamojo namo statybos vieta buvo pakeista- atsižvelgiant į greta esančio dujotiekio tinklų sąlygas, leista statyti tame pat sklype apie 50 metrų kairiau-maždaug sklypo viduryje, ūkio pastato vieta nekeista. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog gyvenamasis namas kaip nurodyta leidime-projekte nebuvo pastatytas, pastatyta tik ūkiniai pastatai. Sugretinus statybos leidimo duomenis su faktine pastatų buvimo vieta pagal Valstybės žemės fondo duomenimis( t.I,b.l.100), UAB“Aukštaitijos matininkai“ parengto situacijos brėžiniu( t.II, b.l.39) , akivaizdu, jog jie pastatyti ne 2,39 ha ploto sklype , o už jo ribų – dabar ieškovei priklausančiame sklype sklype. Liud.R., atlikęs matavimus, paaiškino, jog pastatai yra apie 130-140 metrų nuo Panevėžio-Ukmergės kelio.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi pastato vieta pakeista, bet jokie projektiniai sprendiniai, leidimai nebuvo pakeisti nuo projekto iš esmės nukrypta ( minėto nutarimo 1.8).
Statybos leidimo veikimo iki 1998-06-24 laikotarpį galiojusio 1964 metų CK 114 straipsnis skelbė, jog fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, rekonstravo, statosi arba persistato ar rekonstruoja pastatą (statinį) ar įrenginį, ar jų dalis neturėdami dokumento, patvirtinančio, kad jiems priklauso nuosavybės teise ar yra išnuomotas, ar suteiktas naudotis žemės sklypas, arba nustatyta tvarka suderinto statybos projekto, arba neturėdami leidimo statybai, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto arba šiurkščiai pažeisdami statybos normas ar taisykles, neturi teisės tokiu pastatu (statiniu) ar įrenginiu naudotis ir disponuoti (parduoti, dovanoti, išnuomoti ir pan.).Apskrities viršininkas statybos valstybinės priežiūros tarnybos ar savivaldybės teikimu nustatydamas terminą turėjo: 1) įpareigoti statytoją suderinti projektą, padaryti jame reikalingus pakeitimus, gauti nustatytą leidimą statybai ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su tokio pastato (statinio) ar įrenginio dokumentų tinkamu parengimu; 2) įpareigoti statytoją reikiamai pertvarkyti tokį pastatą (statinį) ar įrenginį pagal suderintą projektą (dalį pastato (statinio) ar įrenginio nugriauti, perstatyti ar pan.);3) pareikalauti iš statytojo nugriauti tokį statomą (pastatytą, perstatytą ar rekonstruotą) pastatą (statinį) ar įrenginį.
Taigi, galiojęs reglamentavimas statinius pastatytus ne nustatytoje statybos leidimu vietoje vertino kaip neteisėtą statybą ir nustatė konkrečius mechanizmus kaip neteisėtos statybos padariniai gali būti šalinami, vienas jų- nugriovimas. Šių mechanizmų taikymo reikalavimo teisė suteikta ir kitiems asmenims, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami dėl pastato (statinio) ar įrenginio statybos, turi teisę kreiptis į teismą.
Dabar galiojančio CK 4.103 str. nustato ,jog koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d. savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Statybos įstatymo 28str. savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 14 str. numato, jog inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą šio asmens lėšomis vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius:
Asmenys, kuriems pateikti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti privalomieji nurodymai, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą. Teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą:1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams;2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
To paties straipsnio 8 dalis skelbia, jog teismas, spręsdamas klausimą, ar nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti (neardyti), atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.
Taigi, šalinant savavališkos statybos padarinius, teismai gali taikyti ne tik nugriovimo mechanizmą. Pagal CK 1.5 str. tokiais atvejais, kai tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, jis privalo tai daryti vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Šiuo konkrečiu atveju aktualu įvertinti ar padarytas pažeidimas ir priemonė kuria siekiama šį pažeidimą pašalinti yra vienas kitai adekvatūs ir proporcingi.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti; ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, padarytų teisei priešingų veikų, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio ir (arba) kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui; nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Nustatant tokias priemones turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pabrėžiama proporcingumo principo svarba, taikant teismines neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones, išaiškinta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; teisminiai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009).
Iki teismo proceso pradžios atsakovas neatliko veiksmų, kuriais būtų siekęs pašalinti savavališko statybos padarinius – nesusitarė su sklypo savininke dėl naudojimosi sklypo dalimi, nesusitarus neinicijavo tam teisminių procesų, neinicijavo statybą leidžiančių dokumentų turinio pakeitimų ar pan . Nepaisant to, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju jau dabar taikyti griežčiausią savavališko statybos pasėkmių šalinimo ir tuo pačiu ieškovės pažeistų turtinių teisių gynimo priemonę - nugriovimą kol kas netikslinga. Į statinius investuotos didelės lėšos, jie pradėti statyti apie 1993 metus, jie faktiškai baigti, sutvarkyta teritorija, tarp buvusių žemės savininkų ir statytojų iki šio proceso pradžios nebuvo inicijuota ginčų dėl teisių pažeidimo, žalos ar pan. Nėra duomenų, jog statyba neleistinoje vietoje būtų buvusi inicijuota atsakovo. Dabar šalių santykiai konfliktiški ir tik tai, teismo vertinimu, neleidžia jiems rasti racionalių sprendimų - susitarti dėl nuomos (panaudos), nesusitarus, inicijuoti procesus dėl užstatymo teisės, servituto, siūlyti priimtinas pirkimo sąlygas ir pan.,kurie sudarytų prielaidas savavališkos statybos pasekmių pašalinimui nustatyta tvarka parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, ginčo statiniams ieškovės sklype.
Teismo vertinimu, atsakovui leistina teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą.
Tokio įpareigojimo nustatymo galimumas siejamas su atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Šiuo atveju iš principo tokia statyba sklype būtų galima. Sklypas yra žemės ūkio paskirties, atsakovė ūkininkė, tad ūkininko sodybos statyba galima ,K. S. leidimo išdavimo metu taip pat buvo ūkininkas. Nėra duomenų, jog pagal Panevėžio rajono bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus statyba būtų negalima ar prieštarautų imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Sykiu nustatoma, jog per teismo nustatytą terminą negavus statybą leidžiančio dokumento, atsakovas įpareigojamas statinius nugriauti, o to nepadarius tai leistina atlikti ieškovei atsakovo lėšomis. Nepasisakoma dėl konkrečios sumos tokiems darbams apmokėti, nes jas galima bus nustatyti tik realiai jas patyrus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
D. M. priešieškinys iš esmės yra patenkintas, nes pripažintas statybos savavališkumas, nurodyta šalinti jos pasekmes, kurių nepašalinus teismo nustatytu būdu galimas statinių nugriovimas. Sutinkamai su CPK 93 str.4 d., išlaidas paskirstant atsižvelgtina į šalių procesinį elgesį, išlaidų atsiradimo priežastis. Priešieškinys pateiktas po to ,kai R. S. pateikė nepagrįstą ieškinį ir tas sąlygojo išlaidų atsiradimą, todėl teismas sprendžia, jog tik iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos- ieškovei žyminio mokesčio išlaidos, o valstybei – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti dalinai.
leisti R. S., a.k(duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Nustatyti, jog per šį terminą nustatyta tvarka neparengus projektinės dokumentacijos, nesumokėjus įmokos už savavališką statybą ir negavus statybą leidžiančio dokumento, R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) per du mėnesius nuo šio termino pabaigos turi nugriauti 4,1668 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Panevėžio rajone, stovinčius visus pastatus, plane pažymėtus indeksais 1 I/p, 2I/m, 3I/ž, bei šulinį.
R. S. neįvykdžius įpareigojimo nugriauti pastatus, suteikti D. M. teisę įvykdyti teismo sprendimo dalį dėl statinių nugriovimo atsakovo lėšomis.
Priteisti iš R. S., a.k(duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,29 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Priteisti iš R. S., a.k(duomenys neskelbtini) D. M. naudai 41 Eur žyminio mokesčio išlaidoms apmokėti.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teisme.