Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-231/2011

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.;

1.2.14.1.1.; 1.2.23.1.; 1.2.20.11.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č., a.k(duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu:

- pagal LR BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal LR BK 259 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal LR BK 241 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirtas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010-05-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 metams.

Šiuo nuosprendžiu priteista UAB „P...“ naudai iš E. Č. 489,60 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Č. nuteistas už tai, kad jis 2010-06-01 apie 17.00 val. šalia kavinės „L...“, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „G...“ dviračių nuomos punkte išsinuomavo pusvalandžiui UAB „P...“ 489 Lt vertės dviratį, kurio negrąžino, tuo padarydamas UAB „P...“ 489 Lt vertės turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais E. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Be to, E. Č., nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo 8 tabletes su psichotropine medžiaga - lorazepamu, kurio masė yra 0,020 g, ir laikė, kol 2010-08-24 apie 19.00 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūno, pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK, kur, ištraukęs iš megztinio kišenės, pateikė pareigūnams degtukų dėžutę, kurioje buvo 8 tabletės su minėta psichotropine medžiaga.

Šiais savo veiksmais E. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.

E. Č., atlikdamas 2010-05-20 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 2010-10-06 apie 14.40 val. ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui byloje Nr.13-1-1578-10 buvo pristatytas iš Lukiškių TI-K į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK, esančio Algirdo g. 20, Vilniuje, budėtojų dalį ir laikomas joje, po ko apie 15.50 val. pabėgo iš budėtojų dalies patalpų, tačiau tą pačią dieną 17.15 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais E. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 241 str. 1 d.

Nuteistojo nuomone, teismas jį nuteisė už praeitį ir niekas neįvertino jo pastangų pasikeisti. Už visus ankstesnius teistumus jis jau bausmes atliko.

Nuteistasis E. Č. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo E. Č. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų ir tinkamai kvalifikavo E. Č. nusikalstamas veikas pagal LR BK 178 str. 1 d., 259 str. 1 d., 241 str. 1 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę.

Nuteistasis E. Č. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jam policijos komisariate pažadėjo, jog jei jis prisipažins dėl dviračio vagystės ir nekels policijos pareigūnams jokių pretenzijų dėl sulaužyto raktikaulio, tai policijos pareigūnai greičiau baigs bylą ir jis gaus mažesnę bausmę.

Kolegija sprendžia, kad tokie nuteistojo skundo argumentai nelaikytini pakankamai pagrįstais, kad būtų pagrindas švelninti jam pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai pakirtą bausmę.

E. Č. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d., visiškai įrodyta bylos faktiniais duomenimis, o būtent: 2010-06-01 bendrajame pagalbos centre užregistruotu pranešimu apie pavogtą dviratį; 2010-06-02 UAB „G...“ darbuotojo pateikta kaip užstatu už išnuomotą dviratį asmens tapatybės kortele Nr. 11033963, išduota E. Č. vardu; liudytojo U. G. parodymais, liudytojos I. M. parodymais; E. Č. telefono išklotinėmis bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Be to, kaip matyti iš 2010-06-02 E. Č. paaiškinimo, jis prisipažino pardavęs išnuomotą dviratį už 50 Lt, dėl įvykdyto gailisi.

Taigi, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jis kaltu dėl dviračio vagystės prisipažino tik dėl to, kad jį tai privertė padaryti pareigūnai, nelaikytini pagrįstais. Nors nuteistasis savo kaltės dėl dviračio vagystės pirmosios instancijos teisme nepripažino, tačiau kaip matyti iš 2010-06-02 E. Č. paaiškinimo, jis prisipažino pardavęs išnuomotą dviratį už 50 Lt, dėl įvykdyto gailisi, o ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad jis išnuomotą dviratį tuojau pat po to, kai išsinuomavo, pardavė nepažįstamam žmogui už 50 Lt. Liudytoja apklausta tyrėja E.Dunec parodė, kad šiuos parodymus E. Č. davė savanoriškai, jokia prievarta jam naudota nebuvo. Taigi, kolegijos nuomone, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis buvo priverstas prisipažinti dėl dviračio vagystės, laikytini tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir nuteistojo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad jis buvo sužalotas (jam buvo lūžęs raktikaulis) paneigia bylos faktiniai duomenys, o būtent: 2010 m. liepos mėnesį iš policijos komisariato į gydymo įstaigą jis nebuvo pristatomas. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK 2010-11-29 rašte nurodyta, kad E. Č. 2010 m. liepos mėnesį į Vilniaus miesto m. 2 PK pristatomas nebuvo. E. Č. nuo 2010-06-30 į komisariatą buvo pristatomas tik 2010-08-24 ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti.

Nuteistojo E. Č. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 1 d., įrodyta jo paties 2010-08-24 paaiškinimu, kuriame jis nurodė, jog pas jį rastas Lorazepam tabletes jis įgijo be gydytojo leidimo, ketino jas suvartoti pats, dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi. Jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta liudytojo V. Š. parodymais, taip pat paties E. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis patvirtino, jog pas jį rastos 8 ar 9 tabletės „klonikų“ pirktos čigonų tabore.

Dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis nuteistasis E. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad jį sulaikiusiam pareigūnui ir tardytojui jis paaiškino, kad tai jo žmonos vaistai, kuriuos jis paėmė iš žmonos dėl to, kad ji nepiktnaudžiautų vaistais, juolab, kad jie ryte susipyko. Vaistai jo žmonai buvo teisėtai išrašyti psichiatro.

Kolegijos nuomone, tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nelaikytini pagrįstais, kadangi paneigti bylos faktiniais duomenimis pirmosios instancijos teisme. Nors, kaip nurodė nuteistojo E. Č. sutuoktinė, ji gydytojo paskyrimu naudojo raminančius vaistus – klorofeną, espiridoną, amitreptiliną, kurių sudėtyje galimai yra lorazepamo, tačiau nė vienas šis vaistas nėra įtrauktas į LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir tuo atveju, jei E. Č. pas jį rastas psichotropines medžiagas ir įgijo iš šeimos narių, toks medžiagų įgijimas yra neteisėtas ir nešalina jo atsakomybės pagal LR BK 259 str. 1 d. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo E. Č. nusikalstamą veiką būtent pagal LR BK 259 str. 1 d., kadangi neteisėtai įgytų ir laikytų psichotropinių medžiagų kiekis atitinka LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytą nedidelį psichotropinių medžiagų kiekį.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 241 str. 1 d., todėl kolegija dėl E. Č. kaltės, padarius šią nusikalstamą veiką, nepasisako.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Č. bausmę, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. Č. anksčiau teistas, jo teistumai neišnykę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. Č., siekdamas išvengti atsakomybės, melagingais parodymais klaidino teismą.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi E. Č. anksčiau net 8 kartus teistas, tame tarpe už nusikalstamas veikas nuosavybei, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui, t.y. esant nusikalstamų veikų recidyvui, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas E. Č., kaip recidyvistui, pagrįstai paskyrė už kiekvieną jam inkriminuotą nusikalstamą veiką griežčiausią straipsnių sankcijose numatytą bausmių rūšį – laisvės atėmimą.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo E. Č. paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus bei paskirta galutinė subendrinta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti bausmę nuteistojo E. Č. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. Č. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes byloje esantys duomenys liudija, jog nuteistasis negali būti pataisytas kitaip, nei tik izoliavus jį nuo visuomenės, kadangi jo padaryti nusikaltimai pavojingi visuomenei, jis anksčiau daug kartų teistas, išvadų iš savo ankstesnių teistumų nedaro, nusikalstamas veikas daro sistemingai, todėl švelnesnėmis bausmėmis Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti.

Nuteistojo E. Č. apeliacinio skundo argumentai, kad jis yra nuteistas už praeitį ir niekas neįvertino jo pastangų pasikeisti, už visus ankstesnius teistumus jis jau bausmes atliko, laikytini visiškai nepagrįstais, kadangi E. Č. yra nuteistas už kiekvieną naują jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir už kiekvieną nusikalstamą veiką jam paskirta atitinkama bausmė. Nuteistasis nenurodė jokių aplinkybių, kurioms esant, teismas turėtų pagrindo manyti, jog E. Č. pasitaisė ir nebedarys daugiau naujų nusikalstamų veikų. Byloje esantys duomenys liudija priešingai, jog E. Č. iš savo praeities nepasimokė ir nėra linkęs laikytis teisės normų reikalavimų. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., E. Č. už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, todėl jam pagrįstai paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Taip pat pirmosios instancijos teismas šiuo nuosprendžiu paskirtą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrindamas dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 9 d., ir paskyrė tinkamą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taigi, kolegija sprendžia, kad tiek skiriant E. Č. bausmes, tiek jas subendrinant tarpusavyje, tiek su anksčiau neatlikta bausme, nebuvo pažeisti bausmių skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 63 str.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti, nuteistojo E. Č. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.