Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-10-23 · Civilinė byla Nr. 2-2492-559/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-23
Bylos Nr.
2-2492-559/2012
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02113-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Ramanauskienė
Pareiškėjas
G. B.
Suinteresuotas asmuo
VMI prie LR FM, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
Advokatai
Darius Mockūnas
Kategorijos
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2492-559/2012Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02113-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 116.4; 128.2 (S)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 23 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė,sekretoriaujant Astai Zujevienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. B., jo atstovui advokatui Dariui Mockūnui, nedalyvaujant suinteresuoto asmens VMI prie LR FM atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2006-03-01, mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad 2002 m. kovo 21 d. mirė jo motina V. B., o 2006 m. kovo 1 d. mirė tėvas E. B.. Tėvas mirė Bukonių slaugos skyriuje. Po tėvo mirties liko nepaveldėtas gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu, esantis (duomenys neskelbtini), apie kurių buvimą jis nežinojo. Pareiškėjas rūpinosi tėvo laidotuvėmis, paveldėjo tėvo daiktus: ženkliuką, tėvo turėtos įmonės antspaudą, šeimos nuotraukas. Pareiškėjas galvojo, kad tėvo namas buvo parduotas, todėl po jo mirties priėmė ir pradėjo valdyti tik asmeninius tėvo daiktus. Tėvas mirė slaugos namuose, nes pareiškėjas neturėjo galimybės jį prižiūrėti. (duomenys neskelbtini), kur yra tėvo namas, jis pats faktiškai negyveno. Apie paveldimą nekilnojamąjį turtą pareiškėjas sužinojo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Savo reikalavimus pareiškėjas grindžia šiais rašytiniais įrodymais: asmens dokumento kopija, tėvo santuokos ir pareiškėjo gimimo liudijimo kopijomis, motinos ir tėvo mirties liudijimų kopijomis, Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro 2012-09-04 rašto Nr. S-145/2012 kopija, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu. Teismui taip pat pateikti apžiūrai pareiškėjo priimti ir faktiškai valdomi palikėjo E. B. daiktai : ženkliukas, įmonės spaudas, fotoalbumas su nuotraukomis.

Liudytoja A. B. parodė, kad pareiškėjas yra jos sūnėnas, brolio sūnus. Brolis buvo nusigyvenęs, jie nežinojo, kad jis turi sodybą, todėl liko tik tiek turto, kiek pateikė pareiškėjas. Brolis mirė Jonavoje, pareiškėjas buvo jo laidotuvėse, palaidotas prie savo sutuoktinės Mažeikiuose.

Liudytoja D. Č. parodė, kad pareiškėjas yra jos brolio sūnus. Pokalbių dėl paveldimo turto tarp jų nebuvo. Brolis turėjo butą, dirbo „(duomenys neskelbtini)“, po to įsigijo sodybą (duomenys neskelbtini). Po to brolis turėjo skolų, teko parduoti butą ir jis išvyko į Mažeikius. Po žmonos mirties jis grįžo, gydėsi onkologiniame, buvo pas sūnų. Kadangi jo prižiūrėti nebuvo kam, apgyvendino brolį slaugos namuose, kur jis ir mirė. Sūnėnas po tėvo mirties gavo tik jo nuotraukas, ženkliuką ir antspaudą.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens VMI prie LR FM atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Savo atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto jie neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo paaiškinimu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2006 m. kovo 1 d. mirė E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties akto įrašo Nr.119 (mirties liudijimas AA Nr. 325048; b.l. 8), kuris buvo pareiškėjo tėvas (b.l. 6). Testamento palikėjas nepaliko. Pareiškėjo motina V. B. mirė anksčiau – 2002 m. kovo 21 d. (b.l. 7). Pareiškėjo ir liudytojų A. B. bei D. Č. paaiškinimais nustatoma, kad palikėjas E. B. mirė būdamas slaugos namuose. Apie paveldimus nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), jis sužinojo jau po tėvo mirties iš suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos. Nors šių nekilnojamųjų daiktų pareiškėjas po tėvo mirties ir nepradėjo valdyti, tačiau jis priėmė kitus palikėjo E. B. asmeninius daiktus: įmones antspaudą, ženkliuką ir nuotraukas, kurias pareiškėjas sudėjo į albumą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą su pareiškimu nesikreipė, jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą priėmė kitu įstatymo nustatytu būdų, t.y. faktiškai pradėjęs palikėjo turtą valdyti (CK 5.51 str.).

Teismui pateikti palikėjo paveldėti daiktai nekelia abejonių, jog šie daiktai iki mirties priklausė palikėjui E. B.. Po E. B. mirties palikėjo asmeninius daiktus priėmė, faktiškai valdė ir šiuo metu valdo palikėjo sūnus pareiškėjas G. B.. Tai patvirtina pareiškėjo paaiškinimai ir liudytojų parodymai. Kitų įpėdinių, priėmusių palikimą pagal įstatymą pareiškėjo ir bei Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro duomenimis (b.l. 9), taip pat Testamentų registro duomenimis (b.l. 18) nėra. Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM su pareiškėjo pareiškimu sutinka, dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto neprieštarauja.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. B. priėmė palikimą, likusį po tėvo E. B. mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu.

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.), todėl šiuo atveju nustačius, kas pareiškėjas po palikėjo E. B. mirties priėmė ir valdo palikėjo asmeninius daiktus, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė visą palikimą po palikėjo E. B. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti palikėjo turtą bei turtines teises.

Nustatytas juridinę reikšmę turintys faktas, yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (LR CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 15,48 Lt, todėl, kadangi jos viršija LR CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nurodytą valstybės naudai priteitinų išlaidų dydį, jos priteistinos valstybės naudai iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. , teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B. a.k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, likusį po tėvo E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2006 m. kovo 1 d., mirties pradėdamas faktiškai valdyti E. B. turėtą turtą ir turtines teises.

Priteisti iš G. B. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,48 Lt (penkiolika litų keturiasdešimt aštuonis centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė