Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjai R. P. ir jos atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. P. ir V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Ž., V. P. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai padavė teisme pareiškimą suinteresuotiems asmenims dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jie po motinos Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 1998-04-22 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Po motinos mirties liko jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas: gyvenamasis namas 1A1m, statytas 1989 (veranda 1a1ž, statyta 1989 m., gyvenamasis priestatas 2A1m, statytas 1989 m., rūsys R, statytas 1989 m., veranda 3a1ž, statyta 1989 m. – 110.87 kv. m. ploto, ūkio pastatas 2I1m, statytas 1989 m. - 58 kv. m. ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Po Z. P. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą jie, vaikai, nesikreipė. Iš Varėnos r. 2-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad po motinos mirties paveldėjimo byla nevesta. R. Ž. ir V. P. nepretenduoja į nurodytą turtą.

Jie, kaip pirmos eilės įpėdiniai, pagal įstatymą (LR CK 5.1 str. 1 d., 5.11 str. 1 d. 1 p., 573 str. - 1964 m. CK redakcija), negali įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo - motinai Z. P. priklausiusiam turtui paveldėti. Terminas kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą pasibaigęs (CK 587 str. – 1964 m. CK redakcija), todėl kreipiasi į teismą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Po Z. P. mirties likusį jai priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti kaip savo. Mirus motinai, sodyboje liko gyventi dukra R. P. ir sūnus V. P., gyvenęs ten iki savo mirties 2009 m. Į sodybą nuolat atvykdavo ir V. P., gyvenantis Kaune, bei kiti vaikai. Jie prižiūrėjo ir išlaikė motinai priklausiusią sodybą, rūpinosi sodybos aplinkos priežiūra, atliko gyvenamojo namo einamąjį remontą. Name jau po motinos mirties yra pakeisti langai, keistos grindys, remontuoti gyvenamieji kambariai. R. P. sumoka visus komunalinius mokesčius, lėšomis prisideda ir V. P.. Jie naudojasi ir pasiėmė sau motinai priklausiusius asmeninius daiktus, namų apyvokos reikmenis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjų motina Z. P. mirė 1998-04-23 ir tokias aplinkybes patvirtina jos mirties liudijimo duomenys (b. l. 5).

Pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų giminystės ryšius su Z. P. patvirtina gimimo liudijimai (b. l. 17, 20-22, 25).

Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po Z. P. mirties atsirado palikėjos mirties momentu (1998-04-22), kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 str.). Palikėja mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str. 1 d.). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 str. 1 d.). Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjos mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą.

Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi Z. P. testamento nebuvo sudariusi, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str., 5.13 str.).

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjai nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjos turtą. Pareiškėjai valdo, naudojasi ir disponuoja visu motinos turėtu turtu, jį prižiūri, tvarko.

Pareiškėjai priėmė palikėjos turtą visa apimtimi, koks jis yra paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjos paaiškinimais, palikėjos mirties liudijimu, liudytojos L. P. parodymais, nekilnojamojo turto kadastro byla, pažyma apie namų valdą, pažyma apie gyvenamąją vietą.

Ginčo dėl nagrinėjamo dalyko nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 1998-04-22 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Faktas nustatytinas dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo paveldėjimo tikslu.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.