- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-09
- Bylos Nr.
- 2-1807/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02186-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- Affine Limited, Agrofield Trade LLP, GP Investments
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Affine Limited, Agrofield Trade LLP, GP Investments & Development LLC atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1458-611/2013 pagal minėtų ieškovų ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl lėšų valdymo pripažinimo neteisėtu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai Affine Limited, Agrofield Trade LLP, GP Investments & Development LLC kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BAB bankas SNORAS, prašydami: 1) pripažinti, kad ieškovų prašomos grąžinti lėšos buvo neteisėtai įskaitytos į jų sąskaitas AB bankas SNORAS po moratoriumo paskelbimo, 2) taikyti restituciją ir iš atsakovo priteisti į jų sąskaitas neteisėtai įskaitytas ir atsakovo nepagrįstai valdomas lėšas, įpareigojant priteistas sumas išmokėti netaikant ĮBĮ ir Bankų įstatymo kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarkos, t. y. ieškovui Affine Limited priteisti 1 467 408,37 Lt, ieškovui Agrofield Trade LLP - 91 440,14 Lt, ieškovui GP Investments & Development LLC – 907 567,76 Lt; 3) priteisus šias lėšas, atitinkamai sumažinti ieškovų finansinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje.
Nurodė, kad ieškovai ir atsakovas yra sudarę Banko sąskaitos sutartis, kurių pagrindu AB banke SNORAS buvo atidarytos sąskaitos. Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu buvo paskelbtas atsakovo veiklos apribojimas (moratoriumas) ir atsakovui nuo 2011 m. lapkričio 16 d. 14 val. 57 min. buvo uždrausta teikti visas finansines paslaugas bei vykdyti bet kokią kitą veiklą, įskaitant ir ieškovams skirtų lėšų įskaitymą į jų sąskaitas AB banke SNORAS. Nepaisant šio draudimo, atsakovas po moratoriumo paskelbimo įskaitė į ieškovams priklausančias sąskaitas AB banke SNORAS jiems skirtas nurodytas lėšas: 2011 m. lapkričio 24 d. į ieškovo Affine Limited sąskaitą buvo įskaityta 567 355,54 USD, į ieškovo Agrofield Trade LLP sąskaitą – 30 950 EUR, o 2011 m. lapkričio 16 d. 15 val. 12 min. 57 s. į ieškovo GP Investments & Development LLC sąskaitą įskaityta 350 900 USD suma. Mokėjimo nurodymas į ieškovo Affine Limited sąskaitą įskaityti 300 476,54 USD sumą mokėtojo bankui buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 17 d., kiti mokėjimo nurodymai taip pat galėjo būti pateikti vykdyti jau po moratoriumo paskelbimo momento, tačiau finansinės operacijos vis teik buvo įvykdytos. Ieškovų teigimu, finansinės operacijos, kurios nebuvo užbaigtos iki moratoriumo paskelbimo, turėjo būti nutrauktos, ir jų pagrindu gautos lėšos turėjo būti grąžinamos jas pervedusiems asmenims. Atsakovas ieškovams skirtas lėšas neteisėtai užvaldė šalių sudarytų Banko sąskaitos sutarčių pagrindu, todėl ieškovai pareiškė reikalavimą dėl restitucijos. Pasak ieškovų, jeigu atsakovas būtų tiksliai vykdęs jam pritaikytą veiklos apribojimą, ieškovams skirtos lėšos nebūtų pervestos ir būtų likusios bankų korespondentinėse sąskaitose AB banke SNORAS ar kituose bankuose. Tokiu atveju ieškovams skirtų lėšų savininkais būtų išlikę atitinkami bankai korespondentai, kurie būtų neįvykdę savo mokėjimo paslaugos. Pasak ieškovų, lėšų įskaitymas į banko korespondentinę sąskaitą yra nuosavybės teisių į lėšas perdavimas, tą patvirtinta ir Mokėjimų įstatymo nuostatos, atribojančios mokėjimo tarpininkų atsakomybę priklausomai nuo lėšų įskaitymo arba neįskaitymo į atitinkamą sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovų pareikštas ieškinio reikalavimas iš esmės yra finansinis reikalavimas atsakovui, todėl nagrinėjamą bylą prijungė prie atsakovo bankroto bylos ir išsprendė nutartimi.
Teismas nustatė, kad ieškovai atsakovo banke turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas, šalis siejo banko sąskaitos sutarčių teisiniai santykiai. Nurodė, kad į Affine Limited sąskaitą atsakovo banke 2011 m. lapkričio 24 d. buvo įskaitytos 300 532 JAV dolerių ir 256 195 JAV ir 10 694,80 JAV dolerių sumos; į ieškovo Agrofield Trade LLP sąskaitą atsakovo banke 2011 m. lapkričio 24 d. buvo įskaityta 30 950 EUR suma; į ieškovo GP Investments and Development LLC sąskaitą 2011 m. lapkričio 16 d., 15.12.57 Lietuvos laiku, buvo įskaityta 350 900 JAV dolerių suma.
Visi nurodyti mokėjimai į ieškovų sąskaitas buvo atliekami naudojantis tarptautine tarpbankine SWIFT sistema. Teismas nurodė, kad atsakovas 2011 m. lapkričio 16 d. 15.02 val., gavo SWIFT pranešimą, patvirtinantį 10 684,80 JAV dolerių įskaitymą į atsakovo korespondentinę sąskaitą Commerzbanke, 2011 m. lapkričio 17 d. 08.23 val. gautas SWIFT pranešimas, patvirtinantis 300 532 JAV dolerių įskaitymą atsakovo korespondentinę sąskaitą Raiffeisen bank International AG, o 2011 m. lapkričio 17 d., 10.43 val. gautas SWIFT pranešimas, patvirtinantis 256 195 JAV dolerių įskaitymą į atsakovo korespondentinę sąskaitą tame pačiame banke, skirtų ieškovui Affine Limited. 2011 m. lapkričio 16 d. 15.41 val. atsakovas gavo pranešimą, patvirtinantį 30 950 EUR įskaitymą Target sistemoje, atliktą Amsterdam Trade bank N.V., skirtą ieškovui Agrofield Trade LLP, o 2011 m. lapkričio 16 d., 15.07 val., atsakovas gavo SWIFT pranešimą, patvirtinantį 350 900 JAV dolerių įskaitymą į atsakovo korespondentinę sąskaitą Nordea bank Denmark A/S, skirtą ieškovui GP Investments and Development LLC. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys SWIFT pranešimai, atsižvelgiant į SWIFT taisykles ir žymėjimus, atspindi, kad aukščiau nurodytu momentu lėšos jau buvo įskaitytos į atsakovo korespondentines sąskaitas. Teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės, ar bankų korespondentų sąskaitos buvo atsakovo banke ir iš jų buvo atlikti lėšų įskaitymai, ar atsakovas turėjo korespondentines sąskaitas aukščiau minėtuose bankuose korespondentuose ir lėšos buvo įskaitytos į atsakovo korespondentines sąskaitas minėtuose bankuose korespondentuose, kadangi lėšas į atsakovo korespondentines sąskaitas įskaitė bankai korespondentai, o ne atsakovas.
Teismas nurodė, kad Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu nuo 2011 m. lapkričio 16 d. atsakovui buvo paskelbtas veiklos moratoriumas, uždraudžiant atsakovui teikti visas finansines paslaugas ir vykdyti bet kokią kitą veiklą (4 p.), 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu buvo patikslinti atsakovo veiklos apribojimai, atsakovui buvo leista teikti finansines paslaugas ir vykdyti kitą veiklą, jeigu tai būtina atsakovo veiklai moratoriumo metu užtikrinti, o 2011 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo patikslintas leidžiamų vykdyti operacijų sąrašas. Atsakovui Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas buvo įteiktas 2011 m. lapkričio 16 d., 15.08 val. Pagal BĮ 76 straipsnio 6 punktą apie priimtą sprendimą skelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti banko laikinąjį administratorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo turi būti pranešta bankui ir juridinių asmenų registrui, taip pat turėjo būti paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, o pagal minėto straipsnio 7 dalį atsakovo veiklos apribojimas (moratoriumas) buvo pradėtas atsakovui taikyti nuo Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo pateikimo atsakovui dienos, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 16 d., 15.08 val., kai atsakovui buvo įteiktas minėtas Lietuvos banko valdybos nutarimas. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad sustabdyti visas operacijas ir išsiųsti SWIFT pranešimus bankams korespondentams fiziškai reikalingas tam tikras protingas laiko tarpas, kuris nagrinėjamos bylos atveju nebuvo pažeistas, o bankai korespondentai iki SWIFT pranešimo apie atsakovo operacijų sustabdymą toliau įskaitinėjo lėšas į atsakovo korespondentines sąskaitas. Teismo nuomone, jau įskaitytų į korespondentines sąskaitas lėšų atsakovas negalėjo grąžinti, nes tai jau būtų naujų finansinių operacijų inicijavimas, ko atsakovas nebegalėjo daryti, tuo labiau, kad jis tik teikė paslaugas ieškovams, o lėšos buvo skirtos ieškovams, ne atsakovui. Kita vertus, teismas nurodė, kad Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 20 d. nutarimas, kuriuo buvo pakeista Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d.nutarimo 4 p. norma, suteikė atsakovui teisę įskaityti ginčo lėšas į ieškovo sąskaitą ir 2011 m. lapkričio 24 d., kadangi nutarimo 4.5 p. suteikė teisę atsakovui užbaigti pradėtas operacijas.
Teismas nurodė, kad 10 684,80 JAV dolerių suma, skirta ieškovui Affine Limited, į atsakovo korespondentinę sąskaitą buvo įskaityta 2011 m. lapkričio 16 d. 15.02 val., 30 950 EUR suma, skirta ieškovui AgrofieldTrade LLP, į atsakovo korespondentinę sąskaitą buvo įskaityta 2011 m. lapkričio 16 d. 15.41 val. ir 350 900 JAV dolerių suma, skirta ieškovui GP Investments and Development LLC, į atsakovo korespondentinę sąskaitą buvo įskaityta 2011 m. lapkričio 16 d., 15.07 val., t.y. iki veiklos apribojimo (moratoriumo) atsakovui įsigaliojimo arba SWIFT pranešimų bankams korespondentams apie operacijų sustabdymą išsiuntimo ir visi minėti mokėjimai buvo inicijuoti iki moratoriumo įsigaliojimo. Likusieji du mokėjimai, skirti ieškovui Affine Limited, t. y. 300 532 JAV dolerių ir 256 195 JAV dolerių, buvo įskaityti į atsakovo korespondentines sąskaitas atitinkamai 2011 m. lapkričio 17 d. 08.23 val. ir 10.43 val. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kada šie mokėjimai buvo inicijuoti, nes tokių duomenų į bylą šalys nepateikė, tačiau šias sumas į atsakovo korespondentines sąskaitas įskaitė atsakovo bankai korespondentai, ir atsakovas šių lėšų po jų įskaitymo nebegalėjo grąžinti dėl aukščiau aptartų priežasčių.
Nurodė, kad pagal Mokėjimų įstatymo 39 str. 1 d. įskaitymo data į gavėjo mokėjimo sąskaitą yra ne vėlesnė negu darbo diena, kurią mokėjimo operacijos suma įskaitoma į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą, t. y. nagrinėjamu atveju – į atsakovo korespondentines sąskaitas, o pagal minėto straipsnio 2 d. gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas (t.y. atsakovas) užtikrina, kad gavėjas (ieškovai) galėtų naudotis mokėjimo operacijos suma iš karto, kai ta suma įskaitoma į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą. Minėtą įstatymo normą atkartoja ir atsakovo Bendrosios paslaugų teikimo taisyklės (taisyklių 34 p.). Iš minėtų normų turinio darytina išvada, kad lėšų pervedimas į atsakovo korespondentines sąskaitas, įvykęs 2011 m. lapkričio 16 d., iš esmės reiškia, kad tą pačią dieną lėšos yra ieškovų gautos, nes atsakovas privalėjo užtikrinti ieškovų teisę naudotis šiomis lėšomis jau 2011 m. lapkričio 16 d. Teismas pažymėjo, kad vėlesnis lėšų įskaitymas į ieškovo sąskaitą atsakovo banke (2011 m. lapkričio 24 d.) tėra užbaigimas pradėtų mokėjimo operacijų, kuris buvo galimas ir turėjo būti užbaigtas dėl aukščiau jau nurodytų motyvų (lėšos nebegalėjo būti grąžintos ir negalėjo būti paliekamos atsakovo korespondentinėse sąskaitose). Teismo vertinimu, mokėjimo į ieškovų sąskaitas baigtinumą patvirtina ir Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad mokėjimo nurodymai ir jų įskaitymas yra galiojantys ir net sustabdžius operacijas arba pradėjus sistemos dalyvio bankroto procesą negali būti ginčijami trečiųjų asmenų, jeigu pervedimo nurodymai ir (ar) mokėjimo nurodymai buvo įtraukti į sistemą iki sistemos dalyvio operacijų sustabdymo ir (ar) jo bankroto proceso pradžios, nes nagrinėjamos bylos atveju lėšos buvo įskaitytos į atsakovo korespondentines sąskaitas. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad lėšos į ieškovų sąskaitas buvo įskaitytos teisėtai.
Kita vertus, teismas pažymėjo, kad net jeigu būtų teisinis pagrindas pripažinti, kad atsakovas neteisėtai įskaitė lėšas į ieškovų sąskaitas atsakovo banke, nes jos turėjo būti grąžintos mokėtojams dėl atsakovui paskelbto veiklos apribojimo, atsakovui to neatlikus iki bankroto bylos iškėlimo, ieškovai įgijo teisę reikalauti patvirtinti savo finansinį reikalavimą ir reikalauti reikalavimo patenkinimo ĮBĮ nustatyta tvarka atsakovo bankroto byloje (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. ir 7 d. 3 p., 21 str. 1 d.).
Teismas nurodė, kad restitucija tarp šalių nagrinėjamu atveju nėra galima, kadangi prieš įskaitant lėšas į atsakovo korespondentines sąskaitas bankuose korespondentuose šios lėšos nėra buvusios ieškovų sąskaitose, jie nebuvo įgiję nuosavybės teisių ir teisių disponuoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai Affine Limited, Agrofield Trade LLP, GP Investments & Development LLC prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą apygardos teismui nagrinėti iš naujo; arba paskyrus žodinį nagrinėjimą bylą nagrinėti iš esmės – panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo bankroto administravimo sąmatos ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai atskiruoju skundu taip pat prašo išreikalauti iš Lietuvos banko ir AB Ūkio banko įrodymus apie tai, kad AB Ūkio bankui paskelbus moratoriumą visi iki moratoriumo neįvykdyti tarptautiniai pervedimai buvo nutraukti, o sąskaitų turėtojų AB Ūkio banke nepasiekusios lėšos buvo grąžintos pradiniams mokėtojams; išreikalauti iš atsakovo įrodymus ir/ar informaciją, kada apie tai, kad AB bankui SNORAS yra paskelbtas veiklos moratoriumas, buvo informuoti bankai-korespondentai RAIFFEISEN ZENTRALBANK, OSTERREICH AKTIENGESELLSCHAFT, COMMERZBANK AG ir NORDEA BANK DENMARK A/S.
1) Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovams skirtos lėšos buvo įskaitytos į atsakovo korespondentines sąskaitas, kurios buvo atidarytos kituose bankuose, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, ieškovų pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovams skirtos lėšos buvo pervestos iš bankų-korespondentų banko sąskaitų, kurios buvo atidarytos pačiame AB banke SNORAS. Be to, iš byloje esančių dvišalių atsakovo ir bankų-korespondentų susitarimų dėl tarptautinių pavedimų vykdymo naudojantis SWIFT pranešimų apsikeitimo sistema matyti, kad atsakovas ir bankai-korespondentai tarpusavio atsiskaitymus vykdydavo tam tikrą valandą, t. y. darbo dienos pabaigoje 16 val. pagal CET laiką, kas Lietuvoje atitinka 17 val. Tokiu būdu, net ir tie mokėjimo pavedimai, skirti ieškovams, kurie bankų-korespondentų sąskaitas AB banke SNORAS arba bet kuriame kitame banke pasiekė 2011 m. lapkričio 16 d., negalėjo būti tęsiami, nes pagal dvišales sutartis bankai tarpusavyje atsiskaitymus atlikdavo jau po moratoriumo įsigaliojimo atsakovui momento.
2) Skirtingai nei nurodė teismas, Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas dėl moratoriumo įsigaliojo ne tada, kai jis buvo įteiktas atsakovui, tačiau nuo jo priėmimo momento, t. y. 2011 m. lapkričio 16 d., 14 val. 57 min. Be to, Lietuvos banko nutarimų, kaip individualių administracinių teisės aktų įsigaliojimui ir jose numatytoms teisinėms pasekmėms atsirasti negali būti taikomas „protingo laiko tarpo“ kriterijus, o ypač atsižvelgiant į nutarimų dėl banko moratoriumo paskelbimo specifiką ir operatyvumo įgyvendinti svarbą.
3) Teismas nepagrįstai vidinių lėšų pervedimų iš vienos banko sąskaitos į kitą nelaikė finansine operacija, o techniniu veiksmu, kuris galėjo būti atliekamas ir po moratoriumo paskelbimo.
4) Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje be kita ko rėmėsi ir Mokėjimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad įskaitymo data į gavėjo mokėjimo sąskaitą yra ne vėlesnė negu darbo diena, kurią mokėjimo operacijos suma įskaitoma į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą. Ši teisės norma negali būti taikoma, nes lėšos iki moratoriumo įsigaliojimo nebuvo įskaitytos į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą. Lėšos į apeliantų banko sąskaitas buvo pervestos iš bankų-korespondentų korespondentinių banko sąskaitų.
5) Visi tarptautiniai mokėjimai į atsakovo sąskaitas turėjo būti nutraukti nuo moratoriumo atsakovui paskelbimo momento, o iki šio momento sąskaitų turėtojų banke SNORAS nepasiekusios lėšos turėjo likti bankų-korespondentų sąskaitose ir iš jų būti grąžintos pradiniams mokėtojams. Su dalimi iki moratoriumo neįvykdytų mokėjimų atsakovas pasielgė teisėtai, lėšas grąžindamas mokėjimą vykdžiusiems bankams-korespondentams, kurie savo ruožtu grąžino lėšas jų mokėtojams dėl negalėjimo įvykdyti mokėtojo nurodymo pervesti lėšas į finansų įstaigą, kuri neturi teisės priimti lėšų dėl pritaikyto moratoriumo.
7) Teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra galima restitucija. Restitucija gali būti taikoma bankrutuojančios įmonės neteisėtai valdomam turtui, jeigu tai neprieštaraus ĮBĮ nuostatoms, tarp jų ir kreditorių lygiateisiškumo principui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BAB bankas SNORAS prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir neskirti žodinio negarinėjimo. Nurodo, kad mokėjimo pavedimai buvo inicijuoti ir korespondentinėje AB banko SNORAS sąskaitoje pateko iki AB banko SNORAS moratoriumo pradžios. Skirtingai nei nurodo ieškovai, lėšų įskaitymas galutiniam gavėjui nėra laikytinas finansine paslauga, nes toks veiksmas savo esme nėra lėšų pervedimas nei debeto, nei kredito būdu. Nurodo, kad lėšų įskaitymo galutiniams gavėjams nedraudė nei įstatymai, nei Lietuvos banko valdybos nutarimai. Pinigų įskaitymas į AB banko SNORAS korespondentinę sąskaitą bankuose korespondentuose yra mokėjimo operacijos pabaiga pagal Mokėjimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalį, kadangi gavėjų bankas gavo mokėjimo sumas (gavėjams skirtas lėšas) iš mokėtojų bankų. Atsakovo teigimu, lėšos į atsakovo korespondentinę sąskaitą 2011 m. lapkričio 16 d. pateko dar iki veiklos apribojimo bankui paskelbimo. Atsakovas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta bankų korespondentų išrašų, kurie galėtų įrodyti apie tikslų lėšų pervedimą į atsakovo korespondentinę sąskaitą, todėl teismas dėl lėšų įskaitymo į banko SNORAS sąskaitą momento sprendė vadovaudamasis šalių pateiktais įrodymais (CPK 12 str.), kurie patvirtina, kad mokėjimo pavedimai į SNORO korespondentinę sąskaitą atitinkamuose bankuose įvyko prieš AB banko SNORAS veiklos apribojimą. Pažymėjo, kad tikslus Lietuvos banko nutarimo priėmimo laikas dėl atsakovo veiklos apribojimo negali būti lemiamu kriterijumi sprendžiant, ar lėšos į Ieškovo sąskaitą buvo įskaitytos neteisėtai. Teismas teisėtai ir pagrįstai taikė protingo termino kriterijų, spręsdamas dėl lėšų įskaitymo teisėtumo į AB banko SNORAS korespondentinę sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimą iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti atsakovo veiklos apribojimą (moratoriumą), šiuo nutarimu bankui uždrausta iki 2011 m. lapkričio 21 d. teikti visas finansines paslaugas ir vykdyti bet kokią kitą veiklą.
Byloje kilęs ginčas dėl to, kad po 2011 m. lapkričio 16 d. paskelbto atsakovo moratoriumo į ieškovų sąskaitas, esančias AB banke SNORAS, buvo įskaitytos lėšos. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad į ieškovų Affine Limited ir Agrofield Trade LLP sąskaitas, esančias AB banke SNORAS, jiems skirtos lėšos buvo įskaitytos 2011 m. lapkričio 24 d., į ieškovo GP Investments & Development LLC sąskaitą, esančią AB banke SNORAS, lėšos įskaitytos 2011 m. lapkričio 16 d. (1 t., b. l. 38-42). Šios lėšos buvo įskaitytos iš AB bankas SNORAS korespondentinių sąskaitų.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad gavėjų lėšų įskaitymas į SNORO korespondentinę sąskaitą yra mokėjimo operacijos pabaiga, kadangi gavėjo bankas gavo mokėjimo sumą iš mokėtojo banko (Mokėjimų įstatymo 39 str. 2 d.). Kartu pažymėtina, kad gavėjui skirtų lėšų įskaitymas į gavėjo banko sąskaitas (korespondentines sąskaitas) reiškia, kad pervedamos lėšos yra gavėjų, o ne banko nuosavybė, todėl AB bankas SNORAS neturėjo pagrindo apeliantams priklausančių lėšų grąžinti mokėtojams.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad lėšų įskaitymas iš AB banko SNORAS korespondentinių sąskaitų į gavėjų sąskaitas, esančias AB banke SNORAS, galėjo būti atliekamas ir po atsakovo veiklos apribojimo, kadangi ši operacija nekeičia apeliantų turimos nuosavybės teisės į minėtas lėšas.
Kolegijos vertinimu, šioje byloje reikšmingas lėšų įskaitymo į atsakovo korespondentines sąskaitas momentas.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų apie tai, kada į atsakovo korespondentines sąskaitas buvo pervestos ieškovams skirtos lėšos (CPK 185 str.). Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje pateikti SWIFT pranešimai patvirtina, jog atsakovas 2011 m. lapkričio 16-17 d. gavo SWIFT pranešimus, patvirtinančius apie bankų korespondentų lėšų įskaitymą į atsakovo sąskaitas (1 t., b. l. 149-158). Minėti SWIFT pranešimai patvirtina, kad atsakovas 2011 m. lapkričio 16 d. 15.02 val. gavo SWIFT pranešimą, patvirtinantį 10 684,80 JAV dolerių įskaitymą į AB bankas SNORAS sąskaitą, 2011 m. lapkričio 17 d. 08.23 val. gavo SWIFT pranešimą, patvirtinantį 300 532 JAV dolerių įskaitymą AB bankas SNORAS sąskaitą, 2011 m. lapkričio 17 d. 10.43 val. gavo SWIFT pranešimą, patvirtinantį 256 195 JAV dolerių įskaitymą į AB bankas SNORAS sąskaitą, 2011 m. lapkričio 16 d., 15.41 val. gavo pranešimą, patvirtinantį 30 950 EUR įskaitymą Target sistemoje, skirtą ieškovui Agrofield Trade LLP, 2011 m. lapkričio 16 d., 15.07 val. gavo SWIFT pranešimą, patvirtinantį 350 900 JAV dolerių įskaitymą į atsakovo korespondentinę sąskaitą Nordea bank Denmark A/S, skirtą ieškovui GP Investments and Development LLC.
Kaip žinoma, Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl atsakovo veiklos apribojimo (moratoriumo) priimtas 2011 m. lapkričio 16 d. Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalis numato, kad apribojimai taikomi nuo sprendimo paskelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti banko laikinąjį administratorių pateikimo bankui dienos. 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas atsakovui buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 16 d. 15 val. 08 min. (1 t., b. l. 37).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovo 2011 m. lapkričio 16 d. 15 val. 02 min. ir 15 val. 07 min. gauti SWIFT pranešimai apie lėšų įskaitymą, patvirtina, kad 10 684 JAV dolerių ir 350 900 JAV dolerių sumos į AB banko SNORAS sąskaitą ir atsakovo korespondentinę sąskaitą, esančią AB banke SNORAS, buvo įskaityti iki nutarimo dėl atsakovo veiklos apribojimo.
Kiti SWIFT pranešimai apie lėšų įskaitymą buvo gauti po nutarimo dėl laikino atsakovo veiklos apribojimo atsakovui įteikimo datos - 2011 m. lapkričio 16 d. 15 val. 41 min., 2011 m. lapkričio 17 d. 8 val. 23 min. ir 10 val. 43 min. (1 t., b. l. 149-150, 153-156). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad po nutarimo dėl atsakovo veiklos apribojimo pateikimo bankui, objektyviai neįmanoma nedelsiant sustabdyti visų bankinės sistemos procedūrų, tame tarpe ir nedelsiant informuoti bankus-korespondentus apie atsakovui taikomą veiklos apribojimą (CPK 185 str.). Todėl, nepaisant to, kad 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas dėl atsakovo veiklos apribojimo įsigaliojo nuo jo priėmimo dienos, o atsakovui taikomas nuo jo pateikimo momento, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bankinių sistemų sustabdymui objektyviai būtinas tam tikras laiko tarpas.
Pažymėtina, kad lėšas po 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo dėl atsakovo veiklos apribojimo priėmimo į atsakovo sąskaitas įskaitė bankai korespondentai; įskaičius šias lėšas jos tapo apeliantų, o ne mokėtojų nuosavybe, todėl atsakovas neturėjo pagrindo jų pervesti mokėtojams.
Bylos duomenys patvirtina, jog į apeliantų sąskaitas pervestos lėšos buvo AB banko SNORAS valdomose sąskaitose. Jau pati faktinė aplinkybė, kad AB bankas SNORAS lėšas galėjo pervesti apeliantams, patvirtina faktą, kad lėšų valdymas buvo AB banko SNORAS dispozicijoje. Todėl atskiruoju skundu įrodinėjama aplinkybė, kad į apeliantų sąskaitas pervestos lėšos buvo ne atsakovo korespondentinėje sąskaitoje, o bankų korespondentų sąskaitose, esančiose AB banke SNORAS, yra nepagrįsta.
Kaip minėta, bankams korespondentams įskaičius atsakovams skirtas lėšas į gavėjų banko sąskaitą (korespondentinę), jie tampa gavėjų nuosavybe, todėl atsakovas neturėjo teisės jų grąžinti mokėtojams. Dėl šios priežasties apeliantų prašymas išreikalauti iš atsakovo įrodymus ir/ar informaciją, kada apie tai, kad AB bankui SNORAS yra paskelbtas veiklos moratoriumas, buvo informuoti bankai-korespondentai netenkintinas, nes nėra susijęs su atsakovo veiksmų teisėtumu.
Pažymėtina, kad tuo atveju, jei apeliantai mano, kad lėšos į atsakovo korespondentines sąskaitas buvo pervestos neteisėtai, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš trečiųjų asmenų.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad net ir nustačius, jog lėšos į apeliantų sąskaitas buvo įskaitytos nepagrįstai, nagrinėjamu atveju restitucija negalėtų būti taikoma. Atsakovas BAB bankas SNORAS pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, todėl jis negalėtų būti įpareigotas grąžinti lėšas, nes tai prieštarautų Įmonių bankroto įstatyme nustatytai atsiskaitymo su bankrutavusios įmonės (banko) kreditoriais tvarkai (ĮBĮ 35 str.; Bankų įstatymo 87 str.).
Apeliantų prašymas išreikalauti duomenis Lietuvos banko ir AB Ūkio banko įrodymus apie tai, kad AB Ūkio bankui paskelbus moratoriumą visi iki moratoriumo neįvykdyti tarptautiniai pervedimai buvo nutraukti, o sąskaitų turėtojų AB Ūkio banke nepasiekusios lėšos buvo grąžintos pradiniams mokėtojams, nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl netenkinamas.
Apeliantai pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio prašymo motyvų nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad šalys yra atstovaujamos profesionalių teisininkų ir išsamiai išdėstė savo poziciją procesiniuose dokumentuose, apeliantų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teisėjų kolegija netenkino (CPK 322 str.).
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų atskirajame skunde ir atsiliepime į jį, kurie neturi reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.