Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-37-217/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-26
Bylos Nr.
1-37-217/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40403-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Romaldas Šuliokas
Kaltinamasis
K. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-37-217/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40403-2015-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.5;
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 26 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas,sekretoriaujant Audronei Palaimienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei Vaidotei Žižienei, gynėjui Antanui Vitlipui,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje

K. M., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas 2015-07-23 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., 178 str. 2d., 63 str. 1 d.,4 4 d. - 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, jei tai nėra susiję su darbu, per 1 vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo jam sutikus pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visą bausmės atlikimo laiką tęsti gydymą nuo alkoholizmo, bei uždrausti lankytis J. M. gyvenamojoje vietoje, 2015-12-30 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi 2015-07-23 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į devyniasdešimt parų arešto bausmę, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d.,

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. 2015 m. liepos 19 d. apie 22 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ., apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia žirklėmis vieną kartą dūrė savo seseriai- nukentėjusiajai J. M. į nugaros sritį, tuo padarydamas durtinę žaizdą nugaros srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo šeimos narės - sesers J. M. sveikatą, K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Vadovaujantis LR BPK 273 str. nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis K. M. teisiamajame posėdyje prisipažino pilnai, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis (LR BPK 273 str.).

Sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiosios apklausų protokolai, surašyti ikiteisminio tyrimo metu, paskelbti byloje esantys įrodymai pagrindžia K. M. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

K. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kitais surinktais įrodymais byloje.

Apklaustas K. M. įtariamojo apklausos metu parodė, kad 2015-07-19 buvo išgėręs. Su sesers J. M. šeima gyvena viename name. Ji su šeima pirmame aukšte, o jis namo antrame aukšte. Abu naudojasi bendra virtuve. Vakare, nežino kiek tiksliai buvo valandų, jis nulipo į bendrą virtuvę. Ten ruošė sriubą. Į virtuvę atėjo sesuo J. M.. Ji buvo išgėrusi. Sesuo pradėjo priekaištauti, kad jis užėjo į virtuvę. Pradėjo rėkauti. Jis seseriai pasakė, kad pasidarys arbatos, sriubos ir išeis į savo kambarį. Ji pradėjo mėtyti daiktus virtuvėje, susižodžiavo. Konflikto metu virtuvėje jie buvo dviese. Virtuvėje buvo prietema, paėmė nuo spintelės žirkles ir jomis dūrė vieną kartą seseriai J. Norėjo ją pagąsdinti, tačiau gavosi taip, kad dūrė į šoną, bet kur pataikė tikrai negali pasakyti, nes dėl girtumo neatsimena. Seserį norėjo tik pagąsdinti, bet durti nenorėjo. Įdūręs seseriai į kažkurią vietą, kurią nurodyti negali, nuėjo į savo kambarį. Po kiek laiko atvažiavo greitoji, policija. Policijos pareigūnai jį sulaikė kambaryje. Žirkles paliko virtuvėje (b.l. 78,82).

Asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2015-07-20 00:50 val. patikrinus K. M. nustatytas 1,41 promilės girtumas (b.l.64).

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) . Kartu gyvena ir brolis K. M.. Jis turi kambarį namo antrame aukšte. Butas per du aukštus. Jie naudojasi bendra virtuve. 2015m. liepos 19 d. ji buvo namuose. Tą dieną abu su broliu gėrė namuose. Vakare virtuvėje jis pradėjo daryti valgyti. Kažko nuėjo į jos kambarį ir nuvertė praeidamas televizorių. Tuomet ji paėmė brolio radiją ir nedavė. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Ji paslėpė virtuvėje buvusius peilius, nes jau buvo kartą brolio sužalota. Tuomet brolis K. M. paėmė iš virtuvinio stalčiaus žirkles ir jomis sudavė, tai yra dūrė į nugarą. Nuo dūrio pajuto fizinį skausmą. Ji išsikvietė greitąją pagalbą ir policiją. Jai kraujavo, išsigando. K tuo metu buvo savo kambaryje. Virtuvėje, kai sužalojo brolis, buvo tik dviese su broliu. Konflikto daugiau niekas nematė. Konflikto metu abu buvo neblaivūs. Ją išsivežė greitoji. Priėmimo skyriuje susiuvo žaizdas. Šiuo metu ji savo broliui dėl padaryto kūno sužalojimo arba sukelto fizinio skausmo pretenzijų neturi. Pas teismo med. ekspertą nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio nereiškė ir nereikš ateityje (b.l. 21, 25-26)

Alkotesterio patikrinimo kvitu nustatyta, kad 2015-07-19 23:09 val. patikrinus J. M. nustatytas 2,94 promilės girtumas (b.l.20).

Specialisto išvada Nr. G2089/15 (02) nustatyta, kad J. M. konstatuota durtinė žaizda nugaroje. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.29).

2015-07-19 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje, brolis dūrė žirklėmis seseriai į nugarą, ją sužalojo. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2015-07-19 apie 22 val. 35 min. (duomenys neskelbtini). K. M., būdamas neblaivus (nustatytas 1,41 promilių girtumas), dūrė žirklėmis į nugarą seseriai J. M. (b.l.1-2).

2015-07-20 apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini)., esantis dviejų aukštų daugiabutyje. Užėjus į butą, kambariai neapšviesti. Virtuvėje praviras stalčius, kur sudėti stalo įrankiai, žirklės. Netvarka, išmėtyti daiktai. Po apžiūros paimtos žirklės (b.l. 14-15).

2015-10-19 apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtos žirklės, kurios paimtos 2015-07-20 įvykio vietos apžiūros metu. Žirklės pilko metalo, pažeistos korozijos. Bendras žirklių ilgis 17 cm, žirklių peilio ilgis 8 cm (b.l.16-17).

2015-10-19 apžiūros protokolu išklausius garso įrašą, gautą iš Bendrojo pagalbos centro, įraše girdėti, kaip 2015-07-19 21 val. 58 min. J. M. iš telefono, kurio Nr. 867932247 kviečia pagalbą, pranešdamas, kad namuose (duomenys neskelbtini). brolis ją sužalojo žirklėmis (b.l. 12-13) .

K. M. kaltė įrodyta jo nurodytomis aplinkybėmis, K. M. savo kaltę pripažino, parodė, kad konflikto metu susinervinęs žirklėmis dūrė savo seseriai nukentėjusiajai J. M., šiuos jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti J. M. parodymai, kurie teisiamajame posėdyje pagarsinti sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kad įvyko konfliktas tarp J. M. ir brolio K. M., kurio metu K. M. dūrė J. M. žirklėmis, taip pat nurodė, kad jis smurtauja ne pirmą kartą prieš ją. Tai patvirtina 2015-07-23 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo K. M. buvo nuteistas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo savo seseriai J. M.. Taip pat K. M. parodymus patvirtina specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad J. M. konstatuota durtinė žaizda nugaroje, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, bei apžiūrėtos žirklės, kurios buvo paimtos įvykio vietoje. Byloje yra garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas J. M. skambutis, jog ji kviečia pagalbą pranešdama, kad namuose ją žirklėmis sužalojo brolis. K. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., įrodyta, atitinka faktines bylos aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į visas bylos aplinkybes.

K. M. kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Byloje yra duomenų, kad K. M. baustas administracine tvarka, yra registruotas Jonavos psichikos sveikatos centro priežiūroje nuo 1994 m., nustatyta diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl K. M. pakaltinamumo teismui abejonių nekyla. K. M. veika priskiriama prie nesunkių nusikalstamų veikų, veika yra tyčinė, baigta. Veika priskiriama prie visuomeninę reikšmę turinčių veiksmų, kadangi smurtas buvo padarytas prieš šeimos narį seserį J. M..

K. M. teistas 2015-07-23 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu vieneriems metams laisvės apribojimo, padarė naują nusikalstamą veiką iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje byloje, baustinas laisvės atėmimo bausme artima minimaliai, į bausmės atlikimo laiką įskaičiuotina atlikta bausmė pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės bendrintinos vadovaujantis dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4, 9 d.). Kadangi K. M. byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis pilnai prisipažįsta kaltu, skiriama bausmė mažintina 1/3 dalimi (BK 64¹ str.).

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 70,54 Eur turtinės žalos atlyginimo (b.l. 42). Nukentėjusiosios J. M. sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina, kuri paskaičiuota pagal Sveikatos apsaugos ministro 2015-02-10 įsakymą Nr. V-188 „Dėl balo vertės patvirtinimo“ ir Sveikatos apsaugos ministro 2016-12-22 įsakymu Nr. V-1111 „Dėl stebėjimo paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“. CK 6.283 str. 1 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo.CK 6.280 str. nurodo, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. numato, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, todėl iš kaltinamojo K. M. priteistina Kauno teritorinei ligonių kasai 70,54 Eur už nukentėjusiosios gydymą.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 307 str., teismas

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 2 d., ir nuteisti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str.bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1d. ir 4 d., bei BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu šią bausmę subendrinti su 2015-07-23 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausme, kuri pakeista 2015-12-30 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi į devyniasdešimt parų arešto bausmę, prilyginant vieną arešto parą vienai laisvės atėmimo dienai; prie šiuo nuosprendžiu paskirtos keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti dalį bausmės paskirtos 2015-07-23 nuosprendžiu, ir subendrinus paskirti K. M. galutinę subendrintą penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant Pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-07-20 iki 2015-07-21 ir atliktą bausmės laiką pagal 2015-07-23 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Priteisti iš K. M. PSDF biudžetui padarytą 70,54 Eur (septyniasdešimt eurų 54 ct) žalą, pinigus pervedant Kauno teritorinei ligonių kasai prie SAM, kodas 191351679, Vilnius, Europos a. 1, a.s. LT21 7300 0100 0248 4333.

Byloje esantį kompaktinį diską su garso įrašu iš BPC palikti saugoti prie bylos visą bylos saugojimo laiką.

Paskirtas kardomąsias priemones K. M. rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. M. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Romaldas Šuliokas