- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-201-1060/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02380-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- E. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei E. D. (E. D.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: nustatyti ieškovo ir atsakovės E. D. (toliau – ir atsakovė) dukters V. K., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu, nustatyti dukters bendravimo tvarką su motina – atsakove; priteisti iš atsakovės išlaikymą dukteriai po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų, skirtų dukters išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2eYT-1972-217/2022 nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą 2015 m. rugsėjo 9 d. Irkutsko (Rusija) CMS, registruotą 2015 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 5796. Teismas nustatė šalių dukters V. K. gyvenamąją vietą su motina – atsakove, nustatė bendravimo tvarką su tėvu – ieškovu ir skyrė ieškovui mokėti po 150,00 Eur išlaikymą nepilnametei dukteriai iki jos pilnametystės. 2023 m. lapkričio 15 d. iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą atsakovei panaikinti teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę Nr. 760055924, nes asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Įvertinus tai, kad atsakovė negalės teisėtai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o jų nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ja, ieškovas pareiškė reikalavimą pakeisti dukters gyvenamąją vietą nustatant ją su ieškovu. Ieškovas pažymėjo, kad šalių dukra yra Lietuvos Respublikos pilietė, visą savo gyvenimą gyvenusi tik Lietuvoje ir pratusi prie lietuviškų papročių ir tradicijų, todėl jos tolesnis gyvenimas Lietuvoje atitinka vaiko geriausius interesus. Be to, atsakovės tolesnis pragyvenimo šaltinis šiuo metu nėra apibrėžtas ir aiškus. Be to iš VSD išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės pažiūros yra nesuderinamos su Lietuvoje priimtinomis moralės ir teisės normomis, todėl manytina, kad ji negebėtų tinkamai auklėti ir ugdyti Lietuvos pilietę.
Atsiliepimas
3. Atsakovė E. D. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad nuo santuokos nutraukimo ieškovas su nepilnamete dukra bendraudavo labai mažai (3-4 kartus per metus), tad atsakovei vienai teko nepilnametės dukters išlaikymo, priežiūros ir visi kiti darbai, o socialinis ryšys tarp ieškovo ir dukters yra silpnas. Atsakovė pažymėjo, kad galutinis sprendimas dėl jos teisės gyventi Lietuvos Respublikoje nėra priimtas, iki dabar ji gyvena Lietuvos Respublikoje, turi pastovias pajamas, nuomojasi butą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, sustabdė civilinę bylą, kol įsiteisės Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-13837-797/2024.
5. Teismas pažymėjo, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.eI2-13837-979/2024 pareiškėjos E. D. skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 24S170487 dėl E. D., išsiuntimo į užsienio valstybę (Rusiją) ir uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius), priteisė pareiškėjai iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 822,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Sprendimas neįsiteisėjęs, per 14 d. nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tuo tarpu iš nagrinėjamos bylos matyti, kad ieškovas patikslintame ieškinyje, siekdamas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu (tėvu), remiasi atsakovės (motinos) leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimu ir jos privalomu išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją. Todėl teismo vertinimu, negalima nagrinėti šios bylos, kol įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-13837-979/2024.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria civilinė byla buvo sustabdyta. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
1.1. Teismas nenurodė, kokios faktinės aplinkybės bus nustatytos administracinėje byloje, kurios vėliau galėtų turėti reikšmės nagrinėjant šią civilinę bylą. Šių dviejų bylų įrodinėjimo dalykas yra visiškai skirtingas ir tarpusavyje niekaip nesusijęs. Administracinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei uždraudimo atvykti. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo dėl to, kad atsakovė neteko leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir bus iš jos išsiųsta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1689-415/2024 Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-3964-484/2024 paliko nepakeistą. Teismai konstatavo, kad atsakovės buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, todėl pagrįstai atsisakyta išduoti atsakovei leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, administraciniai teismai jau nustatė šias dvi šiai bylai reikšmingas aplinkybes: 1) atsakovės buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir 2) atsakovei pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Būtent šios administracinių teismų nustatytos aplinkybės turi ir turės reikšmės šiai nagrinėjamai civilinei bylai, kadangi šioje civilinėje byloje priimant procesinį sprendimą turės būti atsakyta į šiuos klausimus: 1) ar nepilnametis vaikas gali gyventi su asmeniu, kuris kelia grėsmę valstybės saugumui; 2) ar nepilnametis vaikas gali gyventi su asmeniu, kuris neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) kaip atsakovė išlaikys nepilnametę šalių dukrą, negalėdama dirbti (kadangi neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje) ir gauti pajamų. Tuo tarpu administracinėje byloje Nr. eI2-13837-979/2024 nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir uždraudimo atvykti. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovė bus išsiųsta iš Lietuvos Respublikos ir jai bus uždrausta čia atvykti tam tikrą laiko tarpą, ar ne, tai neturės jokios įtakos nagrinėjamai civilinei bylai, kadangi (i) atsakovė neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir jo negalės gauti, todėl tolimesnis jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje bet kokiu atveju bus neteisėtas ir (ii) vertinimas dėl atsakovės keliamos grėsmės valstybės saugumui nepasikeis.
1.2. Atsakovė nėra pareiškusi priešieškinio dėl leidimo išsivežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją be ieškovo sutikimo. Atsakovės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos ir draudimas čia atvykti gali turėti įtakos tik bylos daliai dėl atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo. Tačiau tokiu atveju pirmosios instancijos teismas galėjo sustabdyti civilinę bylą tik dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o dėl ieškovo reikalavimų pakeisti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą ir priteisti išlaikymą galėjo būti priimtas dalinis sprendimas. Byloje yra nagrinėjami klausimai dėl nepilnamečio vaiko, kurie turėtų būti išspręsti operatyviai, kadangi ilgas bylos nagrinėjimas, kuomet nepilnametis vaikas yra teisinio neapibrėžtumo būsenoje, neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.
1.3. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti atsakovės atstovės pateiktą papildomą įrodymą (2024 m. spalio 8 d. sprendimą) ir tuo labiau šio sprendimo pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą. Todėl sustabdymo pagrindas (įrodymas) yra gautas ir prijungtas prie civilinės bylos neteisėtu būdu, neišklausius ieškovo nuomonės ar pozicijos šiuo klausimu, pažeidus proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Teismui ir kitiems proceso dalyviams apie Regionų administraciniame teisme nagrinėjamą bylą buvo žinoma dar 2024 m. rugpjūčio 26 d., tačiau teismas nematė būtinybės sustabdyti civilinę bylą, to neprašė nei atsakovė, nei kiti proceso dalyviai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė E. D. prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovės buvimas Lietuvos Respublikoje, nuolatinis judėjimas į/iš Lietuvos Respublikos, ar jai taikomi draudimai atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje turi esminės įtakos pirmos instancijos teismo sprendimui dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, nes visi šie klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai, o ne kiekvienas atskirai. Tad tik išsiaiškinus kokie apribojimai yra/bus ateityje taikomi atsakovei, yra galima kompleksiškai išspręsti visus civilinėje byloje iškeltus klausimus. Tuo tarpu ieškovo nurodytos aplinkybės – kad atsakovės buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir tai, kad pagrįstai buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jokios reikšmės šios civilinės bylos nagrinėjimui neturi, nes tai nėra susiję su atsakovės kaip motinos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Šiuo konkrečiu atveju teismas neturi galimybės nustatyti faktų, susijusių su atsakovės atvykimu bei išvykimu į Lietuvos Respubliką ir/ar tam tikrais draudimais, tuo tarpu administracinėje byloje faktai apie taikytinus draudimus, apribojimus, susijusius su vykimu į Lietuvos Respubliką yra ir bus išnagrinėti pagal šio teismo kompetenciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo sustabdyta civilinė byla iki bus išnagrinėta kita administracine tvarka nagrinėjama byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pradėta pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei E. D., kuriuo prašoma pakeisti šalių dukters V. K. gyvenamąją vietą nustatant ją su tėvu – ieškovu, nustatyti dukters bendravimo tvarką su motina – atsakove, priteisti iš atsakovės išlaikymą dukteriai. Ieškinys grindžiamas iš esmės vienintele aplinkybe, t. y. kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą atsakovei panaikinti teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę, nes asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Taigi, ieškovo vertinimu, atsakovė negalės teisėtai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsiimti darbine veikla, o turės išvykti, tuo tarpu nepilnametė dukra yra Lietuvos Respublikos pilietė, visą savo gyvenimą gyvenusi tik Lietuvoje ir pratusi prie lietuviškų papročių ir tradicijų, taigi ji turi likti gyventi Lietuvoje su tėvu.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties dalimi sprendė, kad egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas: bylos negalima išnagrinėti iki nebus išnagrinėta administracine tvarka nagrinėjama kita byla, t. y. iki kol įsiteisės Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-13837-979/2024, kuriuo keliami klausimai dėl atsakovės išvykimo iš Lietuvos Respublikos privalomumo ir laikotarpio. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nurodytoje dalyje, atskirąjį skundą argumentuoja iš esmės tuo, kad tarp šios civilinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI2-13837-979/2024 neegzistuoja prejudicinis ryšys, kadangi nepaisant sprendimo nurodytoje administracinėje byloje įsiteisėjimo, atsakovės buvimas Lietuvos Respublikoje jau yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui ir šis vertinimas nebus pakeistas.
12. CPK 162³ straipsnyje numatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui nagrinėti bylą iš esmės. CPK 163 straipsnyje yra nustatyti privalomieji bylos sustabdymo pagrindai, vienas jų – teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra nurodęs, kad įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomas tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Pažymėtina, kad teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009).
14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad Regionų administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-13837-979/2024 buvo sprendžiamas pareiškėjos (nagrinėjamoje byloje – atsakovės) E. D. pareiškimas dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 24S170487, kuriuo nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius). Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-13837-979/2024 buvo tenkintas pareiškėjos skundas ir panaikintas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. 24S170487 dėl E. D. išsiuntimo į užsienio valstybę (Rusiją) ir uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius). 2025 m. sausio 29 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį sprendimą apeliacine tvarka išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-1018-1188/2025, kuriuo Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimas buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, pareiškėjos E. D. skundas tenkintas iš dalies, Migracijos departamento 2024 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 24S170487 dalis, kuria nuspręsta „Uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius)“, panaikinta, kita šio sprendimo dalis „Išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Valstybė, į kurią išsiunčiama, – RUSIJA“ palikta nepakeista. Teismo sprendimas įsiteisėjęs.
15. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. spalio 21 d. nutarties dalimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-13837-979/2024. Kadangi galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-13837-979/2024 yra priimtas ir įsiteisėjęs, akivaizdu, kad yra išnykęs civilinės bylos sustabdymo pagrindas. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų, pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi, remdamasis jau nurodytais faktais dėl administracinio proceso eigos, atnaujino civilinę bylą ir paskyrė byloje teismo posėdį 2025 m. vasario 13 d. 9 val. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųstos pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties dalies dėl bylos sustabdymo apeliacinis vertinimas nebetenka teisinės prasmės, nes ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo. Tačiau, kaip jau nurodyta, šiuo metu yra išnykęs civilinės bylos sustabdymo pagrindas ir civilinė byla yra atnaujinta. Taigi, darytina išvada, kad klausimo dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo išsprendimas nesukeltų byloje dalyvaujantiems asmenims jokių naujų teisinių pasekmių.
16. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
17. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje yra susiklosčiusi procesinė situacija, kai išnyko bet kokia atskirojo skundo tenkinimo (skundžiamos nutarties dalies panaikinimo) galimybė, atitinkamai – nebeliko ir atskirojo skundo nagrinėjimo tikslo, nes apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis negali sukelti teisinių padarinių nei apeliantui, nei kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad išnyko apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties dalies yra nutraukiamas, nevertinant atskirojo skundo argumentų (CPK 315 straipsnio 2 dalis 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalis 3 punktu, 5 dalis, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties dalies.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.