Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-215-158/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-22
Bylos Nr.
1-215-158/2011
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-01365-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zita Romanovaitė
Nukentėjusysis
T. T., V. T.
Kaltinamasis
R. L.
Advokatai
Mindaugas Kepenis
Baudžiamoji byla Nr. 1-215-158/2011(Proceso Nr. 1-30-1-01365-2010-6)Procesinio sprendimo kategorija (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Irmantui Balčiūnui, gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui, nukentėjusiesiems T. T. ir V. T., teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. L. (R. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiesiems, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo teisę ir padarė didelės žalos asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.

Jis 2010 m rugsėjo 21 d., apie 16.30 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, prie 46 buto durų, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė tariamą savo teisę - reikalavo T. T. ir V. T. grąžinti jų sūnaus D. T. 4600 Lt skolą. Pastariesiems atsisakius vykdyti reikalavimą, R. L. panaudojo psichinę prievartą prieš nukentėjusiuosius - išsitraukęs iš kišenės sulenkiamą peilį juo pagrasino papjauti, jei šie negrąžins skolos. Tokiu būdu R. L. padarė didelės žalos T. T. ir V. T. teisėms.

R. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėn., tikslios dienos nepamena jis buvo nuėjo pas pažįstamą D. T., kadangi jis jam buvo skolingas už kompiuterį ir tris metus vengė atiduoti skolą, tačiau jo namuose nebuvo. Po savaitės vėl nuėjo, buto duris atidarė jo motina, paskui moterį pro duris išėjo tėvas, rankoje turėdamas pagalį, ir pasakė, kad jis ,esą, išdaužė jų buto langą. Kadangi nenorėjo konflikto su vyriškiu, nieko nelaukęs išėjo. Apie jokius pinigus kalbos nebuvo, iš jų nieko nereikalavo, apie sūnaus skolą neminėjo, peilio rankoje neturėjo ir negrasino, lango neišdaužė.

Motyvuojamoji dalis

R. L. kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, procesinių veiksmų protokolais, garso įrašu , kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji T. T. parodė, kad 2010 metų rugsėjo 16 d. atėjo kaltinamasis, kuris piktai reikalavo pakviesti sūnų, sakė , kad jo ieško dėl skolos. Sūnaus neradęs, išėjo. Jam išėjus ji pastebėjo, kad išdaužtas sūnaus kambario langas, sudaužyta durų akis, subraižytos durys. Jos sūnus yra narkomanas, apie jo skolą kaltinamajam ji nieko nežinojo. Rugsėjo 21 d. apie 16.30 val. kaltinamasis atėjo vėl, buvo agresyviai nusiteikęs. Sužinojęs, kad sūnaus D. T. nėra, pradėjo reikalauti 4600 Lt, kuriuos, esą, jam skolingas jos sūnus. Ji pasakė, kad nieko neatiduos. Prie durų priėjo jos vyras ir pasakė, kad kaltinamasis čia nevaikščiotų ir išėjo į laiptinę. Tada kaltinamasis prispaudė vyrą prie turėklų, gąsdino, kad trenks, keikėsi , sūnų vadino “ožiu”, ‘gaidžiu”, šaukė” jus papjausiu” . Ji pamatė, kad kaltinamasis turi rankoje sulenktą peilį ir nubėgo kviesti policijos. Kai iškvietė policiją kaltinamasis pabėgo. Ji labai išsigando.

Nukentėjusysis V. T. (V. T.) parodė, kad 02010 m. rugsėjo pabaigoje, datos jis neprisimena, žmona jam sakė, kad buvo atėjęs vyriškis reikalaudamas atiduoti sūnaus skolą. Tada jis išėjo. Po keleto dienų jis išgirdo, kad prie jų buto durų garsiai kalbama ir išėjęs iš kambario pamatė, jog kaltinamasis prie durų ir reikalauja sūnaus skolos. Tada jis išėjo į laiptinę ir pasakė, kad gal atėjo vėl lango išdaužti ir pasiūlė skolos reikalauti iš to, kas skolino. Kaltinamasis pradėjo keiktis, pasakė daug necenzūrinių žodžių, buvo agresyvus, norėjo jam suduoti, jis išsigandęs atstūmė jo ranką. Kaltinamasis įkišo ranką į kišenę ir jis pamatė jo rankoje peilį, kuris buvo neatlenktas ir pasakė , kad juos papjaus. Žmona nubėgo kviesti policiją, o jis pasiėmė pagalį ir ėjo link kaltinamojo, kuris išbėgo šaukdamas, kas papjaus. Jie išsigando, kad kaltinamasis panaudos peilį ir įvykdys savo grasinimus. Jie mano, kad sūnus gali būti skolingas už narkotines medžiagas, nes niekada anksčiau kaltinamojo nebuvo matę, jokių daiktų pirkti jis nesiūlė

Liudytojas D. T. (D. T.) parodė, kad 2010-09-21 nebuvo namie, o grįžęs iš tėvų sužinojo, kad į butą buvo atėjęs jo pažįstamas R. L. ir grasino jo tėvams peiliu, reikalaudamas iš jų atiduoti skolą. Prieš porą metų jis skolinosi iš R. L. kelis kartus pinigų, bendra suma skolos 4600 Lt., termino grąžinti nebuvo nustatyta. R. L. porą kartų 2010 m. rugsėjo mėn. reikalavo ją grąžinti apie skolą, tačiau jis neturėjo pinigų.

Liudytojas R. B. parodė, kad patruliuojant jam buvo pranešta, jog bute (duomenys neskelbtini), laužiamos durys. Atvykus pagyvenę vyras su žmona pasakė, kad sūnaus draugas reketuoja, reikalauja pinigų ,bandė išlaužti duris , bet pabėgo. Minėjo, jog buvo išdaužtas langas, subraižytos durys ar akutė išdaužta. Kad nieko neberado, jis pranešė budinčiam, tarnybinio pareiškimo nesurašė, pasiūlė jiems patiems nueiti į policiją ir parašyti pareiškimą. Neatsimena, kad būtų minėję apie grasinimą nužudyti.

Liudytojas A. A. parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje pagal budėtojo nurodymą kartu su R. B. buvo nuvykęs į butą (duomenys neskelbtini), namą, kur įvyko kažkoks konfliktas, tačiau nieko ten nebebuvo. Neatsimena, ar sakė, kad ten kas nors grasino peiliu.

Liudytojas V. G. parodė, kad jis 2010 m. rugsėjo 21 d. 16 val. 36 min. užregistravo telefoninį iškvietimą į (duomenys neskelbtini) namą iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Į ataskaitą jis užrašė, kad ten laužo duris. Neatsimena, kad būtų minėję apie grasinimą nužudyti .Iškvietimai yra įrašinėjami, juos galima perklausyti.

Liudytojas A. D. parodė, kad policijos nuovadoje jis priėmė V. T. pareiškimą viską surašė iš jos žodžių , ji minėjo, kad atėjęs vyriškis ir reikalavo sūnaus skolos, grasino peiliu.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad T. T. ir V. T. atpažino R. L. kaip asmenį, kuris 2010-09-21 atėjęs pas ją į namus reikalavo grąžinti sūnaus skolą, grasino papjauti, (b.l. 27-30).

Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet neįgyvendinama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus..

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme D. T. pripažino, jog yra skolingas R. L. ir kad skolos jam negrąžino, nors buvo pažadėjęs tai padaryti .Akivaizdu, kad tiek jis, tiek kaltinamasis R. L. nėra linkę įvardinti tikrąsias skolos atsiradimo aplinkybes, tačiau tai neturi reikšmės R. L., kuris siekė atgauti skolą, veikos teisiniam vertinimui. Svarbu tai, kad nukentėjusieji jokių įsipareigojimų kaltinamajam neturėjo, o kaltinamasis skolos reikalavo ne iš to, iš ko galėjo turėti teisę reikalauti, todėl laikytina, jog jis taip neteisėtai įgyvendino savo tariamą teisę.

Kaltinamasis teisme neigė, jog atėjęs pas T. T. ir V. T., būtų ką nors jiems minėjęs apie sūnaus skolą, nors ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, kad pas T. T. ir V. T. dėl negražintos jų sūnaus D. T. skolos buvo atėjęs anksčiau, o ne tą dieną, kai jie kreipėsi pagalbos į policiją, tačiau kokiu tikslu jis atėjo 2010-09-, negalėjo įvardinti. Ši aplinkybė rodo, kad jis siekia nuslėpti tikrąjį atėjimo pas nukentėjusiuosius tikslą ir taip klaidinti teismą. Tuo tarpu nukentėjusieji nuosekliai , tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek teisme teigė, jog atėjęs kaltinamasis pokalbio metu buvo išsitraukęs peilį ir jį demonstravo , kad keikėsi ir grasino papjauti. Viskas vyko laiptinėje , kompaktiškoje aplinkoje, todėl demonstruoti peilio kitu tikslu, nei įbauginti, nebuvo jokio reikalo. Manyti, kad nukentėjusieji apkalba kaltinamąjį, siekdami sūnui padėti išvengti skolos sugrąžinimo , nėra jokio pagrindo, nes skolos egzistavimo fakto niekas neginčija . Kad jie nėra linkę be pagrindo kaltininti R. L. rodo ir tai, jog nesikreipė į policiją dėl iki šio įvykio išdaužto jų buto lango, nors galėjo, jei būtų siekę susidoroti, apkaltinti dėl to kaltinamąjį, nes tai atsitiko po jo pirmojo atėjimo reikalauti skolos .

Nors policijos pareigūnai, kurie buvo atvykę į įvykio vietą , teisme duodami parodymus ir neprisiminė, jog nukentėjusieji būtų minėję apie grasinimą nužudyti, tačiau teismui pateiktas ir teismo posėdyje išklausytas garso įrašas patvirtina, jog nukentėjusioji kvietėsi policijos pagalbą būtent dėl to, jog buvo grasinama peiliu. Ta aplinkybė, jog kaltinamasis pabėgo iš įvykio vietos tik patvirtina, jog jis suprato savo veikos pobūdį ir jos neteisėtumą, siekiant priversti nukentėjusiuosius sugrąžinti sūnaus skolą.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad R. L. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiesiems, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo teisę ir padarė didelės žalos asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.

R. L. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, nes pagal BK 294 straipsnio 2 dalį veikos kvalifikuojamos, kai asmuo savavaldžiauja panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmes kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybes, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, jis nusikalto būdamas neteistu, tačiau šiuo metu jo atžvilgiu teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kas apibūdina jį kaip linkusį daryti teisės pažeidimus, asmenį. Kaltinamasis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. L. paskiriant arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str.,

nusprendžia:

R. L. (R. L.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę – 40 parų arešto.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Zita Romanovaitė