Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-06-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-60-519/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-20
Bylos Nr.
AN2-60-519/2023
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00028-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Gražvydas Poškus (pirm.)
Pažeidėjas
M. M.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Nukentėjusysis
Telšių rajono savivaldybės administracijos Tryškių seniūnija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-60-519/2023Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00028-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.9.; 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta subendrinta 500 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių. Iš M. M. priteista 350 Eur (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) turtinės žalos atlyginimui. M. M. nubaustas už tai, kad 2022 m. liepos 19 d. 21 val. 25 min., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į aikštelę, pažeidė kelio ženklo Nr. 301 „Eismas draudžiamas“ reikalavimus. Įvažiavęs į aikštelę, vairuodamas minėtą automobilį kėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, iš chuliganiškų paskatų „braižydamas saulutes“, t. y. tyčia jį akseleruodamas bei priversdamas galinius ratus prasisukti, suko ratus, apsukinėdamas vairuojamą automobilį aplink priekinių ratų ašį, taip priversdamas vairuojamo automobilio galinę dalį slysti aikštelės danga, tokiu būdu sąmoningai pabrėždamas Kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą bei palikdamas automobilio padangų juodos spalvos žymes ant trinkelių, tokiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) padarydamas 350 eurų žalą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjos 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo tenkino iš dalies, panaikino nutarimo dalį, kuria nustatyta, jog M. M. savo veiksmais (duomenys neskelbtini) padarė 350 eurų žalą bei panaikino rezoliucinę nutarimo dalį, kuria (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) turtinės žalos atlyginimui priteista 350 Eur. Teismas konstatavo, kad M. M. pažeidė kelio ženklo Nr. 301 „Eismas draudžiamas“ reikalavimus ir vairuodamas automobilį iš chuliganiškų paskatų „braižydamas saulutes“ kėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą, argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. M. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjos 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimo dalis, kuria už ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje jam skirta subendrinta 500 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių ir šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams.

3.1. Apelianto teigimu, ši administracinio nusižengimo byla policijos pareigūnų ir pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta formaliai, siekiant ją greičiau užbaigti ir kažką nubausti. Pažymi, jog tyrėja privalėjo nustatyti, o pirmosios instancijos teismas dar kartą patikrinti visus faktus, ar buvo atlikti jam inkriminuojami veiksmai, kuo tai pasireiškė ir kokiais veiksmais bei kokie įrodymai tai patvirtina. Pasak apelianto, tai nebuvo padaryta, o buvo vadovaujamasi vien tik administracinio nusižengimo protokolu, kurį surašė tos pačios institucijos darbuotojai. Teigia, jog jo kaltę privalo įrodyti administracinį procesą prieš jį pradėję asmenys, o ne jis įrodinėti, kad administracinio nusižengimo nepadarė. Apelianto nuomone, byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, išskyrus tik Institucijos subjektyvią nuomonę ir neteisingą faktų interpretavimą. Pažymi, jog šioje administracinio nusižengimo byloje yra atmetami visi jo nekaltumą patvirtinantys liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga, fotonuotraukos ir vadovaujamasi išskirtinai tik vienu įrodymu – jo automobilio pavogtais numeriais.

3.2. Apeliantas nurodo, kad aikštelėje buvo ne jo automobilis ir jis automobilio nevairavo, todėl jis jokio nusižengimo nepadarė. Teigia, kad ginčas kyla dėl to, ar jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalyvavo darant administracinį nusižengimą ir jis 2022 m. liepos 19 d. 21 val. 25 min. vairavo automobilį. Pažymi, jog tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) r., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, rytais iš namų išvažiuodavo sidabrinės spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį visai dienai palikdavo prie (duomenys neskelbtini) kelių sankryžos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. 2022 m. liepos 19 d. vakare apie 18:00 val., grįžęs iš darbo ir priėjęs prie automobilio, pastebėjo, kad nėra priekinio ir galinio automobilio ženklų. Apie pavogtus automobilio numerius sekančią dieną informavo VĮ Regitra ir jam buvo paskirtas laikas atvykti išsiimti naujus numerius. VĮ Regitra naujus automobilio numerius (duomenys neskelbtini) išdavė 2022-07-23.

3.3. Taip pat apeliantas nurodo, kad 2022 m. liepos 20 d. į jo namus atvažiavo policijos pareigūnai ir fotografavo jo automobilį, kuris stovėjo namo kieme be valstybinių numerių. Pažymi, jog socialiniuose tinkluose (duomenys neskelbtini) inciatyva buvo paskelbtos, panašaus į jo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris tą vakarą važinėjosi priešais seniūniją, fotonuotraukos. Nurodo, kad fotonuotraukose matosi jo automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bet automobilis yra ne jo. Teigia, kad fotonuotraukose matosi, jog automobilis turi sumontuotus ant automobilio langų plastmasinius apsaugos dėklus, kurie apsaugo nuo lietaus patekimo į automobilio saloną. Teigia, jog ant jo automobilio tokių sumontuotų plastmasinių apsaugos dėklų nėra ir niekada nebuvo. Taip pat fotonuotraukose matosi ant automobilio bagažinės užklijuoti reklaminiai lipdukai, kurių nėra ant jo automobilio. Teigia, jog aiškiai matosi, kad yra skirtingi automobilių ratlankiai, ant jo automobilio dešinės pusės galinio sparno matosi rūdžių žymių, o vaizdo įraše ant automobilio to nesimato. Apelianto teigimu, tai esminiai skirtumai, į kuriuos neatsižvelgė nei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi Institucija, nei teismas.

3.4. Apelianto nuomone, administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, o priimtas nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Byloje yra daug neaiškumų ir faktinių bylos interpretavimo pažeidimų, todėl teisme administracinė byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teigia, jog nebuvo atsižvelgta į apklausos metu duotus paaiškinimus, jog automobilis užfiksuotas seniūnijos vaizdo kameromis ir jam priklausantis automobilis, turi esminius skirtumus. Apeliantas kategoriškai neigia įvykdęs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Nesutinka su teismo argumentais dėl liudytojų L. M. ir A. S. parodymų vertinimo, tvirtindamas, jog jų parodymai teisme buvo nuoseklūs ir tikslūs.

3.5. Apeliaciniame skunde M. M. taip pat nurodo, kad teismui buvo pateiktas raštiškas prašymas nustatyti automobilį vairavusį ir šalia jo sėdėjusį asmenis. Teigia, jog teismas šį prašymą atmetė, motyvuojant tuo, jog šių asmenų nustatyti neįmanoma. Kadangi nei policija, nei teismas nesiėmė įstatymų nustatytų priemonių išsiaiškinti kas tą vakarą vairavo automobilį, su draugų pagalba jam pavyko nustatyti, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ tą vakarą vairavo M. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini). O šalia jo sėdėjo K. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, M. K. gyvena netoli, todėl jis viską puikiai žinojo, kokį jis automobilį turi, kada važiuoja į darbą, kur palieka automobilį, kada važiuoja į darbą, t. y. turėjo visas galimybes nuimti jo automobilio valstybinius numerius. Teigia, kad K. S. buvo apklaustas teisme kaip liudytojas, bet M. K. nebuvo apklaustas, todėl M. K. turi būti iškviestas ir apklaustas teisme. Teigia, nors M. K. savo vardu nėra užregistravęs tokio automobilio, tačiau jis tokį automobilį valdė ir jam automobilio numeriai buvo reikalingi tam, kad galėtų dalyvauti eisme nepritraukdamas policijos pareigūnų dėmesio. Pažymi, jog M. K. valdomas automobilis nebuvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, neturėjo galiojančios techninės apžiūros. Apelianto teigimu, teismas šias jo nurodytas aplinkybes ignoravo, o tai, pasak apelianto, yra esminis pažeidimas, kurio negali pašalinti apeliacinės instancijos teismas, tad pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutarties dalis turi būti panaikinta, o administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

3.6. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad pakartotinai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose buvo apklaustas K. S., kuris nurodė, jog M. K. tą vakarą ir vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ su jam priklausančiais valstybiniais numeriais, o K. S. sėdėjo šalia. K. S. šias aplinkybes pasakojo A. J.. K. S. pasakojo liudytojui A. J., kad su M. K. nuvažiavo į griovį, negalėdami automobilio ištraukti, paliko jį griovyje, o patys pabėgo. Automobilis buvo nutemptas į priverstinai nuvežtų automobilių saugojimo aikštelę. Vėliau automobilis buvo grąžintas savininkui, kuris sumokėjo ne tik už priverstinį automobilio nuvežimą ir automobilio saugojimą, bet ir už tai, kad palikęs automobilį griovyje pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodo, kad teismo buvo prašoma išreikalauti iš policijos visą informaciją apie priverstinai nutemptą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teismas šį jo prašymą visiškai ignoravo. Apelianto nuomone, jeigu būtų nustatytas automobilio savininkas, būtų galima nustatyti, kam tikrasis automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininkas buvo perleidęs automobilį. Apelianto teigimu, teismas aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis) ir tuo buvo padarytas procesinis ir materialinės teisės pažeidimas.

Šalies argumentai

3.7. Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog iš stacionaraus greičio matuoklio nuotraukos matyti, kad automobilis pagal išorinius požymius visiškai atitinka (duomenys neskelbtini) vaizdo kameroje užfiksuoti automobilio vaizdą: atitinka automobilio modelis, spalva, ratų ratlankiai, apsaugos nuo lietaus ant langų. Teigia, jog tiek jis, tiek ir jo advokatas, palyginę nuotraukas užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu ir (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše, matė akivaizdžius automobilių skirtumus, t. y. skirtingi ratlankiai, nėra apsaugos ant langų nuo lietaus. Tvirtina, jog jam ir jo advokatui nekilo abejonių, kad automobiliai yra skirtingi.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, Donatas Milius prašo M. M. apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Institucijos atstovo nuomone, apylinkės teismas, nagrinėjant M. M. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Telšių apylinkės teismas apelianto skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes. Atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, teismas M. M. skundo netenkino, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį. Institucijos atstovo teigimu, administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų M. M. kaltei dėl padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

5. Apelianto skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog būtent M. M. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

6. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Iš M. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, tvirtinama, kad teismas nesiėmė visų priemonių, jog būtų renkami įrodymai dėl apelianto pateiktos versijos, kad tokį pat automobilį, ant kurio buvo uždėti M. M. automobiliui priklausę valstybiniai numeriai, jam inkriminuotų nusižengimų metu vairavo M. K., kuris nebuvo apklaustas teisme. Apeliantas nesutinka su jo kaltės pripažinimu, tvirtindamas, kad nėra objektyvių (neginčijamų), jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Tačiau, sprendžiant iš apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, akivaizdu, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs, M. M. jam pačiam palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie, tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo, konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl M. M. kaltės nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas M. M. kaltės klausimą jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Naikinti, ar keisti, teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

9. Apeliantas tiek apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) aikštelėje buvo ne jo automobilis, jis inkriminuojamo nusižengimo nepadarė, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šiuos apelianto argumentus paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek Institucijos, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai rėmėsi teisme duotais (duomenys neskelbtini) seniūno A. J. paaiškinimais, jo pateiktu (duomenys neskelbtini) vaizdo kameros įrašu, liudytojos K. R. R. parodymais, jos 2022 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, pateiktomis fotonuotraukomis, kurie, teismo vertinimu, objektyviai patvirtina apeliantą padarius ginčijamus administracinius nusižengimus. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti žemesnės instancijos teismo sprendimu ir keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra jokio teisinio pagrindo, nes apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, apelianto pateiktos automobilio nuotraukos bei jo akcentuojamos aplinkybės, kad ant jam priklausančio automobilio dešinio galinio sparno matosi rūdžių žymės, ant automobilio bagažinės nėra priklijuoti lipdukai, nėra sumontuoti ant automobilio langų plastmasiniai apsaugos dėklai, skiriasi automobilių ratlankiai, paneigtos anksčiau nurodytų įrodymų visuma.

10. Liudytoja K. R. R. apklausiama teisme parodė, kad gavusi pranešimą dėl administracinio nusižengimo iš laikinai einančio (duomenys neskelbtini) pareigas L. J. ir pridėtas nuotraukas, atliko tyrimą. Patikrino sistemoje ir nustatė, kad užfiksuotas automobilis priklauso M. M.. Nuvykusi į M. M. gyvenamąją vietą pamatė kieme stovintį automobilį. Automobilis buvo identiškas tam, kuris buvo užfiksuotas vaizdo įraše, tik jam buvo pakeisti valstybiniai numeriai. Taip pat pastebėjo, kad nuimti kai kurie lipdukai. Taip pat liudytoja nurodė, kad automobilio ratlankiai buvo tokie patys, ant stogo taip vadinamos „slidės“, išmetimo vamzdis dvigubas, viskas atitiko. Šias liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina ir jos pateiktos automobilio nuotraukos (b. l. 62). Apygardos teismas, peržiūrėjęs prie bylos pridėtą (duomenys neskelbtini) vaizdo kameros pateiktą įrašą, neturi pagrindo abejoti, kad liudytojos pateiktose nuotraukose užfiksuotas automobilis visiškai atitinka automobilį užfiksuotą vaizdo įraše, tik pakeisti automobilio valstybiniai numeriai. Tai, jog liudytoja fotografavo būtent M. M. priklausantį automobilį, patvirtina liudytojos A. S. teisme duoti parodymai. Liudytoja parodė, kad po nagrinėjamo įvykio, kažkurią dieną, be jos žinios į kiemą atvažiavo policijos automobilis ir išlipusi pareigūnė pradėjo telefonu fotografuoti anūko automobilį. Ji supyko, pradėjo šaukti, kad jie neturi teisės be leidimo ateiti į kiemą. Tada pareigūnai išvažiavo. Be to, iš stacionaraus greičio matuoklio pateiktos nuotraukos (M. M. 2022 m. rugpjūčio 11 d. viršijo greitį, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis pagal išorinius požymius visiškai atitinka (duomenys neskelbtini) vaizdo kameroje užfiksuoto automobilio vaizdą (b. l. 54).

11. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo M. M., anksčiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad 2022 m. liepos 19 d. 21 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) aikštelėje pažeidimas buvo padarytas M. M. priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nekyla abejonių ir dėl to, kad automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo būtent pats apeliantas. Kaip nurodė A. J., jam įkėlus vaizdo įrašą į socialinius tinklus, ne vienas asmuo tvirtino, kad tai buvo M. M., kas iš esmės atitinka anksčiau aptartų įrodymų visuma nustatytas aplinkybes. Nors apeliantas ir tvirtina, kad aikštelėje buvo ne jam priklausantis automobilis, jog jo versiją patvirtina pateiktos automobilio nuotraukos (b. l. 24–37), tačiau apygardos teismas pažymi, kad nuotraukų pateikimas praėjus tam tikram laikui nuo nagrinėjamo įvykio, negali būti laikomas patikimu, objektyviu ir neginčijamu įrodymu. Juo labiau, kad nuotraukos nebuvo padarytos pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Apelianto versijos nepatvirtina ir liudytojo A. J. duoti parodymai, kuriais šis tik patvirtino, kad matė M. M. padarytas automobilio nuotraukas, kuriose matyti dešinės pusės galinio sparno rūdys. Kaip jau ir buvo minėta, dėl anksčiau aptartų aplinkybių M. M. pateiktos automobilio nuotraukos šioje byloje nelaikytinos tinkamu įrodymu.

12. Liudytojų L. M. ir A. S. duotus parodymus apie dingusius numerius ir apie M. M. buvimą namuose pažeidimo padarymo metu, apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai. Kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, liudytojos L. M. nurodytos aplinkybės, kad vaizdo įrašą apie chuliganišką vairavimą prie (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje pamatė dar iki sūnui grįžtant iš darbo, nors pažeidimas buvo padarytas 21 val. 25 min., o (duomenys neskelbtini) „Facebook“ paskyroje buvo paskelbtas tik kitą dieną po pažeidimo – 2022 m. liepos 20 d., kas patvirtina liudytojos suinteresuotumą duoti savo sūnui palankius parodymus.

13. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad apeliantui su draugų pagalba jam pavyko nustatyti, jog automobilį „(duomenys neskelbtini)“ tą vakarą vairavo M. K., o šalia jo sėdėjo K. S.. Dėl šių apelianto nurodomų aplinkybių yra gana išsamiai pasisakyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atlikta įrodymų analize ir jų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl plačiau dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau aptarti byloje esantys įrodymai pagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina, jog M. M. 2022 m. liepos 19 d., 21 val. 25 min., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas į aikštelę, pažeidė kelio ženklo Nr. 301 „Eismas draudžiamas“ reikalavimus bei įvažiavęs į aikštelę, vairuodamas minėtą automobilį kėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, iš chuliganiškų paskatų „braižydamas saulutes“. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs šios administracinės nusižengimo bylos duomenis, vertina, kad pirmosios instancijos teismas ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė. Nagrinėdamas M. M. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismas įvertino visus ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindu nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ar naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus