- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- e1-833-673/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00059-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, gavusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv(duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu artimam giminaičiui ir šeimos nariui – broliui),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2020 m. sausio 1 d. apie 04.45 val., V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo šeimos nariui – nepilnamečiui broliui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia peiliu sužalojo kairės rankos plaštaką bei įkando į ranką, tuo šiais veiksmais J. K. sukėlė fizinį skausmą ir dėl pjautinės paviršinės žaizdos kairėje plaštakoje nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad prieš įvykį su motinos sugyventiniu A. K. vartojo alkoholį, pamena, kad kažkuriuo momentu paėmė virtuvinį peilį, kurį iš jo puolė atiminėti A. ir jo brolis J. K.. Tuo metu ir galėjo broliui J. įpjauti į ranką. Po to broliui įkando į ranką. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Pasižada gydytis dėl alkoholio vartojimo (b. l. 133).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.
Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas ir apžiūrėtas peilis, kuriuo kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį (b. l. 19-20).
Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. K. parodė, kad įvykio laiku išgėrę buvo jos sugyventinis ir sūnus V.. Dėl kažko susierzinęs sūnus V. pradėjo lakstyti po namus, grasino pasikarti. Jam nuėjus į virtuvę išgirdo, kad tarp Vilmanto ir kitų šeimos narių vyksta konfliktas. V. šeimos nariams grasino peiliu. Sugyventinis A. jai pasakojo, kad visi laikė V., bandė iš jo atimti peilį ir peilį atėmė sūnus J. Po to pamatė, kad Jonui yra sužalota kairės rankos plaštaka. J. jai dar pasakė, kad V. jam įkando į ranką ties nykščiu, buvo matyti įkandimo žymė. Dėl patirtų sužalojimų J. skaudėjo. Ji nenori, kad sūnus V. K. gyventų jos namuose, ji bijo dėl savo ir vaikų saugumo (b. l. 51-54).
Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad J. K. konstatuota pjautinė paviršinė žaizdelė kairėje plaštakoje, kuri padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu paveikus kairę plaštaką. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas (b. l. 69).
Liudytoja J. K. patvirtino, kad brolis V. K., būdamas neblaivus, pamatęs, kad neblaivus mamos sugyventinis parėjo paryčiais su mamos drauge J., įpyko ir pasiėmęs peilį ėmė lakstyti po namus, pradėjo visiems grasinti, kad sužalos. Brolis J. K. bandydamas iš savo brolio V. atimti peilį su juo susigrūmė ir V. jam peiliu įpjovė į kairės rankos plaštaką. Jonas peilį iš V. atėmė (b. l. 75-82).
Liudytoja J. S. parodė, kad matė, kaip neblaivus V. sukonfliktavo su A.. V. metė į A. savo mobilų telefoną, pradėjo gąsdinti, kad pasikars, po to nuėjęs į virtuvę pasiėmė virtuvinį peilį ir ėmė juo mojuoti. Ji V. sugriebė už riešo ir pradėjo šaukti, kad kviestų policiją. Į jos riksmus sureagavo A., J., I. ir J., kurie visi atėjo į virtuvę ir bandė iš V. atimti peilį, tačiau jis peilio iš rankų nepaleido. Kažkuriuo momentu A. užlaužė V. ranką ir J. pavyko peilį iš V. atimti. Atimant peilį V. peiliu brūkštelėjo J. per rankos vidinę plaštaką, pradėjo nestipriai bėgti kraujas. V. paleidus, jis sugriebė J. už tos pačios rankos ir į ją įkando, toje vietoje buvo matyti įkandimas. Po to V. paėmė nuo žemės prie pečiaus buvusį kirvį ir jį pažeme palei kojas metė link J., tačiau J. pasitraukė ir jis jam nepataikė. J. iškvietė policiją, netrukus atvyko ir greitoji pagalba (b. l. 86-89).
Liudytojas A. P. K. parodė, kad įvykio laiku grįžus iš kaimynų, V. jo į namus neįleido, o kai duris atkabino I., buvęs virtuvėje V. jam pradėjo priekaištauti, kodėl jis išėjo ir metė į jį savo telefoną, pataikė į veidą. Po to, kai jis išėjo ir grįžo iš kiemo, pamatė, kad vaikai virtuvėje laiko V.. Jis taip pat pribėgo prie V. ir stvėrė V. už rankos, kurioje jis laikė peilį, prispaudė jį prie sienos, bandė atimti peilį, tačiau jam nepavyko, nes jis peilį laikė stipriai suspaudęs. Kada V. sužalojo J. ranką nepastebėjo. Taip pat nematė, kad jis J. įkando. Apie tai, kad V. įkando J. bei metė į jį kirvį sužinojo iš paties J. Apie įvykį buvo pranešta BPC (b. l. 93-96).
V. K. aplinkybėse nurodytu laiku buvo nustatytas 1,41 promilių girtumas (b. l. 98-100).
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Teismas, išnagrinėjęs prokuroro, kuriam nekilo jokių abejonių dėl kaltinamojo gebėjimo atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamasis tyčia smurtaudamas artimam giminaičiui ir šeimos nariui (BPK 15 str., BK 248 str. 2 d.) – broliui sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė jo sveikatą, todėl padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – iš nepateisinamo pykčio smurtauta prieš nepilnametį brolį, naudotas pavojingas gyvybei įrankis – peilis; į kaltininko asmenybę – neteistas, 2017 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtą prieš seserį, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, pripažinęs turintis problemą dėl alkoholio vartojimo, seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, registruotas Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos konsultacinėje grupėje, diagnozė: Adaptacijos sutrikimas.
Išvadų iš ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nepadariusiam ir vėl smurtavusiam kaltinamajam už nusikaltimą skirtina didesnė nei vidutinė - laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str., 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), skiriant kaltinamojo elgesį galimai koreguosiančius įpareigojimus (BK 48 str. 6 d.); kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir prie jo nesiartinti (nes nukentėjusiojo įstatyminė atstovė prašė įpareigoti kaltinamąjį gyventi atskirai, nurodė, kad šeima kaltinamojo bijo), bei įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 str. 2 d. 8-9 p., 3 d.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.).
Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2020-01-01 05.15 val. iki 2020-01-02 13.54 val. Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens, kuri paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Daiktiniai įrodymai – peilis (b. l. 30-31), saugomas Kauno AVPK Kėdainių r. PK (2020-01-31 kvitas Nr. 0045940), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo padarymo įrankis, konfiskuotinas ir sunaikintinas; CD, saugomas byloje (b. l. 32), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas toliau saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui ir šeimos nariui – broliui), ir nuteisti - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis dėl alkoholio/narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo;
remiantis BK 64¹ str. bausmę 1/3 mažinti ir paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis dėl alkoholio/narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo;
bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 8 p. ir 9 p., 72¹ str. ir 72² str., kartu su bausme paskirti ir baudžiamojo poveikio priemones:
1. bausmės laiku uždrausti V. K. prisiartinti prie nukentėjusiojo nepilnamečio J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra uždrausti bendrauti, ieškoti ryšių (prieiti prie jo, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu, per kitus asmenis] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiuoju), uždrausti lankytis vietose, kuriose būna ar yra nukentėjusysis, įpareigojant gyventi skyrium kitoje gyvenamojoje vietoje, nei šiuo metu gyvena nukentėjusysis;
2. įpareigoti V. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad kaltinamasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Teismas taip pat išaiškina, kad asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, gali būti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.
Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką (nuo 2020-01-01 05.15 val. iki 2020-01-02 13.54 val. – 2 paras, 1:2).
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus – CD su vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje; peilį, saugomą Kauno AVPK Kėdainių r. PK, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. BPK 425 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.