Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs nubausto administracine tvarka L. Č., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato A. V. skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo 2016-05-20 nutarimu L. Č. nubaustas 430 eurų bauda už LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą už tai, kad 2015-08-31 17.40 val., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Nissan Nismo“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir Fabijoniškių gatvėje, Vilniuje, esant leistinam greičiui 30 km/val. važiavo apie 67 km/val. greičiu, lenkdamas automobilių koloną ir atsiradus kliūčiai – automobiliui „Nissan Juke“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam L. K., dėl viršyto greičio neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo, susidūrė su „Nissan Juke“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo pažeidė KET 14, 127, 128 p.p.

2015 m. rugpjūčio 31 d., apie 18.30 val., Fabijoniškių g., ties išvažiavimu iš S. Stanevičiaus g. 6-to namo kiemo, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu L. Č. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), v/Nr. (duomenys neskelbtini), važiavęs Fabijoniškių gatve, susidūrė su L. K. vairuotu automobiliu NISSAN JUKE, v/Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvažiavo į Fabijoniškių gatvę iš šalutinio kelio, t.y. išvažiavimo iš Fabijoniškių g. 6-to namo kiemo. Šio eismo įvykio metu buvo sugadinti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai.Policija nustatė, kad automobilio NISSAN JUKE, vairuotojas L. K., nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio pagrindiniu keliu - Fabijoniškių gatve - prie sankryžos artėjusiam L. Č. atstovaujamojo vairuotam (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, tuo pažeidė KET 154 punkto reikalavimus, L. K., vadovaujantis ATPK 127 str. 2 d., teisėtai ir pagrįstai buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas.2015 m. gruodžio 14 d., administracinio teisės pažeidimo byloje gauta LTEC specialisto V. Š. eismo įvykio ekspertizę, kurioje nurodoma, kad pagrindinė aptariamo eismo įvykio kilimo sąlyga, techniniu, bet ne teisiniu, požiūriu, buvo L. Č. veiksmai - važiavimas apie 67 km/val. greičiu - buvo priimtas 2016 m. sausio 19 d. nutarimas Nr. 10NT-48859778-16, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. K. atžvilgiu.Vadovaujantis LTEC specialisto V. Š. eismo įvykio ekspertizės išvadomis dėl eismo įvykio kilimo priežasčių techniniu požiūriu, buvo priimtas skundžiamas Nutarimas. L. Č. vertinimu, Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, Nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka objektyvių bylos duomenų, be to, padarytos išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjus visų bylai reikšmingų duomenų (ATPK 284 str. 1 d.), nesurinkus visų tinkamam bylos išsprendimui būtinų įrodymų, o byloje esančius įrodymus įvertinant aiškiai netinkamai, t. y. neobjektyviai ir tendencingai (ATPK 256 str., 257 str.).KET 154 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančios prie sankryžos pagrindiniu keliu. Iš šio KET punkto, bei KET nuostatų apskritai, struktūros aiškiai matyti, kad nėra jokių išimčių, kurioms esant šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas neprivalo duoti kelio transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Tai reiškia, kad šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Šios pareigos, kaip matyti iš Nutarimo turinio, NISSAN JUKE vairuotojas L. K. neįvykdė, o tai patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. Č. atžvilgiu pradėta neteisėtai ir nepagrįstai.KET 9 punkte pasakyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, <...>. Iš Nutarime cituojamo L. K. paaiškinimo matyti, kad prieš įvažiuodamas į sankryžą su pagrindiniu keliu jis matė prie sankryžos artėjančius automobilius, tačiau nusprendė daryti posūkio į kairę manevrą.L. K. įvažiavus į sankryžą su pagrindiniu keliu kilo aptariamas eismo įvykis - į jo vairuotą automobilį atsitrenkė pagrindiniu keliu važiavęs mano atstovaujamojo vairuotas automobilis - pagrįsta teigti, kad L. K. nebuvo pakankamai atsargus ir atidus, nes matydamas prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančias transporto priemones jis vis tiek įvažiavo į sankryžą ir sudarė kliūtį mano atstovaujamojo pagrindiniu keliu vairuotam automobiliui, bei su juo susidūrė. T.y. pažeidė ir KET 9 punkto reikalavimus.Skunde pateikiami argumentai dėl eismo įvykio priežasčių vertinimo pilnutinai atitinka teismų suformuotą praktiką analogiškose bylose. Pvz., 2015 m. liepos 23 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)166/2015, Vilniaus apygardos teismas išaiškino, kad „vairuotojai, darantys kairio posūkio manevrų, privalo praleisti lygiareikšmiu keliu tiesiai važiuojančius, netųi jeiųu tiesiai važiuojantis per sankryža važiuoja pažeisdamas Kelių eismo taisykles". Taigi, vadovaujantis šiuo apeliacinės instancijos teismo išaiškinimu, net jeigu šio administracinio teisės pažeidimo byloje ir būtų nustatyta, kad L. Č. pagrindiniu keliu važiavo pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t.y. viršydamas toje vietoje leidžiamą važiavimo greitį, tai nepanaikina pareigos iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią įvažiuojančiam vairuotojui duoti kelią visoms pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu šios važiuoja. Tai reiškia, kad šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis kilo būtent dėl L. K. padarytų KET pažeidimų, o ne dėl L. Č. veiksmų.Ekspertas aptariamą eismo įvykį vertino tik techniniu požiūriu, bet nevertino teisiniu požiūriu, kas nesusiję ir su jo kompetencija. Eismo įvykio aplinkybės teisiniu požiūriu privalėjo būti įvertintos skundžiamo Nutarimo priėmimo metu, bet, kaip matyti iš Nutarimo, buvo vertinta tik techniniu požiūriu, t.y. buvo vertinama tik eksperto išvada, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto Nutarimo priėmimą.Iš ekspertizės išvados matyti ir tai, kad tuo atveju, jeigu L. K. būtų sustabdęs savo vairuotą automobilį iki mano atstovaujamojo vairuoto automobilio judėjimo juostos (pagrindiniame kelyje), eismo įvykis nebūtų kilęs. Pagal jau aptartų KET 9 ir 154 punktų reikalavimus L. K. turėjo pareigą dar prieš įvažiuodamas į sankryžą su pagrindiniu keliu įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, tačiau, kaip matyti iš aptartų aplinkybių, jos neįvykdė, nes net ir matydamas pagrindiniu keliu artėjančias transporto priemones jis nusprendė įvažiuoti į sankryžą ir atlikti planuojamą posūkio į kairę manevrą. Šios bylai reikšmingos aplinkybės, kaip matyti iš Nutarimo, bylos nagrinėjimo metu net nebuvo analizuojamos ir vertinamos, kas lėmė Nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.Net jeigu atsakomybėn traukiamas L. Č. ir lenkė automobilių koloną, prieš eismo įvykį, tai atlikdamas tokį lenkimą jis jokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų tuo nepažeidė (lenkimas toje vietoje KET nėra draudžiamas). Nei KET 154 punkte, kurio reikalavimus pažeidė L. K., nei kokiame nors kitame KET punkte nėra nurodyta, kad įvažiuojant į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio neprivalu duoti kelią pagrindiniame kelyje kitas transporto priemones lenkiančioms transporto priemonėms. Šie argumentai turėjo būti įvertinti priimant skundžiamą Nutarimą, tačiau tai nebuvo padaryta.Su šia byla susijusios, jau minėtos, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu žodiniame, teismo posėdyje apklausiamas ekspertas nurodė ir tai, kad net jeigu pagrindiniu keliu važiavusi automobilių kolona sulėtino greitį, kad praleisti L. K. vairuotą automobilį, L. K. vis tiek privalėjo įsitikinti ar nėra transporto priemonių, važiuojančių pagrindiniu keliu priešpriešine eismo juosta ir tik tai padaręs tęsti posūkio manevrą. Be to, ekspertas paminėjo ir tai, kad jeigu L. K. būtų sustojęs prieš įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kuria važiavo L. Č., eismo įvykis nebūtų kilęs. Analogiškos nuostatos nurodytos ir Ekspertizės akte. Šie bylai teisingai išspręsti reikšmingi duomenys bylos nagrinėjimo metu taip pat nevertinti, dėl jų nepasisakyta, o tai patvirtina, kad skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir dėl šių priežasčių.Nurodyti argumentai patvirtina, kad L. Č. nesukėlė aptariamo eismo įvykio, priešingai - jį sukėlė iš šalutinio kelio į pagrindinį išvažiavęs ir pagrindiniu keliu važiavusioms transporto priemonėms kelio nedavęs automobilio Nissan Juke vairuotojas L. K..L. Č. kategoriškai nesutinka ir su Nutarime nurodytu teiginiu, jog jis apskritai neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus.KET 14 p. nurodo „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.L. Č. turi teisę vairuoti transporto priemones, šią teisę patvirtinantį dokumentą pateikė į eismo įvykio vietą atvykusiems pareigūnams.Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo {toliau tekste - SEAKĮ) 13 str. 5 d. nustato, kad Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau tekste - Taisyklės) 2 p. nustato, kad Nuolatinė gyvenamoji vieta - pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.Kaip matyti iš policininkams L. Č. pateiktų dokumentų, tame tarpe, piliečio paso, jis nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas - Lietuvoje L. Č. praleidžia mažiau nei 185 dienas per kalendorinius metus, kadangi dėl darbo pobūdžio jis didžiąją metų dalį praleidžia užsienyje. Tai reiškia, kad L. Č. pateiktas vairuotojo pažymėjimas, išduotas Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra tinkamas jo teisę vairuoti transporto priemonę patvirtinantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad byloje nėra duomenų, jog L. Č. būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas, akivaizdu, kad L. Č. turi teisę vairuoti transporto priemones ir nepadarė jam inkriminuojamo, aptariamo, KET pažeidimo bei administracinio teisės pažeidimo.

2015-08-31 Vilniaus aps. VPK KPV KPR vyr. patrulis L. B. pagal įvykio vietoje surinktus duomenis, dėl kelių eismo taisyklių 154 punkto pažeidimo, automobilio Nissan Juke vairuotojui L. K., vadovaujantis LR ATPK 127 str. 2 d., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R469058.

2015-09-01, apie 20.20 val., iš RVU ligoninės buvo gautas pranešimas, kad 2015-09-01 apie 15.11 val. į juos kreipėsi automobilio vairuotojas L. Č., gim. 1990 m., ir šio automobilio keleivė V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurie paaiškino, jog 2015-08-31, apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), susidūrė su kitu automobiliu. L. Č. išleistas gydytis namuose nustačius kaklo patempimą. V. M. išleista iš RVU ligoninės nustačius kaklo patempimą. Tačiau VTMT specialistė J. M. – Č. atlikusi L. Č. ir V. M. medicininių dokumentų apžiūrą, sveikatos sutrikdymų nekvalifikavo.

Siekiant objektyviai įvertinti dėl eismo įvykio aplinkybių gautus naujus duomenis surinkta administracinio teisės pažeidimo medžiaga Nr. 07-15-9412585, pateikta Lietuvos teismo ekspertizių centrui (toliau- LTEC), su užduotimi specialistui atlikti eismo įvykio tyrimą. 2015-12-14 buvo gautas LTEC specialisto V. Š. atlikto tyrimo Ekspertizės aktas Nr. 11-1935 (15), bei pateikta išvada dėl eismo įvykio dalyvių veiksmų, kur nurodyta, kad automobilio „Nissan Nismo“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo L. Č. veiksmai: „Fabijoniškių g. ruože, kuriame buvo ribojimas važiavimo greitis iki 30 km/h, lenkė susidariusią automobilių koloną, važiuodamas apie 67 km/h greičiu, dėl ko atsiradus kliūčiai, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Nissan Juke", kada vairuotojas lenkdamas nedidesnių kaip 30 km/h greičiu tokią galimybę būtų turėjęs - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti".

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus tyrimo metu surinktus eismo įvykio aplinkybių duomenis ir naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl eismo įvykio kilimo, Vilniaus apskrities VPK KPV NVESTS tyrėjas L. K., 2016-01-19 priėmė nutarimą Nr. 10NT-48859778-16 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. K. atžvilgiu, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo požymių ir sudėties.

Nesutikęs su priimtu nutarimu Nr. 10NT-48859778-16 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, L. Č., atstovaujamas advokato A. V., Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotu skundu 2016-01-28 kreipėsi į nutarimą priėmusią instituciją, prašydamas panaikinti skundžiamą Vilniaus aps. VPK KPV 2016 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 10NT-48859778-16, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. K. atžvilgiu ir paskirti L. K. nuobaudą, remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nuostatomis.

2016 m. gegužės 3 d. nutarimu skundo byloje Nr. 11-148-865/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė L. Č. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti.

Nesutikdamas su tokiu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, L. Č. 2016 m. gegužės 12 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą skundo byloje Nr. 11-148-865/2016 ir byloje priimti naują sprendimą - suinteresuoto asmens L. Č. atstovo skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus aps. VPK KPV 2016 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 10NT-48859778-16, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. K. atžvilgiu ir paskirti L. K. nuobaudą, remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nuostatomis.

2016 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs bylą 4-68-3-01840-2016-31 (duomenys neskelbtini)870/2016 priėmė sprendimą palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

2016 m. gegužės 20 d. Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS tyrėjas L. K. priėmė L. Č. atžvilgiu nutarimą Nr. 10N-61149775-16 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., dėl to, kad vairavo automobilį Nissan Nismo neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas kelyje kur greitis apribotas iki 30 km/h, lenkė susidariusią automobilių koloną važiuodamas apie 67 km/h greičiu, dėl ko, atsiradus kliūčiai, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu Nissan Juke, kada važiuodamas ir lenkdamas nedidesnių kaip 30 km/h greičiu tokią galimybę būtų turėjęs, nesulėtinęs važiavimo greičio ir nesustojęs susidūrė su Nissan Juke automobiliu. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. L. Č. paskirta 430,00 Eur bauda.

Nesutikęs su priimtu nutarimu Nr. 10N-61149775-16 L. Č., atstovaujamas advokato A. V., Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotu skundu 2016 m. birželio 8 d. kreipėsi į nutarimą priėmusią instituciją, prašydamas panaikinti skundžiamą Vilniaus aps. VPK KPV 2016 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 10N-61149775-16, kuriuo L. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir L. Č. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Institucijos nuomone, nutarimas Nr. 10N-61149775-16 dėl padaryto L. Č. KET pažeidimo priimtas pilnai ištyrus medžiagos tyrimo metu užfiksuotas faktines aplinkybes, išanalizavus proceso dalyvių parodymus, įvertinus eismo įvykio vietos schemoje ir foto nuotraukose užfiksuotą informaciją, įvertinus LTEC specialisto V. Š. ekspertizės aktą. Taip pat institucijos nuomone L. Č. pateiktas pareigūnams vairuotojo pažymėjimas, išduotas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lietuvos Respublikoje yra negaliojantis, kadangi institucijos nuomone L. Č. yra deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 2013-04-04 Lietuvoje, dirba nuo 2015-03-09 Lietuvoje registruotoje bendrovėje, todėl nuolatinė L. Č. gyvenamoji vieta laikytina Lietuvos Respublika, o išvykimai į užsienį sietini su atliekamomis apibrėžtos trukmės užduotimis.

Suinteresuotas asmuo L. K. dėl teisės turėjimo vairuoti transporto priemones paliko spręsti teismui. Likusioje dalyje prašė skundo netenkinti, nes jis KET reikalavimų nepažeidė, eismo įvykis kilo dėl to, kad L. Č. dvigubai viršydamas leistiną greitį lenkė lėtai važiuojančią automobilių koloną, važiavo priešpriešine eismo juosta, kas neleido jam pastebėti atvažiuojančio automobilio, o L. Č. laiku sustabdyti savo automobilį.

Ekspertizės aktu nustatyta, kad automobilis Nissan Nismo, vairuotojui L. Č. apie 67 km/val. greičiu važiuojant Fabijoniškių g. važiuojamosios dalies kaire puse link Ukmergės g. priekinės dalies dešine puse susidūrė su jam iš dešinės kairiu posūkiu link S. Stanevičiaus g. apie 10 km/val. greičiu važiavusio automobilio Nissan Juke, kurį vairavo L. K., priekiniu kairiuoju kampu. Susidūrimo metu automobilis Nissan Juke sukosi pagal laikrodžio rodyklę ir pradiniu apie 33 km/val. greičiu buvo nublokštas automobilio Nissan Nismo judėjimo kryptimi, automobilio svorio centrui persislinkus apie 14 m atstumą, į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Susidūrimo metu automobilis Nissan Nismo keitė judėjimo juostą link Fabijoniškių g. važiuojamosios dalies kairiojo krašto ir po susidūrimo pradiniu apie 36 km/val. greičiu, svorio centrui važiavimo kryptimi persislinkus apie 14 m atstumą važiavimo kryptimi į priekį, sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Automobilis Nissan Nismo su automobiliu Nissan Juke susidūrė Fabijoniškių g. važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint link Ukmergės g. ties išvažiavimu iš S. Stanevičiaus g. Nr. 6 namo kiemo. Automobilio Nissan Nismo vairuotojas L. Č. lenkdamas susidariusią koloną ne didesniu kaip tuo metu leistinu 30 km/val. greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu Nissan Juke, kurį vairavo L. K.. Jei susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio Nissan Juke vairuotojas L.k. prieš įvažiuodamas į Fabijoniškių g. važiuojamosios dalies dešinę pusę, žiūrint vairuotojo važiavimo kryptimi link S. Stanevičiaus g., turėjo galimybę pamatyti, kad jam iš kairės judėjusią automobilių koloną lenkia automobilis, tai vairuotojui L. K. sustabdžius automobilį iki automobilio Nissan Nismo judėjimo juostos ši eismo įvykis nebūtų įvykęs. Susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilių kolonos lenkimas gatvės ruože, kuriame ribojamas važiavimo greitis iki 30 km/val., važiuojant didesniu už leistiną greičiu yra nepriimtinas, todėl automobilio Nissan Nismo vairuotojas L. Č. privalėjo važiuoti Fabijoniškių g. važiuojamosios dalies dešine puse, ne didesniu kaip 30 km/val. greičiu. Jei susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio Nissan Juke vairuotojas L. K. prieš įvažiuodamas į Fabijoniškių g. važiuojamosios dalies dešinę pusę, žiūrint vairuotojo važiavimo kryptimi link S. Stanevičiaus g. turėjo galimybę pamatyti, kad jam iš kairės judėjusią automobilių koloną lenkia automobilis Nissan Nismo, tai vairuotojas L. K. privalėjo sustabdyti automobilį, neįvažiuodamas į šio automobilio judėjimo juostą. Automobilio Nissan Nismo vairuotojo L. Č. veiksmai – Fabijoniškių g. ruože, kuriame ribojamas važiavimo greitis iki 30 km/val. lenkė susidariusią automobilių koloną, važiuodamas apie 67 km/val. greičiu, dėl ko susidarius kliūčiai, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu Nissan Juke, kada vairuotojas lenkdamas ne didesniu kaip 30 km/val. greičiu tokią galimybę būtų turėjęs – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (b.l. 61-69).

Apklaustas 2016-04-25 teismo posėdžio metu administracinėje byloje Nr. II-148-865/2016 išvadą davęs ekspertas V. Š. paaiškino, kad susidūrimas įvyko Fabijoniškių g. važiuojamosios dalies ir išvažiavimo iš namo kiemo Nr. 6 sankirtos artimuoju kairiuoju kampu, žiūrint automobilio Nissan Nismo judėjimo kryptimi prieš eismo įvykį. Schema yra mastelinė ir dabar tiksliai pasakyti negali, kiek Nissan Nismo buvo įvažiavęs į sankirtą. Susidūrimas įvyko sankirtos ribose. Schema yra mastelinė. Buvo atkurta galima susidūrimo vieta ir modeliuojant gauta, kad automobilių padėtys, artimos susidūrimui, persislenka į atitinkamai nurodytus atstūmus. Nėra užfiksuota tikslių duomenų, nurodančių transporto priemonių susidūrimo vietą – todėl tiksliai nustatyti negali. Nebuvo užfiksuota objektyvių duomenų, pagal kuriuos būtų galima pasakyti, kurioje tiksliai vietoje įvyko susidūrimas. Išvažiuodamas iš namo kiemo automobilis judėjo tam tikra trajektorija, sankirta yra nedidelė, didelių judėjimo trajektorijų pokyčių ar manipuliacijų atlikti kairį manevrą nėra daug. Nissan Nismo vairuotojas sudarė grėsmę tada, kai pradėjo lenkti susidariusią koloną važiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Toje vietoje buvo galima lenkti ne didesniu kaip 30 km/val. greičiu, o ne 60, kaip važiavo vairuotojas. Nissan Juke vairuotojas nekėlė grėsmės eismo saugumui, nes įvažiuoti į susidariusią koloną galima vairuotojui pristabdžius ir davus kelią įvažiuoti į važiuojamąją dalį. Šiuo atveju grėsmė eismo saugumui kilo tuomet, kai Nissan Juke vairuotojas pradėjo įvažinėti į važiuojamosios dalies kairę pusę link Stanevičiaus g. kai lenkdamas važiavo Nissan Nismo. Atstumas buvo apie 23 m. nuo susidūrimo vietos, kai pradėjo važiuoti į važiuojamosios dalies dešinę pusę. Jei vairuotojas prieš įvažiuodamas į važiuojamosios dalies pusę, kuria važiavo automobilis Nissan Nismo prieš įvažiuodamas turi galimybę nustatyti, kad ta juosta artėja kitas automobilis – aišku, kad ten įvažiuoti pavojinga. Tyrimas atliekamas vadovaujantis tam tikromis procedūromis. Šiuo atveju pasinaudojo procedūra (transporto priemonės stabdymo kelio ir laiko apskaičiavimas). Jie negali kalbėti apie kaltę, nes tai ne jų kompetencija. Yra praktika vertinti transporto priemonių vairuotojų veiksmus atitinkamose kelio situacijose. Yra eismo įvykio dalyvio autorius, o kitas vairuotojas gali būti kito eismo dalyvio sukeltoje situacijoje ir jei vairuotojas kažko nepadaro - priežastinis ryšys su eismo įvykio kilimu. Šiuo atveju situacija techniniu požiūriu susiklostė todėl, kad Nissan Nismo vairuotojas nepriimtinai lenkė koloną ir sukūrė pavojingą kelio eismo situaciją, į kurią patenka tas vairuotojas, kuris išvažiuoja į kelią, kai jam suteikiama galimybė ir atsiranda netikėta kliūtis. Vertinama, kad pagrindinė sąlyga sudaroma to vairuotojo veiksmais. Kiekviena situacija yra nagrinėjama atskirai. Vertinimas priklauso nuo lenkiančiojo judėjimo greičio ir situacijos, kuri susidaro lenkimo metu. Vienareikšmiškai negalima pasakyti, kad tas, kas išvažiavo iš aikštelės bus autorius. Praktika parodė, kad tas, kas išvažiuoja iš šalutinio kelio yra autorius. Jie nesprendžia dėl pagrindinio autoriaus kaltės. Formulėje yra kelio matomumo reakcija -0,4. Šiuo atveju imta 0,6 s.– jei vairuotojas nevykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimų, šiuo atveju greitis 30 km/val., bet vairuotojas važiuoja dvigubai greičiau. Jei pasirenkamas toks greitis – privilegijos, kad kiti prognozuos to vairuotojo veiksmus nėra. Tas vairuotojos, kuris vykdo reikalavimus – turi tikėtis, kad ir kiti eismo dalyviai vykdys tuos reikalavimus ir jo reakcijos laikas bus atitinkamai parenkamas pagal metodiką. 0,6 – minimali vairuotojo reakcijos laiko reikšmė šioje situacijoje. Mano, kad motorinė reakcija – 0,4. Nuo pirmos formulės dalies įvertinamas atstumas, kurį automobilis privalo pravažiuoti, kad įvyktų jo stabdymas. Antra dalis - apskaičiuojamas atstumas stabdant. 6,9 – transporto priemonės lėtėjimas. Ten vyko remonto darbai – todėl paimamas toks lėtėjimas, esant neidealioms kelio sąlygoms. Kuo didesnis lėtėjimas – tuo efektyviau stabdoma ir betarpiško stabdymo atstumas gaunasi mažesnis. Važiuojant 30 km/val. – sustabdyti automobilį reikalingas 13 m. atstumas, o važiuojant 67 – reikalingas apie 43 m. Grėsmė saugumui kilo prieš 23 metrus (b.l. 39-40).

Iš išdėstyto teismas daro išvadą, kad L. Č. lenkdamas leistinu greičiu važiuojančių automobilių koloną ir dėl to išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą elgėsi neatsakingai ir rizikingai, leistiną greitį viršijo dvigubai, dėl ko nesugebėjo laiku sureaguoti į kelyje atsiradusią kliūtį – kitą automobilį, nesugebėjo sustabdyti ir būtent dėl greičio viršijimo įvyko susidūrimas, ko pasekoje buvo sugadintos abi transporto priemonės, kas nebūtų įvykę, jeigu jis būtų važiavęs leistinu greičiu.

Nustatyta, kad administracinės bylos L. K. teisena policijos buvo nutraukta nustačius, kad jis dėl kilusio eismo įvykio nekaltas, šį sprendimą paliko nepakeistą teismas.

Nustatyta, kad po eismo įvykio L. Č. policijai pateikė JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą, lietuviško neturi. Teismas sutinka su administracinę nuobaudą skyrusios institucijos išvada, kad L. Č. privalėjo įgyti teisę vairuoti leidžiantį lietuvišką vairuotojo pažymėjimą ir JAV išduotu negalėjo Lietuvoje naudotis, nes gyvenamąją vietą nuo 2013-04-04 jis deklaravęs Lietuvoje, išvykimo gyventi į kitą valstybę nedeklaravęs, vadovauja 2015-03-09 Lietuvoje registruotai bendrovei, dėl ko jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika, jo galimi išvykimai į JAV darbo reikalais nelaikytini gyvenimu kitoje valstybėje.

Esant tokioms aplinkybėms skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p.,-

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo 2016-05-20 nutarimą palikti nepakeistą ir nubausto administracine tvarka L. Č. atstovo advokato A. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.