- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-1444-601/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03804-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- R. T.
- Ieškovas
- R. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-97-1151/2025 pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei R. T. dėl santuokos nutraukimo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija – biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nuo 2023 m. gruodžio 22 d. nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei R. T. dėl santuokos nutraukimo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas R. T. 2025 m. kovo 17 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame be kita ko, prašė taikyti ir / ar pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y.:
2.1. Nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko – V. T. – gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu);
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su atsakove R. T.:
- motina netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). Motina įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: i) pamokų / vaiko lankymosi daželyje metu; ii) nakties metu nuo 22 val. iki 06 val. Lietuvos Respublikos laiku;
- motina bendrauja su nepilnamečiu vaiku kalendorinių metų nelyginiais savaitgaliais (kas antrą savaitgalį) su dviem nakvynėmis, pasiimdama ją (dukrą) penktadienį iš daželio/ mokyklos ir grąžindama sekmadienį į tėvo gyvenamąją vietą iki 18 val.;
- laikotarpiu nuo 2025-06-01 iki 2025-08-31 motina bendrauja su dukra nelyginėmis metų savaitėmis (nuo birželio 2 d. iki birželio 8 d., nuo birželio 16 d. iki 22 d. ir t. t.) nuo pirmadienio iki pirmadienio pasiimdama ją (dukrą) iš daželio/ mokyklos ir grąžindama į jį (darželį / mokyklą);
- jeigu vaikas nelanko iš darželio/ mokyklos, jis (vaikas) paimamas penktadienį iš tėvo gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinamas į tėvo gyvenamąją vietą iki 18 val.;
- šalys gali raštu susitarti dėl kitos paėmimo ar grąžinimo vietos ar laiko, papildomo bendravimo;
- motina informuoja raštu tėvą ne vėliau nei prieš dieną apie negalėjimą bendrauti su vaiku pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką;
- jei nepilnametis vaikas negali nurodytu laiku bendrauti su motina dėl ligos arba kitų priežasčių, tėvas privalo apie tai informuoti raštu (telefonu, el. paštu) ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną, kiek galima greičiau pateikdama priežastis patvirtinančius dokumentus. Vaiko liga turi būti tokio pobūdžio, kuri trukdytų bendravimui (pvz. aukšta temperatūra, vėmimas, viduriavimas ir pan.);
2.3. netenkinus pirmų dviejų prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi (pri)taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pastarąsias papildant nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su ieškovu (tėvu):
- tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). Tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: i) pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu; ii) nakties metu nuo 22 val. iki 06 val. Lietuvos Respublikos laiku;
- tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kalendorinių metų lyginiais savaitgaliais (kas antrą savaitgalį) su dviem nakvynėmis, pasiimdama ją (dukrą) penktadienį iš darželio/ mokyklos ir grąžindamas sekmadienį į atsakovės gyvenamąją vietą iki 18 val.;
- laikotarpiu nuo 2025-06-01 iki 2025-08-31 tėvas bendrauja su dukra lyginėmis metų savaitėmis (birželio 1 d., nuo birželio 9 d. iki birželio 15 d., nuo birželio 23 d. iki 29 d. ir t. t.) nuo pirmadienio iki pirmadienio pasiimdamas ją (dukrą) iš darželio / mokyklos ir grąžindamas į jį (darželį);
- jeigu vaikas nelanko iš darželio / mokyklos, jis (vaikas) paimamas iš motinos gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinamas į motinos gyvenamąją vietą iki 18 val.;
- šalys gali raštu susitarti dėl kitos paėmimo ar grąžinimo vietos ar laiko, papildomo bendravimo;
- tėvas informuoja raštu motiną ne vėliau nei prieš dieną apie negalėjimą bendrauti su vaiku pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką;
- jei nepilnametis vaikas negali nurodytu laiku bendrauti su tėvu dėl ligos arba kitų priežasčių, motina privalo apie tai informuoti raštu (telefonu, el. paštu) ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną, kiek galima greičiau pateikdama priežastis patvirtinančius dokumentus. Vaiko liga turi būti tokio pobūdžio, kuri trukdytų bendravimui (pvz. aukšta temperatūra, vėmimas, viduriavimas ir pan.).
Šalies argumentai
2. Ieškovas R. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) pakeitimo grindė tuo, kad iš esmės pasikeitė atsakovės gyvenimo sąlygos, t. y. atsakovė gyvena mažo ploto bendrabučio kambaryje, kuriame yra tik viena lova. Vaikas neturi miegojimo vietos. Atsakovė tęsia magistro studijas, kelias dienas per savaitę neturi galimybių pasiimti vaiką iš darželio ar nuvežti į jį (darželį), prižiūrėti vaiką vakarais ir jį (vaiką) pamaitinti. Situacijos nepagerina ir tai, kad atsakovė nereaguoja į specialistų rekomendacijas lankytis pas psichologą, neužtikrina dukrai reikalingos psichologo pagalbos gavimo. Atsakovė nevaržomai psichologiškai smurtauja prieš dukrą (baugina dukrą, įtikinėja, gąsdina, manipuliuoja verkimu ir pan.). Toks jos (motinos) elgesys akivaizdžiai kenkia nepilnamečiui. Ieškovas įgyvendina didžiąją dalį dukros kasdienės priežiūros, vaikas grąžinamas mamai tik nakvynei (o sąlygos ne pačios geriausios) ir bendravimui savaitgaliais. Būtina išrinkti ir užregistruoti vaiką į mokyklą, supirkti visas mokymuisi būtinas priemones. Ieškovas prašo mokslo metų (motinos mokymosi) laikotarpiu sudaryti sąlygas mamai bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį nelyginiais metų savaitgaliais. Vasaros laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. leisti dukrai su mama bendrauti pakaitomis savaitėmis – nelyginėmis metų savaitėmis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. T. teismo prašė netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinos dukters gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu bei ieškovo prašymo nustatyti laikiną motinos bendravimo tvarką su dukterimi, tačiau dalyje dėl ieškovo prašomos pakeisti nustatytos laikinos vaiko tėvo ir dukters bendravimo tvarkos atsakovė sutinka (su nežymiais pakeitimais), nustatant tokią vaiko tėvo ir dukters laikiną bendravimo tvarką:
- vaiko tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu, elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu, žinutėmis). Tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad šis bendravimas nevyktų: i) pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu; ii) vakaro ir nakties metu nuo 18 val. iki 06 val. Lietuvos Respublikos laiku;
- vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kalendorinių metų lyginiais savaitgaliais (kas antrą savaitgalį) su dviem nakvynėmis, pasiimdamas dukrą penktadienį iš darželio/mokyklos ir grąžindamas sekmadienį į atsakovės gyvenamąją vietą nuo 16 val. iki 17 val.;
- tuo atveju, jei vaikas penktadienį nėra darželyje/ mokykloje, vaiko tėvas mergaitę paima iš vaiko motinos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 08 val. iki 09 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 16 val. iki 17 val.;
- šalys gali raštu susitarti dėl kitos paėmimo ar grąžinimo vietos ar laiko, papildomo bendravimo;
- vaiko tėvas privalo informuoti raštu vaiko motiną apie negalėjimą bendrauti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką nedelsiant po to, kai yra sužinomos tokios priežastys;
- jei nepilnametis vaikas negali nurodytu laiku bendrauti su tėvu dėl ligos arba dėl kitų priežasčių, motina privalo apie tai nedelsiant informuoti raštu (telefonu, el. paštu), kai tokios aplinkybės tampa žinomos ir ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo tokio informavimo pateikti šias priežastis patvirtinančius dokumentus.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad ji nesutinka su ieškovo prašymu laikinai nustatyti dukters gyvenamąją vietą su tėvu bei nustatyti laikinas motinos bendravimo su dukra sąlygas, tačiau iš dalies sutinka su ieškovo siūlymu dėl laikinos tėvo ir dukters bendravimo tvarkos keitimo – siūlo tai daryti su tam tikrais pakeitimais. Atsakovė pažymėjo, kad su ieškovu gyvena skyrium nuo 2020 m. Jų santykiai yra konfliktiški, psichologinis spaudimas daromas ir dukrai. Po susitikimų su tėvu dukra grįžta įsitempusi, verkšlenanti, tėvas esą kalba apie gyvenimą su juo, dėl ko vaikas jaučiasi nesaugiai. Be to, ieškovas ne kartą viršijo savo bendravimo laiką, kartą net savaitę negrąžino dukros, ribojo motinos kontaktą. Nepaisant to, tėvas kaltina motiną, kad ši nesilaiko tvarkos. Atsakovė tvirtina, kad aktyviai dalyvauja ugdyme, su dukra užsiima lavinamosiomis veiklomis. Prieštarauja ieškovo teiginiams, kad ugdymu rūpinasi tik tėvas. Atsakovės įsitikinimu, dukrai užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos su ja, butas Vilniuje buvo įsigytas dėl vaiko interesų – šalia darželio, kad vaikui būtų patogiau. Atsakovė nesutinka su 50:50 bendravimo modeliu vasaros metu, nes neįvertintos ieškovo gyvenimo sąlygos – mažai privatumo, vaiko miego ir dienos režimas prastai derinamas su senelių ritmu, dukra ieškovo gyvenamajame būste netgi yra iškritusi iš lovos. Jei tvarka visgi būtų keičiama, atsakovė iš dalies sutiktų su ieškovo reikalavimais, tačiau tik su tam tikromis redakcinėmis pataisomis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) savo išvadoje nurodė, kad nepilnametė nuolat gyvena su motina saugioje ir nusistovėjusioje aplinkoje, todėl gyvenamosios aplinkos pakeitimas neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Dėl šios priežasties Tarnyba nepritaria ieškovo prašymui nustatyti nepilnametės laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu. Tačiau Tarnyba palaiko ieškovo prašymą pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – papildant nustatytą nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu (ieškovu) tvarką. Tarnyba pažymėjo, kad sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos, svarbu vadovautis pastovumo principu, todėl būtina įvertinti aplinkybę, jog vaikas nuolat gyvena su motina saugioje nusistovėjusioje aplinkoje. Be to, nėra pakankamai įrodymų, kad dabartinė gyvenamoji vieta būtų tapusi nesaugi. Kita vertus, prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka maksimalios bendravimo apimties kriterijus ir užtikrina tiek tėvų valdžios lygybės, tiek vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinės apsaugos principų įgyvendinimą, taip pat vaiko teisę palaikyti pakankamą ir kokybišką ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu.
6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiama 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi patenkino dalį ieškovo R. T. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. netenkino ieškovo prašymo nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu ir atitinkamai – nustatyti vaiko bendravimo tvarką su atsakove, tačiau pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi, kuri pakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi, nustatytą laikiną skyriumi gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamete dukra (V. T.) tvarką nurodant, kad laikina skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka išdėstoma nauja redakcija:
- tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). Tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: i) pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu; ii) nakties metu nuo 22 val. iki 06 val. Lietuvos Respublikos laiku“. Vakaro ir nakties laikas yra parinktas pagal vaiko individualų dienos režimą;
- tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kalendorinių metų lyginiais savaitgaliais (kas antrą savaitgalį) su dviem nakvynėmis, pasiimdama ją (dukrą) penktadienį iš darželio/ mokyklos ir grąžindamas sekmadienį į atsakovės gyvenamąją vietą iki 18 val.;
- laikotarpiu nuo 2025-06-01 iki 2025-08-31 tėvas bendrauja su dukra lyginėmis metų savaitėmis (birželio 1 d., nuo birželio 9 d. iki birželio 15 d., nuo birželio 23 d. iki 29 d. ir t. t.) nuo pirmadienio iki pirmadienio pasiimdamas ją (dukrą) iš darželio / mokyklos ir grąžindamas į jį (darželį);
- jeigu vaikas nelanko iš darželio / mokyklos, jis (vaikas) paimamas iš motinos gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinamas į motinos gyvenamąją vietą iki 18 val. Tuo atveju, jei vaikas penktadienį nėra darželyje/ mokykloje, vaiko tėvas mergaitę paima iš vaiko motinos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 08 val. iki 09 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 16 val. iki 18 val.;
- vaiko tėvas privalo informuoti raštu vaiko motiną apie negalėjimą bendrauti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką nedelsiant po to, kai yra sužinomos tokios priežastys, tačiau ne vėliau nei prieš dieną;
- jei nepilnametis vaikas negali nurodytu laiku bendrauti su tėvu dėl ligos arba dėl kitų priežasčių, motina privalo apie tai nedelsiant informuoti raštu (telefonu, el. paštu), kai tokios aplinkybės tampa žinomos ir ne vėliau kaip per 1 (vieną) darbo dieną nuo tokio informavimo pateikti šias priežastis patvirtinančius dokumentus. Vaiko liga turi būti tokio pobūdžio, kuri trukdytų bendravimui (pvz. aukšta temperatūra, vėmimas, viduriavimas ir pan.).
4. Teismas atmetė ieškovo prašymą nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo, konstatavęs, kad šiuo atveju nėra grėsmės vaiko interesams. Teismo vertinimu, abu tėvai yra sudarę tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui augti ir vystytis, o duomenų apie kurio nors iš tėvų finansinį neįgalumą rūpintis vaiku byloje nepateikta. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo keisti nusistovėjusios nepilnametės gyvenimo vietos. Atsižvelgdamas į tarp šalių kilusį ginčą, teismas sprendė, jog šiuo metu racionaliau peržiūrėti laikino skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete tvarką.
5. Kadangi nepilnametės šalių dukros gyvenamoji vieta nebuvo pakeista, teismas taip pat atmetė ir ieškovo reikalavimą nustatyti skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarką, šį reikalavimą laikydamas susijusiu su pirmuoju – dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu (tėvu).
6. Teismas pakoregavo skundžiamos nutarties priėmimo momentu galiojusią teismo nustatytą laikiną skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukrą tvarką, atsižvelgdamas į šalių nurodytas bendravimo tvarkos projektų sąlygas bei pastabas dėl konkrečių sąlygų (pastarąsias nežymiai modifikuojant):
- ieškovas siūlė tokią korekciją – „tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). Tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: i) pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu; ii) nakties metu nuo 22 val. iki 06 val. Lietuvos Respublikos laiku“. Atsakovė nurodė, kad sutinka, jog „tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu, elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu, žinutėmis) bei įsipareigoja užtikrinti, kad šis bendravimas nevyktų: i) pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu; 2) vakaro ir nakties metu nuo 18 val. iki 06. val. Lietuvos laiku. Vakaro ir nakties laikas yra parinktas pagal vaiko individualų dienos režimą“. Teismas sutiko koreguoti galiojančią tvarką keičiant sąlygas ieškovo nurodytu būdu, atsižvelgiant į atsakovės pastabą (dėl individualaus dukros laiko suvokimo);
- ieškovas siūlė tokią korekciją – „tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kalendorinių metų lyginiais savaitgaliais (kas antrą savaitgalį) su dviem nakvynėmis, pasiimdama ją (dukrą) penktadienį iš darželio/ mokyklos ir grąžindamas sekmadienį į atsakovės gyvenamąją vietą iki 18 val.“; atsakovė nurodė savo bendravimo tvarkos punkto redakciją – „vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kalendorinių metų lyginiais savaitgaliais (kas antrą savaitgalį) su dviem nakvynėmis, pasiimdamas dukrą penktadienį iš darželio/mokyklos ir grąžindamas sekmadienį į atsakovės gyvenamąją vietą nuo 16 val. iki 17 val.“. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog šalių dukra yra 2018 m. gimimo, yra socialiai aktyvi (lanko papildomo ugdymo įstaigas), sprendė, jog ieškovo siūloma 18 val., atsižvelgiant į tai, jog šalių socialinių interesų centras Vilniuje, yra racionalesnis. Vilniaus mieste dėl kelionės laiko sąnaudų gali būti sudėtinga grįžti piko valandą namo atsakovės nurodomu laiku (17 val.), todėl beveik 7 metų dukrai, anot teismo, racionalu grąžinimo terminą nustatyti kiek ilgesnį (iki 18 val.);
- ieškovas siūlė tokią korekciją – „laikotarpiu nuo 2025-06-01 iki 2025-08-31 tėvas bendrauja su dukra lyginėmis metų savaitėmis (birželio 1 d., nuo birželio 9 d. iki birželio 15 d., nuo birželio 23 d. iki 29 d. ir t. t.) nuo pirmadienio iki pirmadienio pasiimdamas ją (dukrą) iš darželio / mokyklos ir grąžindamas į jį (darželį)“. Su aptariama korekcija atsakovė nesutiko. Paaiškino, kad toks sprendimas priimtas dėl ieškovo gyvenimo sąlygų ir jo tėvų dienos režimo ypatumų (mergaitė gyvens svetainėje, kurioje gyvena ne tik vaiko tėvas, tačiau ir seneliai, kurių dienos režimas kardinaliai skiriasi nuo šešerių metų vaiko dienos režimo). Teismas su atsakovės pastabomis nesutiko. Teismas atkreipė dėmesį, kad Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2025-04-07 akte nenurodyta, jog ieškovo turimos gyvenimo sąlygos ieškovo tėvams priklausančiame būste netinkamos. Priešingai, nors dukra gyvena su tėvu bendrame kambaryje, tačiau dukra turi savo lovą, turi mylimų augintinių (šuniuką ir katinėlį), netoliese gyvena pusbrolis. Teismo įsitikinimu, ieškovas geba susitarti su tėvais ir pakoreguoti atitinkamus buities aspektus (labiau prisiderinti prie individualaus dukros miego režimo, sudaryti labiau komfortiškas gyvenimo sąlygas dukrai) Teismas pastebėjo, jog ir atsakovės gyvenimo sąlygos komforto aspektu gali būti kritikuojamos (dukra su motina miega vienoje vietoje, o dukra pažymėjo, jog taip miegoti labai karšta). Taigi, teismas konceptualiai nevertindamas komforto aplinkybės, manė, esant pakankama konstatuoti, jog iš esmės abi šalys geba užtikrinti dukros dienos režimą bei buities sąlygas. Juolab, kad dukra nenurodė, jog nenorėtų gyventi su tėvu, taip pat neišsakė kritinių pastabų dėl gyvenimo pas senelius (ieškovo tėvus). Ieškovo tėvas suteikė (namo savininkas) raštu įsipareigojo teismui leisti naudotis šalių dukrai būstu. Taigi, teismas neturėjo pastabų siūlomai ieškovo bendravimo nuostatai, o atsakovės pastabas laikė nepagrįstomis;
- ieškovas siūlė tokią korekciją – „jeigu vaikas nelanko iš darželio / mokyklos, jis (vaikas) paimamas iš motinos gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinamas į motinos gyvenamąją vietą iki 18 val.“; atsakovė siūlė savąją – „tuo atveju, jei vaikas penktadienį nėra darželyje/ mokykloje, vaiko tėvas mergaitę paima iš vaiko motinos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 08 val. iki 09 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 16 val. iki 17 val.“. Teismas akcentavo, jog jau aukščiau pasisakė dėl vaiko grąžinimo konkrečios valandos, todėl laikėsi nuoseklios pozicijos, jog 18 valanda Vilniaus mieste vaiką grąžinti yra patogesnė. O kadangi atsakovė išreiškė pageidavimą numatyti konkretų laiką pasiėmimui, teismas sutiko, kad konkrečios vaiko pasiėmimo sąlygos šalių atveju padėtų visoms šalims racionaliau planuotis laiką;
- ieškovas siūlė tokią korekciją – „šalys gali raštu susitarti dėl kitos paėmimo ar grąžinimo vietos ar laiko, papildomo bendravimo“; atsakovė siūlė tokią – „šalys gali raštu susitarti dėl kitos paėmimo ar grąžinimo vietos ar laiko, papildomo bendravimo“. Anot teismo, abiejų tėvų siūloma sąlyga iš esmės reguliuoja tą pačią galimybę šalims susitarti taikiai. Kita vertus, teismas pabrėžė, kad aptarta sąlyga yra įstatyminė, tėvai, net ir galiojant laikinosioms apsaugos priemonėmis, ir be aptartos sąlygos nurodymo teismo nutartyje visada turi teisę, abipusiu susitarimu, sulygti ir dėl kitokių bendravimo su nepilnamečiu vaikų sąlygų (nuostatų). Akcentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 3 dalį, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (taip pat ir implicistiškai tėvų sutarimas įtvirtintas CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismo įsitikinimu, šalių siūloma nuostata iš esmės atkartoja įstatyminį reguliavimą (CK 3.165 straipsnio 3 dalį ir 3.170 straipsnio 3 dalį). Visgi, šalys įstatymo nuostatų pakeisti (ar paneigti) negali, taip pat įstatyminių nuostatų perrašinėti į bendravimo tvarkos susitarimus taip pat nebūtina (imperatyvios įstatymo nuostatos galioja nepaisant to ar buvo paminėtos bendravimo tvarkos susitarime, ar ne), todėl esant skirtingoms nuostatos gramatinėms formuluotėms ir galiojant iš esmės analogiško turinio įstatyminėms nuostatoms, teismas apskritai neperkėlė aptartos sąlygos į rezoliucinę dalį, tik nurodė, jog šalys visada gali susitarti kitaip ir be teismo sprendimo (CK 3.165 straipsnio 3 dalis ir 3.170 straipsnio 3 dalis);
- ieškovas siūlė tokią nuostatą – „tėvas informuoja raštu motiną ne vėliau nei prieš dieną apie negalėjimą bendrauti su vaiku pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką“; atsakovė siūlė tokią – „vaiko tėvas privalo informuoti raštu vaiko motiną apie negalėjimą bendrauti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką nedelsiant po to, kai yra sužinomos tokios priežastys“. Teismo įsitikinimu, abiejų šalių siūlomos nuostatos tinkamos bei gali būti koreguojamos pagal abiejų šalių nurodytas nuostatų projekcijas;
- ieškovas siūlė tokią nuostatą – „jei nepilnametis vaikas negali nurodytu laiku bendrauti su tėvu dėl ligos arba kitų priežasčių, motina privalo apie tai informuoti raštu (telefonu, el. paštu) ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną, kiek galima greičiau pateikdama priežastis patvirtinančius dokumentus. Vaiko liga turi būti tokio pobūdžio, kuri trukdytų bendravimui (pvz. aukšta temperatūra, vėmimas, viduriavimas ir pan.)“; atsakovė siūlė tokią – „jei nepilnametis vaikas negali nurodytu laiku bendrauti su tėvu dėl ligos arba dėl kitų priežasčių, motina privalo apie tai nedelsiant informuoti raštu (telefonu, el. paštu), kai tokios aplinkybės tampa žinomos ir ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo tokio informavimo pateikti šias priežastis patvirtinančius dokumentus“. Teismo vertinimu, atsakovės siūloma nuostata kiek tikslesnė komunikacijos prasme, o ieškovo nuostata įtikina dėl to, kad ne kiekvienas vaiko negalavimas laikytinas tokiu, dėl kurio vaiko tėvas negalėtų bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Dėl to, nuostata teismo buvo koreguojama į abiejų tėvų pasiūlytas nuostatos gramatines konstrukcijas.
7. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė R. T. apeliacinės instancijos teismo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, kuria buvo pakeista laikina tėvo (ieškovo) bendravimo tvarka su nepilnamete dukterimi, nustatyta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi ir pakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas netenkintų pirmojo reikalavimo, atsakovė teismo prašo:
Žemesnės instancijos teismas
- pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį: pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties rezoliucinės dalies 1 punktą tokiu būdu: - tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu, elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu, žinutėmis). Tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad šis bendravimas nevyktų: 1) pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu; 2) vakaro ir nakties metu nuo 18.00 val. iki 6.00 val. ryto Lietuvos laiku. Vakaro ir nakties laikas yra parinktas pagal vaiko individualų dienos režimą;
- pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties rezoliucinės dalies 2 punktą. tokiu būdu: - ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kalendorinių metų lyginiais savaitgaliais (kas antrą savaitgalį) su dviem nakvynėmis, pasiimdamas dukrą penktadienį iš darželio/mokyklos ir grąžindamas sekmadienį į atsakovės gyvenamąją vietą nuo 16 val. iki 17 val.;
- panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties rezoliucinės dalies 3 punktą;
- pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties rezoliucinės dalies 4 punktą. tokiu būdu: - jeigu vaikas penktadienį neina į darželį/ mokyklą, vaiko tėvas paima dukrą iš vaiko motinos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 8 val. iki 9 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val.;
- pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties rezoliucinės dalies 6 punktą tokiu būdu: - jei nepilnametis vaikas negali nurodytu laiku bendrauti su tėvu dėl ligos arba kitų priežasčių, motina privalo apie tai nedelsiant informuoti raštu (telefonu, el. paštu), kai tokios aplinkybės tampa žinomos ir ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo tokio informavimo pateikti šias priežastis patvirtinančius dokumentus.
8. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nepagrįstai pakeitęs 2024 m. kovo 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė nepilnamečio vaiko interesus, kadangi iki tol galiojusi tvarka buvo nusistovėjusi ir tinkamai užtikrino vaiko gerovę. Apeliantės teigimu, ieškovas, prašydamas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė tam būtinų aplinkybių bei neįrodė, jog esama bendravimo tvarka tarp tėvo ir nepilnametės dukros yra neefektyvi.
8.2. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas vis dėlto spręstų, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo pakeisti skundžiamą nutartį ir nustatyti kitokią, vaiko interesus labiau atitinkančią, laikino bendravimo su tėvu tvarką, nes
- pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė sutinkąs su ieškovo siūlyta sąlyga, kad „tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis)“, atsižvelgdamas į atsakovės pastabą dėl individualios dukters dienotvarkės. Vis dėlto, šios nutarties rezoliucinėje dalyje atitinkama sąlyga nebuvo pakoreguota – joje nenurodytas konkretus vakaro laikotarpis, kuris atitiktų dukters individualų dienos režimą. Atsakovė pažymi, kad dukros miego režimas yra individualus – ji paprastai eina miegoti apie 19.00–20.00 val., prieš tai skirdama laiką vakarienei ir higienos procedūroms. Todėl, atsakovės manymu, vaiko tėvas turėtų galėti bendrauti su vaiku visomis telekomunikacijų priemonėmis, išskyrus pamokų arba darželio lankymo laikotarpiu bei vakariniu ir naktiniu metu – nuo 18.00 val. iki 6.00 val. (Lietuvos laiku);
- pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pratęsė vaiko grąžinimo atsakovei laiką sekmadieniais iki 18.00 val. Atsakovės nuomone, toks laikas nėra pagrįstas, nes sekmadieniais Vilniaus mieste nėra intensyvaus eismo, kuris galėtų sukelti spūstis ir vėluoti grąžinimą. Prioritetas turėtų būti teikiamas vaiko dienos režimo laikymuisi. Todėl atsakovė mano, kad tinkamu laiku vaiką grąžinti būtų nuo 16.00 iki 17.00 val.
Žemesnės instancijos teismas
- pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarkos 4 punkto formuluotė dėl vaiko paėmimo laiko, kai jis nelanko darželio/mokyklos, numato konkretesnį paėmimo laiką, tačiau, tikėtina, dėl rašymo apsirikimo rezoliucinėje dalyje (4 punkte) nurodė tiek ieškovo, tiek atsakovės pasiūlytus variantus. Atsakovės vertinimu, šį punktą reikėtų patikslinti – nustatyti grąžinimo laiką nuo 16.00 iki 17.00 val.‘
- pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė 50:50 bendravimo tvarką vasaros laikotarpiui, nors ieškovas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių ar nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų esminį faktinės situacijos pasikeitimą, pateisinantį poreikį skubiai keisti nusistovėjusią bendravimo tvarką (kas antrą savaitgalį) ir taikyti 50:50 bendravimo proporciją trijų mėnesių laikotarpiui. Atsakovės vertinimu, esama tvarka – kas antrą savaitgalį – yra pagrįsta, proporcinga ir geriausiai atitinka vaiko interesus, o naujai nustatyta tvarka neužtikrina vaiko teisės į gyvenimo stabilumą. Todėl toks laikinas bendravimo režimas yra netinkamas;
- nustatydamas naują bendravimo tvarką, teismas taip pat nurodė, kad tais atvejais, kai dėl ligos ar kitų priežasčių vaikas negali bendrauti su tėvu, motina privalo apie tai nedelsdama informuoti raštu (telefonu ar el. paštu), o per vieną darbo dieną pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Atsakovė iš esmės neprieštarauja tokiai pareigai, tačiau ji prašo nustatyti ilgesnį – trijų darbo dienų – terminą dokumentų pateikimui. Atsakovė pabrėžia, kad visada stengsis kuo greičiau gauti atitinkamus pažymėjimus, tačiau realiai gali kilti situacijų, kai, pavyzdžiui, vaiko liga pasireiškia penktadienio vakarą, o šeimos gydytojas yra pasiekiamas tik pirmadienį. Todėl vienos darbo dienos terminas objektyviai gali būti nepakankamas, ir atsakovė prašo nustatyti trijų darbo dienų laikotarpį dokumentų pateikimui.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime ieškovas R. T. prašo iš dalies tenkinti apeliantės atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį pakeisti tik 4 punkte: „4. Jeigu vaikas nelanko iš darželio / mokyklos, jis (vaikas) paimamas penktadienį iš motinos gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinamas sekmadienį į motinos gyvenamąją vietą iki 18 val.“. Ieškovas taip pat prašo priteisti ieškovui patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
9.1. Pirmosios instancijos teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 4 punktas yra neaiškus ir prieštaringas, nes jo turinys pats sau prieštarauja. Nėra aišku, ar vaikui nelankant darželio, tėvui vis dar taikoma bendravimo tvarka su dviem nakvynėmis, taip pat neaišku, kurią dieną – penktadienį ar šeštadienį – vaikas turi būti paimamas. Ieškovas pažymi, kad atsakovė šį punktą interpretuoja kaip bendravimo tvarkos ribojimą. Pavyzdžiui, 2025 m. gegužės 2 d. atsakovė, nenurodžiusi ligos, nusprendė nevesti vaiko į darželį ir informavo ieškovą, kad vaikas bus perduodamas tik šeštadienį ryte.
9.2. Ieškovas neprieštarauja, kad bendravimo tvarkos 6 punkte numatytas įrodymų pateikimo terminas galėtų būti ilgesnis – pavyzdžiui, kaip siūlo atsakovė.
9.3. Ieškovo nuomone, kitoje dalyje atsakovės atskirasis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Anot ieškovo, laikinosios bendravimo tvarkos keitimas nėra draudžiamas, o vertinant vaiko interesą palaikyti maksimalų ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, toks keitimas yra tikslingas. Laikinas bendravimo tvarkos intensyvumas nustatytas tik civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiui, todėl proceso užsitęsimo atveju tvarka gali būti keičiama atsižvelgiant į vaiko interesus. Naujoji laikinoji bendravimo tvarka yra proporcinga ir būtina, nes nevaržo atsakovės ar vaiko labiau, nei reikia, kad būtų užtikrintas vaiko ryšys su abiem tėvais. Ieškovo teigimu, bendravimo tvarka nėra nusistovėjusi – bendravimas vyko intensyviau, buvo nuolat koreguojamas šalių sutarimu, o pakaitinis savaitinis bendravimo modelis iki šiol nebuvo išbandytas. Be to, nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad laikinoji tvarka – bendravimas pakaitomis vasaros metu – pažeistų vaiko interesus;
9.4. Ieškovas tvirtina niekada neskambinantis dukrai jos poilsio metu. Kita vertus, jis mano, kad atsakovės nustatytas poilsio režimas dukrai nebūtinai yra būtinas, nes, pasak jos pačios, tuo metu ji ilgai tiesiog guli lovoje. Ieškovas kelia klausimą, kaip pokalbis su tėvu atsigulus galėtų pakenkti poilsiui, jei tuo metu pati motina su dukra kalbasi, skaito pasakas ar kitaip leidžia laiką;
9.5. Ieškovo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka (50:50 proporcija vasaros atostogų metu) leis objektyviai įvertinti jos įgyvendinimo realumą. Vaikas turės galimybę išbandyti tokį bendravimo modelį, o šalys – įvertinti jo tinkamumą vaiko interesų kontekste. Tai leistų ateityje priimti pagrįstus sprendimus dėl galimybės taikyti tokį modelį ir vėliau (vasaros atostogų laikotarpiu). Ieškovas pabrėžia, kad šiai laikinajai tvarkai, susijusiai tik su vaiko atostogomis prieš mokyklos lankymą, nereikalingas abiejų tėvų sutikimas, nes tai nėra nuolatinė tvarka. Taip pat nėra jokių duomenų, kad tokia tvarka galėtų pakenkti vaikui ar neatitikti jo interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta nustatyti laikiną šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu ir nustatyta bendravimo su skyriumi gyvenančiu ieškovu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, prieš tai išsprendus procesinio pobūdžio klausimus.
Dėl naujų įrodymų
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2025 m. gegužės 2 d. atsakovės jam siųsto elektroninio laiško kopiją, o atsakovė 2025 m. birželio 12 d. pateikė teismui šalių susirašinėjimo kopijas, apimančias laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 29 d. iki birželio 11 d., bei išrašą iš duomenų bazės, patvirtinantį jos kasmetinių atostogų laiką. Vis dėlto teismas sprendžia, kad šių įrodymų priėmimas šioje proceso stadijoje nėra galimas, kadangi nėra duomenų, jog priešinga šalis turėjo realią galimybę su pateiktais dokumentais susipažinti, juos įvertinti ar pateikti atsikirtimus. Tokia situacija neatitinka šalių procesinio rungimosi bei lygiateisiškumo principų, įtvirtintų CPK 12 ir 17 straipsniuose. Įtraukus šiuos įrodymus į bylą apeliacinėje instancijoje, tektų skirti papildomą laiką tam, kad priešinga šalis galėtų pateikti savo poziciją dėl jų priėmimo ir turinio, o tai reikštų bylos nagrinėjimo vilkinimą. Tokia eiga prieštarautų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams, taip pat šalių teisėtam interesui operatyviai išspręsti klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo – ypač atsižvelgiant į tai, kad laikinasis bendravimo modelis (50:50 vasaros laikotarpiui) šiuo metu jau yra realiai taikomas. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šalių papildomai pateiktus įrodymus kaip pateiktus pavėluotai ir galinčius pažeisti proceso šalių teises bei teisingo bylos nagrinėjimo principus.
Dėl ginčo esmės
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovo prašymą bylos nagrinėjimo metu laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu ir reglamentuoti vaiko bendravimą su atsakove, tačiau pakeitė iki skundžiamos nutarties priėmimo galiojusią ieškovo ir nepilnamečio vaiko laikino bendravimo tvarką. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju nebuvo objektyvaus pagrindo keisti nusistovėjusią ieškovo bendravimo su dukra tvarką. Vis dėlto, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė bendravimo tvarką, atsakovė prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir nustatyti kitokią – labiau vaiko interesus atitinkančią – laikiną bendravimo su tėvu tvarką.
14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes. Tačiau pažymėtina, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje tam tikros bendravimo tvarkos nuostatos nėra visiškai nuoseklios lyginant su motyvuojamąja dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad šalys iš esmės neprieštarauja tokių nuostatų patikslinimui, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį šioje dalyje patikslina, užtikrindamas jos nuoseklumą bei aiškumą.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, teismo pritaikytos ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos ar naikinamos. Ir, nors apeliantė tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo susidariusios naujos ar reikšmingai pasikeitusios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šeimos bylose, ypač susijusiose su nepilnamečiais vaikais, yra glaudžiai susijęs su aktualia vaiko situacija ir nuolatine šalių tarpusavio sąveika. Tokiose bylose net ir mažareikšmiai iš pirmo žvilgsnio pokyčiai (pvz., šalių bendravimo pobūdis, vaiko raida, pradėtas pasiruošimas mokyklai, faktinis bendravimo tvarkos vykdymas ar pažeidimai) gali turėti įtakos vaiko interesams ir reikšti aplinkybių pasikeitimą.
16. Be to, byloje esantys duomenys (pvz., šalių susirašinėjimas, bendravimo su vaiku organizavimo problemos, neįgyvendintos ankstesnės tvarkos aplinkybės) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinoji bendravimo tvarka nebuvo tinkamai įgyvendinama arba šalių elgesys rodo, kad anksčiau nustatyta tvarka reikalauja korekcijų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti laikinojo bendravimo tvarkos keitimą, vertindamas pirmiausia vaiko interesus, kurie tokio pobūdžio bylose yra svarbiausi.
17. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pakeista laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, yra pagrįsta ir teisėta, o apeliantės teiginiai dėl aplinkybių nepasikeitimo nepaneigia teismo diskrecijos įvertinti faktines bylos aplinkybes ir priimti sprendimą dėl laikinosios apsaugos priemonės keitimo.
18. Apeliantė taip pat kritikuoja teismo sprendimą bendravimo tvarkoje pratęsti vaiko grąžinimo atsakovei laiką sekmadieniais iki 18.00 val. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tiek šalių dukros amžių, užimtumą, tiek vaiko tėvo galimybes ir būtinybę užtikrinti pilnavertį vaiko ir tėvo savaitgalio bendravimą. Tėvų bendravimas su vaiku nėra vertinamas vien tik formaliai pagal laiką, bet ir pagal galimybes kurti emocinį ryšį, užtikrinti kokybišką bendravimą, be skubos ir nereikalingos įtampos. Sekmadienio vakaro laikas leidžia tėvui išvengti spaudimo dėl skuboto vaiko pargabenimo, esant logistinėms aplinkybėms (pvz., blogos oro sąlygos, transporto sutrikimai ar būtinybė pasirengti naujai savaitei). Be to, vien aplinkybės, kad sekmadieniais nėra eismo spūsčių Vilniaus mieste, savaime nereiškia, jog vaiko grąžinimas turi būti vykdomas anksčiau. Vaiko interesas kokybiškai praleisti visą savaitgalio laiką su kitu iš tėvų, neturėtų būti ribojamas tik dėl subjektyviai suprantamo dienos režimo. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai atsižvelgė į tai, kad vaiko parvežimas iki 18.00 val. nepažeidžia vaiko poilsio režimo ir nekelia realios žalos, tuo labiau, jei grįžus vaikui laiku užtikrinama vakarienė, higiena ir pasirengimas miegui. Taigi, laikinas bendravimo tvarkos prailginimas sekmadienį iki 18.00 val. yra proporcingas ir pagrįstas sprendimas, atitinkantis tiek vaiko interesus, tiek tėvo teisę turėti realų ir neformaliai ribojamą bendravimą su vaiku.
19. Apeliantė nepagrįstai nesutinka vasaros laikotarpiu taikyti laikino šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu (ieškovu) „50:50 procentų laiko“ modelio, pagal kurį šalių vaikas su ieškovu praleidžia tiek pat laiko, kiek ir su mama (atsakove), su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patikimai pagrįstų, jog toks bendravimo modelis būtų netinkamas ar neįgyvendinamas dėl objektyvių priežasčių, susijusių su vaiko poreikiais, saugumu, emocine ar fizine gerove. Priešingai, nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys leidžia spręsti, kad ieškovas yra aktyviai dalyvaujantis tėvas, suinteresuotas kokybišku ir pastoviu ryšiu su vaiku, o šalių bendravimo istorija rodo, kad tam tikru laikotarpiu bendravimas vyko net intensyviau nei buvo numatyta ankstesnėje bendravimo tvarkoje. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų realius sunkumus ar neigiamą poveikį vaikui dėl savaitinės bendravimo kaitos vasaros metu. Vien atsakovės prielaidos ar subjektyvūs vertinimai, kad vaikas gali patirti diskomfortą dėl dažnesnių pokyčių, gyvenimo sąlygų su ieškovu ir pan., nėra pakankami paneigti šio modelio taikymo galimybę ar jo naudą vaikui. Taip pat svarbu tai, kad laikinas 50:50 bendravimo modelis taikomas tik konkrečiu vasaros laikotarpiu, o ne nuolat, todėl jis savaime nesukuria teisinės prielaidos pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą ar visam laikui pakeisti bendravimo tvarką. Priešingai, toks modelis leidžia šalims praktiškai įvertinti, ar toks laiko paskirstymas galėtų būti tvarus ir ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, vasaros atostogų laikotarpiu vaikas nelanko ugdymo įstaigos, todėl nėra pažeidžiamas vaiko mokymosi režimas ar kasdienės rutinos stabilumas.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių tokia laikina šalių ir jų nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka neatitiktų geriausių vaiko interesų. Priešingai, trumpalaikio, aiškiai apibrėžto laikotarpio 50:50 modelis, taikomas vasaros metu, užtikrina vaiko teisę visapusiškai bendrauti su abiem tėvais, stiprina emocinį ryšį su tėvu, kuriuo vaikas gyvena atskirai, ir atitinka tiek vaiko, tiek tėvo interesą palaikyti kokybiškus tarpusavio santykius.
21. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta esant pagrindą patikslinti skundžiamą nutartį dėl kitų atskirajame skunde nurodytų bendravimo tvarkos sąlygų. Visų pirma, kaip pagrįstai pažymi apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje išreiškė pritarimą ieškovo siūlymui nustatyti, kad tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu, elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliuoju telefonu – skambučiais ir žinutėmis), kartu atsižvelgdamas į atsakovės pastabas dėl vaiko individualios dienotvarkės. Tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje ši sąlyga nebuvo tinkamai atspindėta – joje nebuvo tiksliai nurodyta, kokiu laikotarpiu toks bendravimas neturėtų vykti, siekiant išvengti vaiko poilsio ar mokymosi režimo trikdymo. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis vaiko interesų apsaugos principu, apeliacinės instancijos teismas koreguoja nutarties rezoliucinės dalies bendravimo tvarkos naujos redakcijos 1 punktą. Nustatoma, kad tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu, elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliuoju telefonu – skambučiais ir žinutėmis), tačiau įsipareigoja užtikrinti, kad toks bendravimas nevyktų (i) vaiko ugdymo ar lankymosi darželyje metu ir (ii) vakaro ir nakties metu – nuo 18.00 val. iki 06.00 val. Lietuvos Respublikos laiku.
22. Be to, apeliantė pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje pripažino, jog atsakovės siūloma bendravimo tvarkos 4 punkto formuluotė, susijusi su vaiko paėmimo laiku, kai jis nelanko darželio ar mokyklos, yra aiškesnė ir konkretesnė. Vis dėlto, tikėtina, dėl rašymo apsirikimo, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje (4 punkte) buvo nurodyti tiek ieškovo, tiek atsakovės siūlyti variantai, dėl ko šio punkto formuluotė tapo nenuosekli ir dviprasmiška.
23. Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 4 punkto formuluotės: „Jeigu vaikas nelanko iš darželio / mokyklos, jis (vaikas) paimamas iš motinos gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinamas į motinos gyvenamąją vietą iki 18 val. Tuo atveju, jei vaikas penktadienį nėra darželyje / mokykloje, vaiko tėvas mergaitę paima iš vaiko motinos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 08 val. iki 09 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 16 val. iki 18 val.“ – matyti, kad sąlygos viena kitai prieštarauja, o tvarka tampa neaiški. Atsižvelgdamas į būtinybę užtikrinti bendravimo tvarkos aiškumą ir nuoseklumą bei įvertinęs bendravimo tvarkos 2 punkte numatytą modelį, pagal kurį tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį (lyginiais kalendorinių metų savaitgaliais) su dviem nakvynėmis – pasiimdamas vaiką penktadienį iš darželio/mokyklos ir grąžindamas sekmadienį iki 18 val. – apeliacinės instancijos teismas ištaiso nutarties rezoliucinės dalies netikslumą. Patikslintame 4 punkte nustatytina: „Jeigu vaikas nelanko darželio / mokyklos, jis paimamas iš motinos gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžinamas į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.“. Tokiu būdu užtikrinamas bendravimo tvarkos aiškumas, atitiktis motyvuojamajai daliai bei bendras jos nuoseklumas.
24. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei viena iš šalių iš esmės neprieštarauja, jog būtų patikslintas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstytos bendravimo tvarkos naujos redakcijos 6 punktas. Jame numatyta, kad: „jei nepilnametis vaikas negali nurodytu laiku bendrauti su tėvu dėl ligos arba dėl kitų priežasčių, motina privalo apie tai nedelsiant informuoti raštu (telefonu, el. paštu), kai tokios aplinkybės tampa žinomos, ir ne vėliau kaip per 1 (vieną) darbo dieną nuo tokio informavimo pateikti šias priežastis patvirtinančius dokumentus. Vaiko liga turi būti tokio pobūdžio, kuri trukdytų bendravimui (pvz., aukšta temperatūra, vėmimas, viduriavimas ir pan.)“.
25. Šalys sutaria, kad 1 darbo dienos terminas įrodymams pateikti gali būti per trumpas, todėl siūlo jį pratęsti iki 3 darbo dienų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių poziciją bei siekdamas užtikrinti proporcingą šalių pareigų įgyvendinimą ir realias galimybes surinkti reikalingus dokumentus, laiko tikslingu šį terminą pratęsti. Atsižvelgdamas į tai, teismas koreguoja šio punkto nuostatas ir nustato, kad: „jei nepilnametis vaikas negali nurodytu laiku bendrauti su tėvu dėl ligos arba kitų priežasčių, motina privalo apie tai nedelsiant informuoti raštu (telefonu, el. paštu), kai tik tokios aplinkybės tampa žinomos, ir ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo tokio informavimo pateikti šias priežastis patvirtinančius dokumentus. Vaiko liga turi būti tokio pobūdžio, kuri trukdytų bendravimui (pvz., aukšta temperatūra, vėmimas, viduriavimas ir pan.).“ Toks patikslinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrįstas, proporcingas ir padeda išvengti nereikalingų ginčų dėl formalių prievolių vykdymo terminų.
26. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
27. Teismas taip pat akcentuoja, kad vaikas neturi tapti suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo priemone. Tiek tėvas, tiek motina turi suvokti savo bendrą atsakomybę už vaiko ateitį. Vaikui reikalingi abu tėvai, todėl, net ir gyvenant skyrium, privaloma išlaikyti konstruktyvų bendravimą bei siekti tarpusavio sutarimo auklėjimo ir rūpinimosi klausimais, nepaisant to, su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Apeliacinės instancijos teismas skatina šalis bendradarbiauti, ieškoti kompromisų ir užtikrinti vaikui saugų, stabilų ryšį su abiem tėvais – kad jis jaustųsi vienodai svarbus, reikalingas ir mylimas tiek motinos, tiek tėvo, kad abu tėvai būtų prieinami, rūpestingi, lankstūs ir reaguojantys į vaiko poreikius.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė naujos redakcijos laikiną bendravimo tvarką tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko – ji yra proporcinga, atitinka vaiko interesus bei užtikrina tėvo ir vaiko emocinį ryšį, kartu nepažeisdama nė vienos iš šalių teisių. Nors atskirose vietose nutartis buvo patikslinta dėl aiškumo ir nuoseklumo, pagrindinė nustatyta laikino bendravimo tvarka iš esmės laikytina tinkama ir keistina tik iš dalies.
29. Svarbu tai, kad ši laikina bendravimo tvarka taikoma bylos nagrinėjimo laikotarpiu ir skirta išsaugoti esamos situacijos stabilumą, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Tuo tarpu šalių nurodytos aplinkybės, susijusios su jų individualiomis galimybėmis bei tėvystės įgyvendinimu, bus nuodugniai vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tik tada bus galimybė objektyviai įvertinti faktines aplinkybes, šeimos dinamiką, vaiko poreikius ir, prireikus, nustatyti kitokią, jau ilgalaikę bendravimo tvarką.
30. Be to, šalys, veikdamos vaiko interesais ir siekdamos konstruktyvaus bendradarbiavimo, bet kada gali susitarti tarpusavyje dėl lankstesnės ar abiem pusėms labiau priimtinos bendravimo su vaiku formos, net ir laikino teismo sprendimo pagrindu. Toks šalių susitarimas, grindžiamas geranoriškumu ir vaiko interesais, visuomet yra skatinamas ir laikytinas tinkamiausiu sprendimu ginčo dėl vaiko auklėjimo atveju.
31. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje išsprendė teisingai, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (išskyrus tam tikras nežymias korekcijas) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį, tačiau jos rezoliucinėje dalyje nurodytos naujos redakcijos laikinos skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1, 4 ir 6 punktus išdėstyti taip:
1. Tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu, elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliuoju telefonu – skambučiais ir žinutėmis), tačiau įsipareigoja užtikrinti, kad toks bendravimas nevyktų (i) vaiko ugdymo ar lankymosi darželyje metu ir (ii) vakaro ir nakties metu – nuo 18.00 val. iki 06.00 val. Lietuvos Respublikos laiku.
4. Jeigu vaikas nelanko darželio / mokyklos, jis paimamas iš motinos gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžinamas į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.
6. Jei nepilnametis vaikas negali nurodytu laiku bendrauti su tėvu dėl ligos arba kitų priežasčių, motina privalo apie tai nedelsiant informuoti raštu (telefonu, el. paštu), kai tik tokios aplinkybės tampa žinomos, ir ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo tokio informavimo pateikti šias priežastis patvirtinančius dokumentus. Vaiko liga turi būti tokio pobūdžio, kuri trukdytų bendravimui (pvz., aukšta temperatūra, vėmimas, viduriavimas ir pan.).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.