- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-28
- Bylos Nr.
- 1S-373/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Advokatai
- Auksanas Čiupaila
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. B. ir jo gynėjo skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. gruodžio 15 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.
R. B. kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo, dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent:
2007 metų antroje pusėje Lietuvos Respublikoje J. B., pravarde „L“, R. B., pravarde „R“, G. L., pravardėmis „G“, „Ch“, J. D., pravardėmis „M“, „K“, „Ch“, „J“, A. D., pravarde „Ch“, susitarė ir bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizavo „Lapino“ nusikalstamą susivienijimą, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų, užduočių pasiskirstymas, skirtą daryti labai sunkius, sunkius, apysunkius tyčinius nusikaltimus - neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jas platinti, neteisėtai, neturint leidimo, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti šaunamuosius ginklus, šaudmenis. J. B. nurodymu Lietuvoje R. B., G. L., J. D., A. D. bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai parinko bei sutelkė asmenis, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas: nuo 2007 m. pabaigos J. Z., nuo 2008 m. pradžios D. K., nuo 2008 m. pavasario N. E., nuo 2008 m. pavasario J. S., nuo 2008 m. vasaros A. R., nuo 2008 m. vasaros pabaigos M. R., nuo 2009 metų pradžios S. L., nuo 2009 m. pradžios A. Š., nuo 2009 m. pradžios J. Š., nuo 2009 m. pradžios A. F., nuo 2009 m. pradžios J. J., nuo 2009 metų sausio mėn. E. B., nuo 2009 m. sausio mėn. S. K., nuo 2009 m. vasario mėn. A. K., nuo 2009 m. kovo mėn. L. G., nuo 2009 m. pavasario R. B., nuo 2009 m. pavasario A. B., nuo 2009 m. balandžio mėn. D. S., nuo 2009 m. balandžio mėn. Ž. T., nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. A. T., nuo 2009 m. antros pusės G. Č., nuo 2009 m. liepos mėn. R. A., nuo 2009 m. vasaros A. M., nuo 2009 m. antros pusės M. D., nuo 2009 m. liepos mėn. V. B., nuo 2009 m. rugsėjo mėn. J. K..
J. B. pavedė R. B., G. L., J. D., A. D. vadovauti kitiems susivienijimo nariams, paskirstė užduotis bei vaidmenis: nusikalstamo susivienijimo veikloje klausytis J. B., R. B. nurodymų; siekiant užtikrinti susivienijimo veiklą, spręsti konfliktus su kitais narkotines, psichotropines medžiagas platinančiais ar kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, esant konfliktinėms situacijoms prisistatyti J. B. – „L“ – vardu ir pravarde, neteisėtai, neturint leidimo, disponuoti šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis; Lietuvos Respublikoje neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, jas paskirstyti mažesniais kiekiais; siekiant daryti šiuos nusikaltimus, surasti ir įtraukti į nusikalstamo susivienijimo veiklą asmenis, turinčius specialių žinių chemijos srityje, kitus asmenis ir, tokiu būdu, nuolat plėsti narkotinių bei psichotropinių medžiagų pardavimo, platinimo tinklą, nusikalstamo susivienijimo veikloje jiems vadovauti, perduoti jiems tiesiogiai ar per slėptuves narkotines, psichotropines medžiagas pagal teritorijų pasiskirstymą, nurodyti jas platinti Vilniuje bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, dalį gautų lėšų perduoti J. B. ir R. B.; žemesniems pagal hierarchiją nusikalstamo susivienijimo nariams detalizuoti nusikalstamų veikų planus, nurodyti narkotinių, psichotropinių medžiagų įpakavimo budus, pardavimo kainas, draudžiant šias medžiagas įgyti iš kitų – ne šio nusikalstamo susivienijimo narių – asmenų, nurodyti, daryti narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimo apskaitą, šiai neteisėtai veiklai užtikrinti, nuomoti ir naudotis gyvenamąsias ir negyvenamąsias, patalpas, įrengti slėptuves, rengti slaptus susitikimus – „strielkas“ – ir jų metu aptarti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, naudoti slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir abonentinius numerius, periodiškai juos keičiant, palengvinančius nusikalstamų veikų darymą; susivienijimo nariams atsisakius dalyvauti neteisėtoje veikloje, taikyti jų atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą. Taip pat J. B. nurodė R. B., G. L., J. D., A. D. kaupti dalį lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, pagalbai sulaikytiems ar suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui, bendroms su nusikalstama veikla susijusioms išlaidomoms, sulaikytų ar suimtų asmenų šeimos narių išlaikymui.
Vykdydami J. B. nusikalstamos veikos planą, R. B. nuo 2007 m. pabaigos, o G. L., J. D., A. D. nuo 2008 m. pradžios iki 2009-12-15, o A. D. iki 2009-11-11 Lietuvos Respublikoje kartu su J. B., pastarajam nurodžius, organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo bei dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje: siekdami užtikrinti susivienijimo veiklą, spręsti konfliktus su kitais narkotines bei psichotropines medžiagas platinančias ar kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, prisistatydavo J. B. pravarde „L“, vardu ir pravarde, neteisėtai, neturėdami leidimo, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis: pramoninės gamybos (Vokietijos Demokratinė Respublika), 7,65 mm kalibro, PP modelio pistoletą WALTHER, kurio numeris panaikintas, pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro, 1900 m. pavyzdžio BROWNING 8 šovinius, savadarbį nupjautvamzdį šautuvą, kuris yra pagamintas iš pramoninės gamybos (Iževsko mechaninė gamykla, Rusija) 16 mm kalibro dvivamzdžio, lygiavamzdžio IŽ-58 modelio medžioklinio šautuvo Nr. A 1680, pramoninės gamybos 16 kalibro 25 medžioklinius šovinius, namudiniu būdu užtaisytus 12 kalibro 3 medžioklinius šovinius, pramoninės gamybos (Čekija), 6 mm kalibro 640 modelio revolverį ALFA Nr. 7640006991, skirtą šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „FLOBERT“ šoviniais, pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio skėlimo 8 „Flobert“ šovinius, pramoninės gamybos (Vokietija) lygiavamzdį revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. 015289, skirtą šaudyti .380 MeGum tipo (9 mm kalibro) šoviniais, pramoninės gamybos, .380 MeGum tipo (9 mm kalibro) revolverinius 5 šovinius su guminiu sviedinių kietuoju užtaisu, pramoninės gamybos (Vokietija) lygiavamzdį revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. 018492, skirtą šaudyti .380 MeGum šoviniais, pramoninės gamybos (Turkija) dujinį 8 mm kalibro pistoletą Ekol Tuna Nr. T740108, skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, pramoninės gamybos (EKOL&VOLTRAN gamykla, Turkija) 9 mm kalibro EKOL&VOLTRAN Mod. 99 dujinį pistoletą Nr. V660553, kuris yra skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, pramoninės gamybos (Turkija) dujinį 9 mm kalibro pistoletą BLOW Magnum Mod. 2000 Nr. 08112, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, trumpavamzdį, lygiavamzdį, vienašūvį savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu (prie pramoninės gamybos signalinio įtaiso Nr. C 29363 prisukus savadarbį vamzdį) ir pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šoviniais, pramoninės gamybos 8 mm kalibro 6 dujinius šovinius (su PV užtaisu), skirtus to paties kalibro dujiniams pistoletams, pramoninės gamybos, .380 MeGum tipo (9 mm kalibro) revolverinius 7 šovinius, skirtus to paties kalibro revolveriams, skirtiems šaudyti šio tipo šoviniais, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro garsinius (signalinius) revolverinius 9 šovinius, skirtus to paties kalibro revolveriams, skirtiems šaudyti šio tipo šoviniais, savadarbį 1 šaudmenį, pagamintą iš pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinio pistoletinio šovinio, įdėjus į jį šratų užtaisą, šovinys yra pritaikytas šaudyti iš 9 mm kalibro lygiavamzdžių pistoletų arba savadarbių ginklų, pramoninės gamybos 9 mm kalibro 6 dujinius šovinius (su PV užtaisu), skirtus to paties kalibro dujiniams pistoletams, pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio skėlimo 6 „Flobert“ šovinius, kurie skirti įvairių modelių revolveriams, pramoninės gamybos, 5,6 mm (.22LR) kalibro ilgiuosius žiedinio skėlimo 15 šovinių, revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr.014007, 14 vnt. šovinių šiam pistoletui, revolverį „RG 59“, revolverį „RECK“, pistoletą „Ekol P29“, revolverį „Reck“, 5 vnt. 9 kalibro dujinius revolverinius šovinius, „Record Firearms GmbH“ 380 kalibro chief modelio revolverį „Record Nr. 1350, skirtą šaudyti 380 (9 mm) kalibro šoviniais; Lietuvoje neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, pardavė didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų – MDMA, 1-(3-chlorofenil)-piperazino, amfetamino, metamfetamino, heroino, kokaino, klonazepamo, fenobarbitalio, kanapių (ir jų dalių), 2-CB (4-bromo – 2,5 dimetoxyphenylethylamine, MFT) jas paskirstydavo mažesniais kiekiais; bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai įtrauktiems A. K., A. Š., S. K., J. S., Ž. T., A. T., R. B., L. G., S. L., J. J., J. Z., G. Č., R. A., A. M., M. D., J. K., V. B., J. Š., A. F., A. B., D. K., A. R., M. R., E. B., N. E. perdavė parduoti, kitaip platinti didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų, jiems vadovavo, detalizuodavo nusikalstamų veikų planus, nurodydavo platinti minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas pagal teritorijų pasiskirstymą Vilniuje bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, dalį pinigų iš šios veiklos perduoti jiems – R. B., G. L., J. D., A. D.; nurodydavo narkotinių, psichotropinių medžiagų įpakavimo būdus, pardavimo kainas, vedė perduotų pardavimui, parduotų narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekio, pinigų, gautų iš šios prekybos, nusikalstamo susivienijimo narių skolų apskaitą; uždraudė narkotines, psichotropines medžiagas įgyti iš kitų – ne nusikalstamo susivienijimo narių – asmenų, nurodė esant konfliktinėms situacijoms prisistatyti J. B., pravarde „L“, vardu ir pravarde, nurodė konspiracijos tikslais naudoti slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir SIM korteles, abonentinius numerius, periodiškai juos keisti.
G. L. kartu su J. B., R. B., A. D., J. D. organizavęs narkotinių medžiagų gamybą, šiai veiklai parinkęs ir į ją įtraukęs Kauno technologijos universiteto Chemijos fakulteto studentą A. R., kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais naudojo D. K. išnuomotas negyvenamąsias patalpas – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo gaminama psichotropinė medžiaga – metamfetaminas.
G. L., vykdydamas išankstinį nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir vadovų susitarimą plėsti nusikalstamo susivienijimo narių ratą, įtraukiant vis naujus narius, plėsti įtakos zoną ir užimti kuo didesnę narkotinių medžiagų platinimo teritoriją, nurodė N. E. Telšių mieste surasti nuomai gyvenamąsias patalpas, kuriose galėtų gyventi jų parinktas ir užverbuotas nusikalstamo susivienijimo dalyvis – narkotinių medžiagų platintojas.
J. B., R. B., G. L., J. D., A. D. konspiracijos tikslais, paskirstę narkotines medžiagas mažesniais kiekiais, kitiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams jas perduodavo naudodami narkotinių, psichotropinių medžiagų slėptuves.
J. B., R. B., G. L., J. D., A. D., siekdamas užtikrinti netrukdomą nusikalstamo susivienijimo veiklą, organizavo bei vykdė fizinės bei psichinės prievartos panaudojimą prieš asmenis, surastus neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimui, laikymui ir pardavimui, bei šias medžiagas pirkusius, tačiau laiku ar nevisiškai atsiskaičiusius asmenis, ir kitus asmenis, nevykdžiusius J. B., R. B., G. L., J. D., A. D. nurodymų ar galinčius savo veiksmais kliudyti nusikalstamo susivienijimo veiklai.
R. B., G. L., J. D., A. D. skirdavo dalį lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, pagalbai sulaikytiems ar suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, advokatų darbui apmokėti, bendroms su nusikalstama veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, taip pat sulaikytiems ar suimtų asmenų šeimų nariams išlaikymui.
Vykdydami R. B., G. L., J. D., A. D. nurodymus, pastariesiems vadovaujant, A. K., A. Š., S. K., J. S., Ž. T., A. T., R. B., L. G., S. L., J. J., J. Z., G. Č., R. A., A. M., M. D., J. K., V. B., J. Š., A. F., A. B., D. K., A. R., M. R., E. B., N. E., D. S. naudojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėptuves, rengdavo slaptus susitikimus – „strielkas“ ir jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, naudojo slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir abonentinius numerius, periodiškai juos keisdavo, Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įgytus didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekius, panaudodami svarstykles, paskirstė mažesniais kiekiais, neteisėtai laikė, gabeno, pardavė bei išplatino kitiems asmenims ir dalį lėšų, gautų iš šios neteisėtos veiklos, perdavė R. B., G. L., J. D. bei A. D..
Nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., R. B., G. L., J. D., A. D. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti.
R. B. kaltinamas tuo, kad organizavęs šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovaudamas ir dalyvaudamas šio susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais išplatino ne mažiau 63105 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga amfetaminas ir metamfetaminas, ne mažiau 9986 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ne mažiau 1125 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga kokainas, ne mažiau 404 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, ne mažiau 13015 vnt. psichotropinių tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazinas ir MDMA.
R. B. 2009 m. gruodžio 15 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi R. B. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. To paties teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartimi suėmimo terminas R. B. pratęstas trims mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi pratęsė įtariamajam suėmimo terminą trims mėnesiams ir vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas R. B. tęsiamas iki dabar.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad atsižvelgiant į R. B. galimai padarytų nusikaltimų skaičių bei sunkumą, yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). R. B. kaltinamas dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje bei šio nusikalstamo susivienijimo daromuose sunkiuose nusikaltimuose, šie nusikaltimai buvo organizuoti ir galėjo būti daromi ilgą laiką, taip gaunant lėšų pragyvenimui. R. B. vaidmuo darant inkriminuojamus nusikaltimus įtariama buvo vienas iš pagrindinių, ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, jog R. B. ne tik dalyvavo nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose, bet šiame nusikalstamame susivienijime atliko organizatoriaus vaidmenį. R. B. praeityje teistas du kartus, baustas administracine tvarka, šios aplinkybės rodo, kad R. B. yra nelinkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų ir taisyklių, linkęs nusikalsti.
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. B. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti, nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo teigimu, nėra byloje duomenų ir apie tai, kad lėšų pragyvenimui jis gaudavo iš nusikalstamų veikų darymo.
Kaltinamasis atkreipia dėmesį, jog pirmą kartą nusikalto būdamas nepilnametis, teistumas yra išnykęs. Be to, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ignoruojamos teigiamai jį charakterizuojančios savybės: du aukštieji išsilavinimai, teigiamai charakteristikos iš darbovietės ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Teigia, kad nuteistas antrą kartą atliko 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, po to studijavo universitete, sukūrė šeimą, auginą penkerių metų dukrą, iki suėmimo dirbo, nurodo, jog turi galimybę dirbti ir panaikinus jam kardomąją priemonę. Kaltinamasis pažymi, jog baustas administracine tvarka buvo už kelių eismo taisyklių pažeidimus, visas baudas yra sumokėjęs.
Kaltinamasis mano, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir nemotyvuota. Pažeidžiant rungtyniškumo principą nutartyje akcentuojamos tik kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės akivaizdžiai ignoruojant teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes.
Šalies argumentai
Kaltinamojo R. B. gynėjas skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti, teigia, kad apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, pažeidžianti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindus ir sąlygas, pažeidžianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus bei prieštaraujanti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencijai.
Gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje išdėstyta Vilniaus apygardos teismo argumentacija, sprendžiant dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo, yra itin formalizuota, o, atsižvelgiant į R. B. taikomo suėmimo trukmę, iš esmės nepakanka, kad pagrįsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymo teisėtumą. Anot gynėjo, Vilniaus apygardos teismas visiškai nesivadovavo EŽTT praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, taikytinomis kiekvieną kartą sprendžiant dėl asmens teisės į laisvę suvaržymo, taip pat visiškai neatsižvelgė į EŽTT išaiškinimus, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai, kad asmuo gali daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą.
Kaltinamojo gynėjo teigimu, skundžiama nutartis iš esmės neatitinka imperatyvių baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, keliamų nutarties, kaip reikšmingo procesinio dokumento dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo, turiniui. Skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje yra tik formaliai iš Baudžiamojo proceso kodekso perrašyti suėmimo skyrimo sąlygos ir pagrindai, tačiau nutartyje nėra nei vieno teisėjo savarankiškai suformuluoto motyvo, kuris pagrįstų bent vieną suėmimo skyrimo pagrindą, taip pat nėra nei vieno motyvo, kuris pagrįstų išvadą, kodėl kardomųjų priemonių tikslai negali būti pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis. Taip pat nutartyje nutylėtos aplinkybės, apibūdinančios kaltinamojo R. B. šeiminę padėtį, mažamečio vaiko, giminaičių ir nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo turėjimą, kas turi turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl kardomosios priemonės taikymo.
Šalies argumentai
R. B. gynėjo teigimu, skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir dėl tos priežasties, jog objektyvūs ikiteisminio tyrimo duomenys nepagrindžia nė vieno suėmimo taikymo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas suėmimo pratęsimą R. B. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu motyvavo tik tuo, jog R. B. galimai padarė daug ir sunkių nusikaltimų, jam inkriminuotos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, buvo gerai suplanuotos, daromos ilgą laikotarpį. Tačiau, anot gynėjo, neaišku, kuo remdamasis teismas padarė tokią išvadą, kadangi jokių duomenų apie tai, kad R. B. planavo ir ilgą laiką darė nusikalstamas veikas byloje nėra. Gynėjo nuomone, teismas ir šiuo atveju neteikė reikšmės ir nevertino tų aplinkybių, kurios leidžia R. B. asmenybę vertinti palankiai, t. y. R. B. turi legalų pajamų šaltinį, iš darbo jis nėra atleistas, panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą darbo santykiai būtų tęsiami.
Gynėjas skunde nurodo, kad teismas, pratęsdamas R. B. suėmimo terminą, tik formaliai pažymėjo, jog byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau nutartyje neatskleidė nė vieno iš tų duomenų turinio ir nemotyvavo, kaip kiekvienas iš jų atskirai bei jų visuma sudaro faktinį pagrindą išvadai, kad R. B. galėjo padaryti jam inkriminuotas veikas. Anot kaltinamojo gynėjo, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, jog R. B. savo parodymuose mini tik D. S., tačiau, kokius konkrečius nusikalstamus veiksmus atliko R. B., D. S. nenurodo.
Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimtojo asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Teismų praktikoje konstatuojama, jog, taikant kardomąją priemonę – suėmimą, yra būtina nuolat tikrinti, ar proceso eigoje neišnyko suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos. Todėl, praėjus tam tikram laiko tarpui, atlikus būtinus proceso veiksmus, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ar kitaip pasikeitus procesinei situacijai, šios priemonės taikymo pagrindai ar sąlygos išnyksta ir jos tolesnis taikymas tampa nebeproporcingas siekiamiems tikslams.
Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo ir jo gynėjo skundus atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. B. ir jo gynėjo skundai atmetami.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Kaltinamojo R. B. bei jo gynėjo skunduose, kaip ir ankstesniuose skunduose dėl Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo tęsiamas kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. B., analogiškai teigiama, kad byloje esančiuose įrodymų šaltiniuose nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių R. B. kaltę. Tačiau, kaip ne kartą buvo pažymėta, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 str. 2 d.), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga darytina išvada, kad byloje yra faktinių duomenų – liudytojų parodymų, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinktų faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai kaltinti R. B. jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia R. B. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti R. B. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tame tarpe ir suėmimą.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.
Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. R. B. praeityje teistas, šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. R. B. kaltinamas dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje ir šio nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose, R. B. vaidmuo darant inkriminuojamus nusikaltimus yra vienas iš pagrindinių ir lemiamų nusikalstamiems padariniams atsirasti. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, jog R. B. ne tik dalyvavo nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose, bet šiame nusikalstamame susivienijime atliko organizatoriaus vaidmenį. Šio nusikalstamo susivienijimo daromi nusikaltimai buvo gerai organizuoti ir suplanuoti, tęsėsi ilgą laiko tarpą, iš nusikalstamos veikos nusikalstamo susivienijimo nariai, tame tarpe ir R. B., galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja R. B. ir rodo, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymų nustatytas elgesio normas, kaltinamojo vertybinę orientaciją. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje R. B. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Šio pagrindo buvimo nešalina ir kaltinamojo ir jo gynėjo skunduose akcentuojamos kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės – jog R. B. turi šeimą, mažametę dukrą, du aukštojo mokslo diplomus, iki suėmimo dirbo, kad panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą, turi galimybę dirbti, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Nors kaltinamajam R. B., taikant kardomąją priemonę – suėmimą ilgą laiką yra suvaržoma jo teisė į laisvę, tačiau šiuo atveju be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.
Pažymima, jog kuo sunkesnė, didesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas R. B., atsižvelgus į jų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.
Kaltinamojo ir jo gynėjo skunduose nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
kaltinamojo R. B. ir jo gynėjo skundus atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.