Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. L. skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-11-11 nutarties, kuria atmestas V. L. skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės G. R. 2011-09-30 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2011-11-04 Kėdainių rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo V. L. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės G. R. 2011-09-30 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai Kauno apygardos teismo teisėjų A. B., D. B. ir N. V. padarytų nusikalstamų veikų, aprašytų LR BK 228 str. arba BK 229 str.

Skundžiama Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-11-11 nutartimi atmestas V. L. skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės G. R. 2011-09-30 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo. Teismas nutartyje nurodė, kad prokurorės nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. V. L. nenurodo jokių kolegijos teisėjų nusikalstamų veikų požymių, tik išvardija, kad civilinėje byloje, kurią teisėjos nagrinėjo apeliacine tvarka, sprendimas yra neteisėtas.

Skundu pareiškėjas V. L. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį bei įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą pradėti tokį tyrimą. Mano, kad ši nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teigia nežinojęs, kokiam konkrečiam Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjui bus perduotas jo skundo nagrinėjimas, todėl negalėjo pasinaudoti ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo teise. Pareiškėjo teigimu, buvo pagrindas pareikšti pastarajam nušalinimą, nes skundžiamą nutartį priėmusį teisėją A. Brigadierių jis pažįsta nuo 1975 m., su juo studijavo VU teisės fakultete, be to, A. Brigadieriaus iniciatyva jis atstovavo fakultetą tarpfakultetiniame VU krepšinio turnyre. Nurodo, kad 1982-87 metais jam dirbant Kėdainių rajono Vidaus reikalų skyriuje, tardymo padalinyje, šiame rajone vienoje įmonėje juristu tuo metu dirbo A. Brigadierius. Vėlgi to pačio A. Brigadieriaus iniciatyva kelis metus jis žaidė Kėdainių rajono krepšinio pirmenybėse, kuriose atstovavo tuometinės A. Brigadieriaus darbovietės krepšinio komandą. Su A. Brigadieriumi bendravo ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir už jos ribų. Mano, kad per jų bendravimo metus su šiuo asmeniu galimai buvo kokių nors nesusipratimų, konfliktinių situacijų, dėl ko jis gali turėti jam kokį tai piktumą. Pareikšti nušalinimą šiam teisėjui jis negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes apie tai, kad jam buvo pavesta nagrinėti jo skundą, sužinojo tik gavęs jo nutartį. Mano, kad teisėjas A. Brigadierius pats turėjo nusišalinti nuo jo skundo nagrinėjimo, to nepadarius – jam kyla pagrįstos abejonės dėl jo galimo šališkumo bei neobjektyvumo, kas sudaro prielaidą teigti, kad vien dėl to skundžiama nutartis yra neteisėta.

Pareiškėjas pažymi, kad jo skundo esmė yra ta, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš A. B., D. B. ir N. V., civilinio proceso tvarka išnagrinėjo pirmosios instancijos teismo laikytą nepaduotu ieškovės D. L. skundą, jį patenkino ir ta pačia nutartimi pažeidė draudimą priimti blogesnį sprendimą. Tokiais veiksmais teisėjos ignoravo imperatyvias CPK 313 ir 316 str. nuostatas. Pareiškėjas mano, kad buvo grubiai pažeisti įstatymų viršenybės, skaidrumo, teisėtumo, teisingumo principai. V. L. manymu, vien tai, jog minėta teisėjų kolegija nepaisė imperatyvių įstatymo nuostatų, taip ignoruodama pačią teisingumo vykdymo esmę, sudaro nusikalstamos veikos, aprašytos BK 228 str. arba BK 229 str., objektyviąją pusę. Nemano, kad aprašyta nutartis buvo priimta dėl teisėjų įstatymo nežinojimo, patirties stokos. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamoje nutartyje nieko nerašoma apie prie skundo jo pridėtus dokumentus bei šie dokumentai nutartyje neįvertinti. Mano, kad ikiteisminis tyrimas turėtų būti pradedamas ne tik tada, kai iš gauto skundo negalima patikimai spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, bet ir siekiant nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Teigia, kad įstatymai nenustato teisėjų imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės, o tik numato sudėtingesnį nei kitiems asmenims teisėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn mechanizmą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorės nutarimą, teismas konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-11-11 nutartis, taip pat Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2011-09-30 nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų. Tiek skundžiamame prokurorės nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrindinius pareiškėjo skundo teiginius išnagrinėjo, aptarė ir nutartyje išdėstė jų atmetimo argumentus. Pareiškėjo skundo apygardos teismui motyvai yra analogiški skundo, pateikto Kėdainių rajono apylinkės teismui, motyvams. V. L. apygardos teismui nepateikė jokių naujų duomenų dėl jo nurodytų teisėjų galimai padarytų nusikalstamų veikų.

BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Nagrinėjamu atveju 2011-09-30 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors V. L. skunde teigia apie galimą nusikalstamų veiksmų atlikimą, suponuojančių ikiteisminio tyrimo pradėjimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo ikiteisminio tyrimo pradėjimui, nes duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomų teisėjų A. B., D. B. ir N. V. kokius nors nusikalstamus veiksmus V. L. atžvilgiu, pateiktoje medžiagoje nėra. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroro bei teisėjo sprendimų priėmimas, taip pat nepasitenkinimas tokį sprendimą priėmusiais subjektais nesudaro pagrindo konstatuoti pastarųjų asmenų veiksmuose kokios nors tai nusikalstamos veikos sudėties buvimą. Pažymėtina, kad V. L. nepateikė jokių duomenų, duodančių pagrindą manyti apie jo nurodomų skunde minimų teisėjų įvykdytus nusikalstamus veiksmus. Tuo tarpu pareiškėjo akcentuojami skunduose nurodytų teisės normų pažeidimai ar jų netinkamas taikymas, minėtiems teisėjams priimant sprendimą civilinėje byloje nėra pagrindas konstatuoti teisėjų veiksmų nusikalstamą pobūdį.

Atsižvelgdamas į teismui pateiktos medžiagos duomenis teismas konstatuoja, kad turimi duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti pareiškėjo nurodomų teisėjų veiksmuose esant BK 228 str. 1 d. ir 229 str. numatytų nusikalstamų veikų požymių, todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas dėl V. L. skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.

Skundo teiginiai apie teisėjo A. Brigadieriaus šališkumą ar neobjektyvumą atmetami, nes jie nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo nurodyti teiginiai apie skundžiamą teismo nutartį priėmusio teisėjo pažinojimą bei kažkokį anksčiau buvusį bendravimą su juo, taip pat darymas prielaidų dėl galimų piktumų ant jo turėjimo nėra pakankamos aplinkybės konstatuoti teisėją buvus šališku. Taip pat nutarimo, netenkinančio pareiškėjo interesų, priėmimas nesudaro pagrindo teisėją laikyti šališku.

Kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiškėjo prašymas dėl įpareigojimų prokurorui skyrimo, nes apeliacinės instancijos teismas tokių įgalinimų neturi.

Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2011-09-30 nutarimą bei dėl jo priimtą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-11-11 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-11-11 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.