- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-06
- Bylos Nr.
- 2-170/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų namas“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų namas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. nutarties, kuria UAB ,,Vakarų namas“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-262-622/2008 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) ieškinį atsakovui UAB ,,Vakarų namas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atsakovui UAB „Vakarų namas“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas už laiku ieškovui nesumokėtas socialinio draudimo įmokas iki 2007 m. liepos 1 d. yra 53 128 Lt ir 1 032 Lt delspinigių. 2007 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas įteikė atsakovui raštą, įspėjantį, kad, nesumokėjus skolos, bus kreiptąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas savo skolinių įsipareigojimų ieškovui neįvykdė. Iš turimų atsakovo finansinės atskaitomybės duomenų ieškovas sprendė, kad atsakovas yra nemokus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „Vakarų namas“ iškėlė bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė UAB ,,Jonvita“. Nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo skolą ieškovui sudaro 53 128 Lt ir 1 032 Lt delspinigių, paskutinė socialinio draudimo įmoka ieškovui padaryta 2007 m. kovo 29 d. Remdamasis 2006 m. balandžio 21 d. patvirtintu UAB „Vakarų namas“ 2005 metų balansu, teismas nustatė, kad 2005 metais įmonės turto vertė buvo 251 893 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 239 395 Lt. Iš 2007 m. balandžio 30 d. patvirtinto UAB „Vakarų namas“ 2006 metų balanso nustatė, kad 2006 metais įmonės turto vertė buvo 701 355 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 839 490 Lt. Remdamasis minėtais duomenimis teismas sprendė, kad atsakovas pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį yra nemokus ir negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl UAB „Vakarų namas“ keltina bankroto byla.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vakarų namas“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas nemoka daugiau nei tris mėnesius darbuotojams atlyginimo, kad neketina vykdyti įsipareigiojimų ieškovui ir kad yra nemokus. Teismas nurodytų aplinkybių netyrė, todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovui keltina bankroto byla.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad atsakovo įsiskolinimas kreditoriams 2006 m. gruodžio 31 d. sudarė 257 590,59 Lt, debitoriniai įsiskolinimai – 220 781,65 Lt. Įsiskolinimas Valstybinio socialinio fondo biudžetui 2008 m. sausio 1 d. sudarė 150 673 Lt. VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenimis atsakovas nuo 2007 m. kovo 14 d. iki 2008 m. vasario 6 d. kredito įstaigose jokių operacijų nevykdė, registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bankroto įstatymo normos, tai viešosios teisės normos, ir yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama, visų pirma, užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios savo veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas yra taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
LR ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis reglamentuoja bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindus, kuriais yra viena iš šių teismo nustatytinų sąlygų: 1) įmonės nemokumas arba daugiau kaip tris mėnesius vėluojantis atlyginimų darbuotojams mokėjimas; arba 2) įmonės viešas paskelbimas arba kitoks pranešimas kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas - tai įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, t. y. kad pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kai ji nevykdo finansinių įsipareigojimų - neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus 3 mėnesiams po ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžto termino.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 21 d. Senato nutarimo Nr. 33 6 punktą, teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki bylos iškėlimo. Taigi, viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, tačiau nepaneigia ieškovo pareigos pagal CPK 178 str. įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas.
Atskirąjį skundą atsakovas grindžia tuo, kad ieškovas neįrodė įstatyme numatytų pagrindų bankroto bylai iškelti, o teismas, netyręs atsakovo nemokumo, nepagrįstai konstatavo jį esant ir tuo remdamasis atsakovui iškėlė bankroto bylą.
Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovui iškėlė ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – dėl įmonės nemokumo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš ieškovo ir pagal teismo reikalavimą atsakovo pateiktų byloje esančių rašytinių įrodymų – atsakovo UAB „Vakarų namas“ 2005 metų ir 2006 metų balansų, 2006 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos, atsiskaitymo su Valstybinio socialinio draudimo fondu patikrinimo pažymos Nr.9, atskirų laikotarpių kreditorių ir skolininkų sąrašų, ilgalaikio turto sąrašo (b.l.7-8, 11-14, 30-35) bei draudėjo UAB „Vakarų namas“ valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos (b.l.5) duomenų yra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovo UAB „Vakarų namas“ pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir ši įmonė nevykdo finansinių įsipareigojimų – neatsiskaito su ieškovu praėjus trims mėnesiams po LR valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis nustatyto termino mokėti valstybinio socialinio draudimo išmokas. Todėl, remdamasis šiais duomenimis bei vadovaudamasis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bendrovę nemokia ir teisingai išsprendė bankroto bylos iškėlimo klausimą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Naujų įrodymų, liudijančių atsakovo finansinės būklės pasikeitimą, atskirajame skunde apeliantas nenurodė ir jų nepateikė.
Atskirajame skunde atsakovas pripažįsta, kad jis yra pažeidęs teisės aktais nustatytą valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminą ir pagal ĮBĮ 6 straipsnio nuostatas ieškovas turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Tačiau atsakovas, neneigdamas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, teigia, kad teismas netyrė atsakovo nemokumo klausimo. Šis atsakovo argumentas yra nepagrįstas, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismo posėdžio protokolas ir skundžiamos nutarties turinys liudija priešingai – teismas tinkamai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius rašytinius įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstas išvadas (CPK 183, 185 str. str.).
Kaip nurodyta, ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje yra reglamentuotos bankroto bylos įmonei iškėlimo sąlygos, iš kurių bent vienai esant atsiranda pagrindas kelti skolininkui bankroto bylą. Minėtos normos analizė paneigia apelianto atskirojo skundo argumentą, kad keliant įmonei bankroto bylą turi būti konstatuotas visų trijų ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies abiejuose punktuose numatytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų buvimas. Todėl, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių duomenų nustatęs įmonės nemokumą, kuris buvo teisminio nagrinėjimo objektu, neturėjo pareigos tirti ir nustatinėti kitas ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje numatytas bankroto bylos iškėlimo sąlygas. Naštos įrodyti kitų, nei grindžiamas reikalavimas, bankroto bylos iškėlimo pagrindų neturėjo ir ieškovas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovui UAB ,,Vakarų namas“ keltina bankroto byla dėl nemokumo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.), todėl skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).
Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad atsiradus ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, bankroto byla gali būti nutraukta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. nutartį nepakeistą.