Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Jurgitai Jakumaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2015-05-20, apie 7.35 val., Klaipėdoje, Gedminų g. 3, vairuodamas transporto priemonę – automobilį Audi A4, valst Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio į kurį atsitrenkė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos apie eismo įvykį nepranešęs policijai. E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

E. S. į teismo posėdį atvyko, kaltu padarius teisės pažeidimą prisipažino. E. S. pripažino kliudęs stovintį automobilį, nurodė, kad pasimetė, išsigando ir iš įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punktas nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Kelių eismo taisyklių 222 punktas nustato, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai.

Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukia iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 straipsnis).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S., vairuodamas atbuline eiga automobilį Audi A4, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai. Apie autoįvykį jis policijos pareigūnams nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S. kaltė įrodyta šia bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno Ž.Mockaičio tarnybiniu pranešimu (b.l. 6), eismo įvykio schema (b.l. 12, 13), fotonuotraukomis (b.l. 14-17) bei kita bylos medžiaga. Remiantis byloje surinktais duomenimis, E. S. veikoje yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėtys. E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus, nes jis vairuodamas automobilį atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį, apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. E. S. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. Jo kaltė įrodyta, nes atsitrenkdamas į kitą automobilį, jis turėjo pajusti ir suvokti, kad apgadino kito asmens automobilį, tai yra sukėlė eismo įvykį, tačiau iš įvykio vietos pasitraukė. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.

E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų, prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų administracinio teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, E. S. skirtinos minimalios nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

E. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą,

E. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, E. S. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.