Tauragės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Renatai Majauskienei, Aurelijai Stonienei, dalyvaujant ieškovo atstovui M. K., atsakovei V. G., jos atstovui advokatui R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE ieškinį atsakovei V. G. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas D. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. G. yra jo mama. Jam nėra nieko žinoma apie aplietą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Jam atėjus su broliu į svečius pas mamą, mamos butas buvo sausas.

Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022-07-02 jo mama V. G. paskambino ir pasakė, kad jos bute yra vandens ir paprašė, kad jis atvažiuotų į (duomenys neskelbtini). Jis atvažiavo po maždaug valandos ar pusantros laiko ir vandens niekur nebuvo. Mama buvo pakėlusi kilimą, ant grindų buvo keletas šluosčių. Mama gyvena trečiame aukšte, o ketvirtame aukšte kaimynai bute darėsi remontą. Mamos bute jokio vandens, jokios drėgmės nebuvo. Pagalvojo, kad vanduo yra iš ketvirto aukšto. Nuėjo pas kaimynus į ketvirtą aukštą, paskambino, tačiau durų niekas nedarė. Vanduo buvo kambaryje nuo balkono pusės. Ar tą dieną lijo, nepamena. Į mamos butą niekas nebuvo atėję, su jais niekas nebendravo, nefotografavo. Prie balkono durų yra įtrūkimas ir ten jaučiasi drėgmė.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022-07-02 įvykio nematė, tačiau apie jį sužinojo iš V. G., kai ji jį susistabdė laiptinėje ir pakvietė pas save į svečius. Ji pasakė, kad draudikai padavė ją į teismą dėl žalos atlyginimo už tai, kad apipylė žemiau gyvenančio buto gyventojus. V. G. atsakė, kad nesitikėjo, kad viskas taip gali įvykti, todėl ir nesikreipė nei į seniūniją, nei į bendrijos pirmininką. Ji teigė, kad komisijoje apžiūrint užlietą butą nedalyvavo, nes niekas jos nekvietė, niekas jai apie tai nepranešė. Atsakovė jam parodė savo buto sienas ir matė, jog sienų kampuose, šonuose, viršuje yra atsilupusių tapetų. Atsakovė teigė, kad grįžusi namo rado vandens ant grindų. Ji tą vandenį sušluostė, išnešė kilimą į balkoną padžiauti. Tuo laikotarpiu bute (duomenys neskelbtini), buvo vykdomas remontas. Ar koks nors įvykis buvo tame bute remonto metu ar ne, šito dalyko jis nežino. Į tą butą užėjęs nebuvo ir nematė ar ten buvo keičiami vamzdžiai ar radiatoriai. Šiame daugiabučiame name yra didelė problema, kad pastato lauko išorės sieninė plokštė yra ne ta puse įstatyta.

Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022-07-02 grįžusi namo viduryje kambario, po stalu ant grindų rado vandens. Vanduo lašėjo ir per šviestuvą, ir aplink jį. Vandens buvo nedaug, gal kibiras koks. Kai vanduo išdžiūvo, aplink šviestuvą liko maždaug sprindžio dydžio žymė. Užlipo į viršų pas kaimynę, pasakė, kad pas juos bėga vanduo. Kaimynė pasakė, kad ir pas ją bėga vanduo ir ji jį sušluostė. Užlipus į butą, esantį ketvirtame aukšte, į jį niekas neįsileido. Parėjęs vyras sakė, kad ir pas kaimynę bėga vanduo, vadinasi tas vanduo yra iš ketvirto aukšto. Kai lyja lietus, pas kaimynę į balkoną prilyja, kadangi jis neįstiklintas ir per vidinę sieną vandens pribėga jiems į balkoną. Už tai taip pat yra gavę draudimo išmoką. Draudimo atstovai apžiūrėti padarytos žalos atvyko beveik po savaitės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, draudikas Ergo Insurance SE Lietuvos filialas su draudėja D. G. sudarė Gyventojų turto ir ACA draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiu nuo 2017-04-11, 0:00 val. iki 2028-04-11, 0:00 val. apdraustas turtas adresu (duomenys neskelbtini). 2022-07-07 žalos administravimo suvertinėje nurodyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), fiksuotas įvykis - užliejimas iš aukščiau esančių patalpų. 2022-07-12 Turto žalos įvertinimo skaičiuote (Žalos Nr. 11508-0301_1-001), apskaičiuotas padarytos žalos dydis - 506,40 Eur. 2022-07-19 D. G. pranešimu apie draudimo išmoką informuota apie paskaičiuotas išlaidas, reikalingas atkurti įvykio metu buvusią turto vertę, kurios sudaro 506,40 Eur. 506,40 Eur draudimo išmoka D. G. išmokėta 2022-07-19 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). Draudėjas Ergo Insurance SE Lietuvos filialas atsakovei 2022-07-19 išsiuntė raštą Dėl žalos Nr. 11508-0301_2-002 atlyginimo regreso tvarka, kuriuo pareikalavo nurodyti savo buto civilinės atsakomybės draudiką arba per 14 dienų į jų sąskaitą pervesti 506,40 Eur sumą.

Byloje kilo ginčas dėl subrogacinio reikalavimo atlyginti draudėjai išmokėtą draudimo išmoką dėl patalpų užliejimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Šiuo atveju ieškovo ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovei gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.245 straipsnio 4 dalies pagrindu. Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y., kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Minėtas civilinės atsakomybės sąlygas, reikšdamas reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo, privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 str. 3 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

Ieškovas teigia, kad preziumuojama, jog dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo atsakinga virš šio buto esančių patalpų savininkė, t. y. atsakovė.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas atsakovės neteisėtus veiksmus, rėmėsi tuo, kad atsakovės butas yra aukščiau nei užlietos patalpos. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių patalpų užliejimo židinio vietą, ieškovas nepateikė.

Teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo atsakinga virš šio buto esančių patalpų savininkė, t. y. atsakovė. Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovė, tiek liudytojai V. G., A. K., tiek užlietų patalpų savininkė patvirtino, kad minimu laikotarpiu buvo vykdomas remontas bute, esančiame virš atsakovei priklausančio buto. Įvykio dieną tiek atsakovė, tiek liudytojas V. G., tiek liudytoja D. G. buvo nuėję į butą, kuriame buvo vykdomi remonto darbai (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė. Įvykio dieną pati atsakovė teigė, kad ir jos patalpos yra užlietos, šią aplinkybę patvirtina liudytojai apklausti teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad draudiko atstovai apžiūrėti padarytos žalos atvyko beveik po savaitės, tačiau įvykio aplinkybių jie netyrė ir nesiaiškino užliejimo šaltinio. Ieškovo atstovai, atvykę užfiksuoti padarytos žalos, į atsakovei priklausantį butą nebuvo nuvykę, atsakovės apžiūrint užlietą butą nekvietė. Teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovės butas yra aukščiau nei aplietos patalpos (duomenys neskelbtini), neįrodo, jog buto užliejimo židinio vieta yra atsakovės buto atsakomybės ribose. Teismas daro išvadą, kad vien deklaratyvių teiginių nurodymas, nesant įrodymų apie fakto konstatavimą, negali patvirtinti padarytos žalos kilimo vietos. Taigi, šiuo atveju ieškovas privalėjo nustatyti ir pateikti teismui duomenis apie tikslią patalpų užliejimo židinio vietą ir avarijos priežastis, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas, įvykus draudiminiam įvykiui, nesiaiškino žalos atsiradimo židinio. Todėl darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog buto užliejimo židinio vieta yra atsakovės buto atsakomybės ribose, taigi ji ir neturi pareigos atlyginti žalą.

Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023-08-24 sprendimu dėl antrinės pagalbos teikimo Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-07898 suteikta antrinė teisinė pagalba ją apmokant 50 procentų. Byloje pateikta 2024-07-08 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 442,08 Eur. Taigi, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovo, šią 442,08 Eur sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą bet kuriame banke, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 99 straipsnis). Taip pat iš ieškovo valstybei priteistina 22,50 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Ergo Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, valstybės naudai 22,50 Eur pašto išlaidų bei 442,08 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, šią 442,08 Eur sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą bet kuriame banke, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.