- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- I-5321-208/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04874-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- UAB „Dober“
- Atsakovas
- Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Dober“ atstovui D. B., atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovams V. M., K. G., L. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Dober“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Dober“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–9) prašydama pakeisti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT, atsakovė) 2014-10-02 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas nutarimas), sumažinat paskirtą 20 000 Lt baudą iki 4 000 Lt bei priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškino, kad skundžiamu nutarimu ji pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir NKVVDĮ) 3 str. 1 d., kadangi jos veikla laikoma nesąžininga pagal 7 str. 18 p., 20 p., 8 str. 1 d., 3 str. 2 d. 1 p. nuostatas ir jai skirta 20 000 Lt bauda. Nurodė, kad tarp jos ir vartotojų prekių įsigijimo metu buvo sudarytos vandens valymo sistemų pirkimo–pardavimo sutartys, kuriose nurodytos prekių kainos, kiekvienas vartotojas savo parašu yra patvirtinęs prekių apmokėjimo būdą, vadinasi, prekė nėra apibūdinama kaip nemokama. Vartotojai galimai neteisingai interpretavo sutarčių nuostatas, kad pirmoji įmoka už įsigyjamą prekę mokama po mėnesio, laikydami tai nemokamu prekės bandymo terminu. Taigi, pareiškėja nesutinka su NKVVDĮ 7 str. 18 p. pažeidimu. Dėl paskirtos baudos dydžio pažymėjo, kad ji 2012-2013 m. nevykdė jokios veiklos ir negavo pajamų, pajamų gavo tik 2011 m., kurios siekė 43 500 Lt, laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2014-01-01 nebuvo įdarbinta darbuotojų, veiklą vėl pradėjo vykdyti nuo 2014 m. sausio mėn., todėl remiantis NKVVDĮ 13 str. 1 d., jai didžiausia galima skirti bauda turi būti apskaičiuojama pagal jos einamaisiais finansiniais metais gautas pajamas. Jos pajamos einamaisiais 2014 m. siekė 260 388 Lt, todėl maksimali jai skirtina bauda negalėjo viršyti 7 811,64 Lt sumos. Pareiškėjos teigimu, pažeidimo mastas neturėjo būti vertinamas kaip didelis, nes jos veikla apėmė tik Kauno regioną ir netoli Kauno esančius miestus, atsakovė gavo tik keturių vartotojų nusiskundimus, iš kurių su dviem vartotojais sutartys nutrauktos ir vandens valymo įrangos išmontuotos, taigi ji ėmėsi aktyvių veiksmų ištaisyti nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams padarinius, todėl tai turėtų būti vertinama kaip lengvinanti atsakomybė. Atsakovė išimtinai rėmėsi tik vartotojų skunduose nurodyta subjektyvia nuomone, nebuvo atsižvelgta į jos teiktus paaiškinimus. Mano, kad paskirta 20 000 Lt dydžio bauda vertintina kaip neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijų, o sumažinus baudą iki 4 000 Lt sumos, pritaikytos sankcijos tikslai būtų visiškai pasiekti.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad su pažeidimais iš dalies sutinka, tačiau mano, kad turi būti atsižvelgta į aplinkybę, kad vartotojai A. N. ekspertizės aktu nustatytas psichikos sutrikimas ir sandorio sudarymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų, be to, atsakovės išvados yra pagrįstos tik vartotojų subjektyvia nuomone.
Šalies argumentai
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 91–95).
VVTAT nurodė, kad NKVVDĮ nustato nesąžiningos komercinės veiklos draudimą. Buvo nustatyta, kad pareiškėjos atstovai vartotojams siūlė vandens valymo sistemas išbandyti nemokamai vieną mėnesį, tačiau vartotojams pateiktose pasirašyti vandens valymo sistemų pirkimo–pardavimo sutartyse nėra nuostatų apie nemokamą sistemos išbandymą. Tarpusavyje nesusiję vartotojai, skirtingu laiku sudarę sutartis su pareiškėja, nurodė analogiškas aplinkybes dėl nemokamo produkto naudojimo vieną mėnesį, tačiau po mėnesio panorus įrangą grąžinti, iš jų buvo pareikalauta už ją susimokėti. Pareiškėja yra atsakinga už tai, ką vartotojams teigia jos atstovai. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsisprendimui reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Visi keturi vartotojai savo prašymuose nurodė, kad pageidauja sutartis su pareiškėja nutraukti, todėl vertinama, kad pareiškėja savo veiksmais paskatino vartotojus priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio vartotojai kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmę, t. y. pareiškėjos atstovai apribojo vartotojų pasirinkimo laisvę, tokiu būdu pareiškėja pažeidė NKVVDĮ 7 str. 18 p. Dėl paskirtos baudos dydžio nurodė, kad pareiškėja neteikė jokių finansinių dokumentų, įrodančių jos pajamų dydį, todėl objektyviai negalint nustatyti finansinių pajamų dydžio, bauda buvo apskaičiuota pagal NKVVDĮ 13 str. nuostatas. Kartu pažymėjo, kad pareiškėjos teiginys, jog ji ėmėsi aktyvių veiksmų ištaisyti nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams padarinius visiškai nepagrįstas ir iškreipiantis realią faktinę situaciją, kadangi vandens valymo įrenginiai buvo išmontuoti vartotojams pareikalavus nutraukti sutartį, o minėti darbai atlikti vartotojų sąskaita. Pabrėžė, kad vertindama pažeidimo pobūdį ji atsižvelgė į tai, kad vartotojams buvo daromas psichologinis spaudimas sudaryti sutartį ir leisti nedelsiant sumontuoti prekę, vartotojai buvo klaidinami apie naudojamo geriamo vandens kokybę ir poveikį jų sveikatai, vartotojai buvo klaidinami, kad gali išbandyti produktą nemokamai, pareiškėjos veikla buvo nukreipta į neįgalius vartotojus, vartotojus su mažais vaikais, nedideles pajamas turinčius vartotojus, pirmasis užfiksuotas nesąžiningos komercinės veiklos atvejis įvyko 2014-01-20, o pareiškėja iki šiol neištaisė nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams padarinių. Byloje lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Buvo nustatytos sunkinančios aplinkybės – tyrimo metu pareiškėja neteikė prašomų duomenų, paaiškinimų, įrodymų, taip pat neteikė prašomų dokumentų apie metinių pajamų dydį, taip kliudė tyrimui. Skirtas baudos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, priešingu atveju nebūtų pasiekti teisinės atsakomybės tikslai.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad pareiškėja paprašyta neteikė nei savo finansinių duomenų, nei kitų prašytų duomenų, o tuos dokumentus, kuriuos teikė, tai darė atmestinai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl VVTAT 2014-10-02 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 97–109), kuriuo pareiškėjai skirta 20 000 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad VVTAT 2014-02-11 gavo vartotojo A. K. skundą (t. II, b. l. 13–14, 22, 28), 2014-03-04 gavo vartotojos R. K., atstovaujančios motiną O. B., skundą (t. I, b. l. 187, 188–190), 2014-05-05 gavo vartotojos J. P. skundą (t. I, b. l. 167–169), 2014-05-29 gavo vartotojos A. N. skundą (t. I, b. l. 146–148) dėl pareiškėjos nesąžiningų veiksmų sudarant vandens valymo sistemų pirkimo–pardavimo sutartis. VVTAT 2014-10-02 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 97–109) skyrė pareiškėjai 20 000 Lt baudą už NKVVDĮ 3 str. 1 d. pažeidimą, kadangi nustatė, jog pareiškėjos veikla laikytina nesąžininga pagal NKVVDĮ 7 str. 18 p., 20 p., 8 str. 1 d., 3 str. 2 d. 1 p. nuostatas.
NKVVDĮ 3 str. 1 d. nustatyta, kad nesąžininga komercinė veikla draudžiama.
NKVVDĮ 3 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.
NKVVDĮ 7 str. 18 p. nustatyta, kad preziumuojama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip produkto apibūdinimas kaip „nemokamas“ ar panašiai, jeigu vartotojas turi mokėti, išskyrus neišvengiamas išlaidas, susidarančias dėl vartotojo reakcijos į komercinę veiklą (pavyzdžiui, vartotojo pašto ar telefono ryšio išlaidos pagal įprastus tarifus ir panašiai), ir išlaidas dėl produkto paėmimo ar mokėjimo už jo pristatymą.
NKVVDĮ 7 str. 20 p. nustatyta, kad preziumuojama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas arba įspūdžio, kad komercinės veiklos subjektas veikia ne su savo prekyba, verslu, amatu arba profesija susijusiais tikslais, sudarymas ar apgaulingas prisistatymas vartotoju.
NKVVDĮ 8 str. 1 d. nustatyta, kad komercinė veikla laikoma agresyvia, jeigu ji priekabiavimu, prievarta, įskaitant fizinės jėgos panaudojimą arba pernelyg didelę įtaką, labai apriboja arba gali labai apriboti vidutinio vartotojo pasirinkimo laisvę arba elgesį produkto atžvilgiu ir jeigu taip vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.
NKVVDĮ 13 str. 1 d. nustatyta, kad už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų baudą, jeigu ši bauda neviršija 3 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Pakartotinai per vienus metus padariusiems pažeidimą, už kurį buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta bauda, komercinės veiklos subjektams gali būti skiriama didesnė, iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų, bauda, jeigu ši bauda neviršija 6 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Komercinės veiklos subjektui, kuris vykdo komercinę veiklą trumpiau negu vienus metus, didžiausia galima skirti bauda apskaičiuojama pagal jo einamaisiais finansiniais metais gautas pajamas. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. Tarnyba negali komercinės veiklos subjektams skirti baudos, jeigu nuo šio įstatymo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai.
NKVVDĮ 13 str. 3 d. nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudų vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą <...>.
NKVVDĮ 13 str. 4 d. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padarę pažeidimą komercinės veiklos subjektai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, bendradarbiavo su Tarnyba tyrimo metu, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą arba kai Tarnyba gavo iš už elgesio kodeksą atsakingo subjekto pagrįstą pranešimą, kad padarę pažeidimą komercinės veiklos subjektai nutraukė nesąžiningą komercinę veiklą.
NKVVDĮ 13 str. 5 d. nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padarę pažeidimą komercinės veiklos subjektai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos laikinojo pobūdžio priemonės – įpareigojimo sustabdyti nesąžiningą komercinę veiklą.
Dėl nustatytų pareiškėjos veiksmų, pažeidžiančių NKVVDĮ nuostatas
Pareiškėja skundžiamu nutarimu 20 000 Lt bauda nubausta už NKVVDĮ 7 str. 18 p., 20 p., 8 str. 1 d., 3 str. 2 d. 1 p. nuostatų pažeidimą. Pažymėtina, kad pareiškėja ginčija tik jos nubaudimą pagal NKVVDĮ 7 str. 18 p., todėl tik aplinkybės dėl šių nuostatų pažeidimo bus tiriamos.
Aukščiau pateikta teisės aktų nuostatų analizė patvirtina, kad NKVVDĮ įtvirtina prezumpciją, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip produkto apibūdinimas kaip nemokamas, jeigu vartotojas turi mokėti. Nagrinėjamu atveju vartotojas A. K. savo skunde atsakovei (t. II, b. l. 13–14, 22, 28), vartotoja J. P. savo skunde atsakovei (t. I, b. l. 167–169) nurodė, kad pareiškėjos atstovai, siūlydami jiems įsigyti vandens filtravimo sistemą pasiūlė ją nemokamai vieną mėnesį išbandyti, tačiau sutartyje tokios sąlygos nebuvo, pareiškėja pareikalavo atsiskaityti. Pažymėtina, kad aukščiau nurodyti vartotojai nėra niekaip susiję, vienas gyvenantis Vilkaviškio rajone (t. II, b. l. 13–14), kitas Lazdijų rajone (t. I, b. l. 167–169), sutartys sudarytos skirtingomis datomis (2014-01-20 ir 2014-04-03) (t. II, b. l. 13–14, t. I, b. l. 167–169), todėl jų teiginiais nėra pagrindo abejoti. Minėti asmenys nurodė analogiškas aplinkybes dėl pareiškėjos atstovų veiksmų, psichologinio spaudimo būdu siūlant vandens valymo sistemas vieną mėnesį nemokamai išbandyti, o vėliau už prekes atsiskaityti (t. II, b. l. 13–14, t. I, b. l. 167–169). Pareiškėja 2014-07-09 rašte yra nurodžiusi, kad ji negali nei patvirtinti, nei paneigti pasakytų vadybininkų interpretacijų (t. I, b. l. 133), tačiau pareiškėja, kaip juridinis asmuo, atsako už savo darbuotojų veiksmus. Ištyrus bylos medžiagą teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjos darbuotojai atliko veiksmus nurodytus vartotojų A. K. ir J. P. skunduose (t. II, b. l. 13–14, 22, 28, t. I, b. l. 167–169), taigi, elgėsi nesąžiningai savo veiklos srityje ir iš esmės iškreipė vartotojų ekonominį elgesį produkto atžvilgiu. Vartotojų skunduose nurodytas pareiškėjos darbuotojų elgesys akivaizdžiai prasilenkė su pareiga elgtis sąžiningai bei leisti vartotojui apsispręsti kaip pasielgti. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėja, siūlydama vartotojams savo teikiamą prekę (vandens valymo sistemą) vieną mėnesį išbandyti nemokamai, o tokios sąlygos pirkimo–pardavimo sutartyje neįtvirtinusi ir reikalaudama iš asmenų atsiskaityti, vykdė klaidinančią, nesąžiningą komercinę veiklą, todėl pagrįstai jai pritaikytos NKVVDĮ 7 str. 18 p. nuostatos. Pareiškėja pagrįstai pripažinta pažeidusi NKVVDĮ 3 str. 1 d., 3 str. 2 d. 1 p.
Dėl paskirtos baudos dydžio
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad atsakovė 2014-07-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 134–135) kreipėsi į pareiškėją prašydama be kitų dokumentų pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius įrodymus apie visas pareiškėjos pajamas einamaisiais finansiniais metais. Duomenų, kad pareiškėja būtų įvykdžiusi tokį prašymą nėra, be to, atsakovė patvirtino pareiškėjos neveikimą šiuo klausimu, vadinasi, atsakovė pagrįstai vadovavosi NKVVDĮ 13 str. 1 d., nustatančia, kad už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų baudą. Pareiškėjai nepateikus atsakovės prašytos informacijos, tuo pagrindu atsakovė neturėdama duomenų apie pareiškėjos pajamas einamaisiais finansiniai metais, nors pati atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų ir siekė šias aplinkybes išsiaiškinti ne tik prašydama informaciją pateikti pareiškėjos (t. I, b. l. 134 –135), bet ir kreipdamasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu (t. I, b. l. 117, 111), atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi NKVVDĮ 20 str. 3 d., laikė, kad įstatymo nustatytas baudos maksimumas neviršys pareiškėjos pajamų einamaisiais finansiniais metais, kadangi, pareiškėja, būdama juridinis asmuo, turėjo suprasti, kokia atsakomybė jai gresia ir tinkamai rūpintis visų reikiamų ir atsakovės prašomų dokumentų pateikimu. Kadangi skundžiamo nutarimo teisėtumas vertinamas jo priėmimo dienai, todėl pareiškėjos teismui teikiami, tačiau atsakovei prašant jos nepateikti, paaiškinimai ir papildomi dokumentai apie pajamas, nebus vertinami. Pareiškėja atsisakydama teikti atsakovės prašomus dokumentus apie pajamų dydį, prisėmė sau riziką dėl skirtos baudos dydžio.
Dėl nustatyto pažeidimo pobūdžio, trukmės ir masto pažymėtina, kad VVTAT pagrįstai konstatuotas pareiškėjos darbuotojų darytas psichologinis spaudimas sudaryti sutartis aukščiau nurodytų vartotojų atžvilgiu, pasinaudota vartotojų prasta finansine padėtimi, mažamečių sergančių vaikų turėjimu, nustatytas vertimo kuo greičiau pasirašyti dokumentus požymis, klaidinimas apie geriamojo vandens kokybę, klaidinimas dėl vieno mėnesio nemokamo prekės naudojimo. Visos šios aplinkybės akivaizdžios iš vartotojų skundų atsakovei (t. II, b. l. 13–14, 22, 28, t. I, b. l. 187, 188–190, 167–169). Kartu pažymėtina, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-22-233/2015 patvirtina, kad pagal ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės aktą vartotoja A. N. sutarties sudarymo dieną (2014-05-06) ir šiuo metu negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (t. II, b. l. 35), todėl jos skundas atsakovei (t. II, b. l. 146–148) teismo nevertinamas. Pabrėžtina, kad pirmas vartotojo skundas dėl pareiškėjos nesąžiningų veiksmų sudarant vandens valymo sistemų pirkimo–pardavimo sutartis VVTAT užregistruotas 2014-02-11 (t. II, b. l. 13–14, 22, 28), antrasis 2014-03-04 (t. I, b. l. 187, 188–190), trečiasis 2014-05-05 (t. I, b. l. 167–169), tačiau pareiškėja, nors ir gaudama vartotojų nusiskundimus jos nesąžininga veikla, toliau tęsė tokią pačią veiklą. Atmetamas kaip nepagrįstas ir teismą klaidinantis pareiškėjos teiginys, kad jos veikla apėmė tik Kauno regioną ir netoli Kauno esančius miestus, kadangi bylos duomenys liudija priešingai – byloje nagrinėjamais vartotojų nusiskundimų atvejais sutartys buvo sudaromos Vilkaviškio rajone, Šakių rajone, Lazdijų rajone, Rokiškio rajone (t. II, b. l. 13–14, 22, 28, t. I, b. l. 187, 188–190, 167–169, 146–148), kas nėra laikoma tik Kauno apylinkėmis. Šios aukščiau nurodytos nustatytos aplinkybės, pagal jų pobūdį, trukmę ir mastą, suponuoja išvadą, kad pareiškėjos vykdoma veikla yra itin įžūli, klaidinanti vartotojus ir neatitinkanti sąžiningumo reikalavimų, siekiant kuo didesnės naudos savo atžvilgiu.
Dėl pareiškėjos teiginio apie egzistuojančias lengvinančias aplinkybes baudos skyrimui į kurias atsakovė, pareiškėjos teigimu, neatsižvelgė pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų ištaisyti nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams padarinius. Priešingai, teismas nustatė, kad pareiškėja gavusi vartotojų prašymus nutraukti sutartis, rašė vartotojams grasinančius raštus dėl apmokėjimo už prekę (t. I, b. l. 160, 161–162, t. II, b. l. 17, 18), o vėliau vandens valymo sistemas išmontavo pačių vartotojų sąskaita (t. II, b. l. 27). Vadinasi, VVTAT pagrįstai nenustatė jokių pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Dėl VVTAT nustatytų pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių pažymėtina, kad jau teismo šiame sprendime aukščiau buvo konstatuota, kad pareiškėja neteikė visų atsakovės prašomų dokumentų, informacijos, tokiu savo neveikimu kliudė tyrimui, kas laikoma sunkinančia aplinkybe pagal NKVVDĮ 13 str. 5 d.
Teismas įvertinęs nustatyto pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą, konstatuotas sunkinančias aplinkybes laiko, kad pareiškėjai skirta 20 000 Lt bauda yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai skirta pagal atsakovės turimus dokumentus ir proporcinga padarytam pažeidimui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Dober“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.