Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2007 m. liepos 19 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams;

2) 2008 m. balandžio 8 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, taikant BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, bausmė subendrinta ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams. 2008 m. spalio 12 d. teismo nutartimi bausmė pakeista į bausmę – 90 parų arešto;

3) 2008 m. birželio 9 d. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu trejiems metams, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, paskirtoji bausmė subendrinta ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams;

4) 2008 m. rugsėjo 8 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 7 MGL dydžio (910 Lt) bauda, įskaitant sulaikymo laiką, paskirta 680 Eur bauda;

5) 2009 m. spalio 7 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, laisvės atėmimu trejiems metams penkiems mėnesiams;

6) 2009 m. lapkričio 4 d. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda;

7) 2013 m. lapkričio 15 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto, taikant BK 64 straipsnį, paskirtoji bausmė subendrinta ir paskirta subendrinta bausmė – 30 parų arešto ir 20 MGL bauda. 2016 m. vasario 17 d. teismo nutartimi paskirta ir neišieškota 20 MGL dydžio bauda pakeista 120 val. trukmės viešaisiais darbais; 2016 m. birželio 3 d. teismo nutartimi pakeista 10 parų arešto bausme;

8) 2014 m. spalio 14 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 4 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams. 2015 m. birželio 30 d. teismo nutartimi iš pataisos namų paleistas lygtinai prieš tris mėnesius ir 4 dienas;

9) 2017 m. spalio 4 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu aštuoneriems mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams. 2017 m. gruodžio 18 d. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2019 m. sausio 29 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę, turintis neišnykusius teistumus, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis L. V. 2019 m. lapkričio 5 d., apie 17.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, dėl asmeninių priežasčių įvykusio konflikto metu savo šeimos narei E. S., su kuria bendrai gyvena neįregistravus santuokos, tyčia galva sudavė vieną smūgį į nosį, po to tempdamas už drabužių pargriovė koridoriuje ir ne mažiau vienuolika kartų spyrė į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairės akies abiejuose vokuose, kaktos kairėje, nosies nugarėlėje, dešinėje šlaunyje, kairiame žaste, kairio peties srityje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, nosies kaulo lūžimą, dėl ko nukentėjusioji E. S. jautė fizinį skausmą bei, dėl nosies kaulų lūžimo, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis L. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad su E. S. susipažino prieš 4 metus ir apie 9 mėnesius iki šio įvykio kartu gyveno jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis dirbo atsitiktinius darbus, nukentėjusioji taip pat dirbo, uždirbtus pinigus naudojo abu kartu, vedė bendrą ūkį, kartais apsipykdavo, tačiau santykiai iš esmės buvo geri, smurto prieš nukentėjusiąją nevartojo, vaikų neturėjo. 2019 m. lapkričio 5 d. vakare jis buvo namuose neblaivus, nes buvo išgėręs penkias skardines alaus. Vakare į namus grįžo nukentėjusioji. Pas nukentėjusiąją paprašė pinigų alui ir ši jam padavė 20 Eur, tačiau jam buvo mažai ir E. pinigų daugiau nedavė. Tarp jų kilo konfliktas ir jis supykęs galva sudavė nukentėjusiajai smūgį į galvą ir pataikė į nosį. Nuo suduoto smūgio E. S. parkrito ant grindų ir gulinčiai kelis kartus kojomis įspyrė į rankas, užpakalį. Pripažįsta, kad nukentėjusiajai sudavė kaltinime nurodytus smūgius. Vėliau su nukentėjusiąja susitaikė ir ši jam atleido. Su ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka ir pagal galimybes atlygins padarytą žalą. Būdamas blaivus nebūtų smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Gailisi padaręs nusikaltimą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Nukentėjusioji E. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta tris kartus, parodė, kad 2019 m. lapkričio 5 d. apie 17.20 val. kartu su mažamete savo dukra U. G., gim. (duomenys neskelbtini), grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), rado savo sugyventinį L. V., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, dėl ko ji jam papriekaištavo, kad šis geria. Po šių išsakytų žodžių tarp jų kilo ginčas. L. paprašė atiduoti pinigus, tačiau kadangi pinigai buvo skirti bendrai buičiai, ji jam nenorėjo jų visų duoti, padavė tik 20 eurų. Jis pradėjo reikalauti daugiau pinigų, tačiau ji pinigų nedavė. Būnant virtuvėje, L. V. galva trenkė jai į veidą ir pataikė į nosį, sugriebęs už drabužių, pradėjo tampyti ir mušti. Pargriuvusią ant grindų jis spardė. Smūgiai buvo suduoti kojomis į įvairias kūno vietas. Vienas smūgis pataikė į dešinę koją. Kadangi gulėdama ant grindų gynėsi, kiti smūgiai buvo suduoti į rankas ir į veidą. Smūgių buvo suduota apie dešimt. Kadangi patyrė stresą, tikslaus suduotų smūgių skaičiaus pasakyti negali, tačiau dauguma smūgių buvo suduoti į veidą. Ji bandė jį nuraminti, kad jis nesmurtautų, jam aprimus, ji iš karto atsistojo ir pasiėmusi mažametę savo dukrą, kuri stovėjo šalimais, išbėgo iš buto. Ištrūkusi ji nuėjo pas savo seserį E. Š. Palikusi dukrą saugioje aplinkoje, paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė apie įvykį bei išėjo į lauką laukti policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams, jie bandė patekti į butą, tačiau niekas durų neatidarė. L. V. įvykio vietoje nebuvo. Pasijutusi blogai ir įtarusi, kad yra lūžusi nosis, policijos pareigūnų paprašė, kad šie ją pristatytų į ligoninės priėmimo skyrių. Konfliktą matė jos dukra U., kitų asmenų nebuvo. Po šio įvykio dukra gyveno pas savo senelius ir šį įvykį prisimena. Su L. V. ji susitaikė ir jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l. 32-41).

Iš 2019 m. lapkričio 5 d. protokolo – pareiškimo (t. 1, b. l. 1-5) matyti, kad nukentėjusioji E. S. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą nurodydama, kad 2019 m. lapkričio 5 d. apie 17.20 val. grįžusi į namus rado neblaivų sugyventinį L. V. ir tarp jų kilusio konflikto metu L. V. jai sudavė smūgius į įvairias kūno dalis. Ji jautė fizinį skausmą ir buvo sužalota.

2019 m. lapkričio 5 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo R. G. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 6-7) patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 5 d. apie 17.36 val. buvo gautas budėtojo pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nurodytu adresu nuvykus kartu su tyrėju N. U., lauke juos pasitiko E. S., kuri paaiškino, kad būnant namuose jos sugyventinis L. V., būdamas išgėręs alkoholio, pradėjo konfliktą, kurio metu su galva sudavė jai į nosį. Nuo suduoto smūgio ji pargriuvo ir buvo spardoma į įvairias kūno vietas. Ant pranešėjos veido, kaklo matėsi sumušimo žymės, sužalota nosis, ji buvo susijaudinusi, išsigandusi, teigė, kad gali būti lūžusi nosis dėl ko prašė pristatyti ją į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Siekiant sulaikyti įtariamąjį, buvo bandoma patekti į butą, tačiau durų niekas neatidarė, patalpos langai buvo tamsūs. L. V. vietoje nerastas. E. S. paaiškino, kad raktų nuo buto prie savęs neturi, kadangi kilus konfliktui po suduotų smūgių ji išsigando ir pabėgo raktus palikdama namuose, su savimi pasiėmusi tik mažametę savo dukrą U. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad dukra įvykio metu nenukentėjo, ji ją paliko saugioje aplinkoje pas savo seserį. E. S. buvo pristatyta į ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai.

Iš 2019 m. lapkričio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 13-30) matyti, kad apžiūrėjus butą, esantį (duomenys neskelbtini), virtuvėje daiktai ant stalo išmėtyti, matosi netvarka, koridoriuje ant grindų plytelių, priešais tualeto duris ir tualeto patalpoje, matosi kraujo dėmės.

Policijos registruojamų įvykių registro išrašas patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 5 d. 17.36 val. telefonu paskambino pareiškėja E. S. (išraše nurodyta Š.), kuri pranešė, kad būnat namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu ją sumušė vyras (t. 1, b. l. 24-26).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 982/2019 (t. 1, b. l. 53-54) matyti, kad nukentėjusiajai E. S. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kaktos kairėje, nosies nugarėlėje, dešinėje šlaunyje, kairiame žaste, kairio peties srityje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje, nosies kaulo lūžimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dvylikos trauminių poveikių pasekmėje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulo lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo L. V. kaltei pagrįsti.

BK 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, atsako pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis tyčia smurtavo prieš sugyventinę E. S., suduodamas jai smūgius galva į jos nosį, gulinčiai spirdamas į rankas ir užpakalį. Nukentėjusioji E. S. patvirtino, kad būtent kaltinamasis smurtiniais veiksmais ją sužalojo ir dėl to ji jautė fizinį skausmą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad E. S. padarytas sveikatos sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo ir kitų išvadoje konstatuotų sužalojimų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Tarp kaltinamojo aktyvių tyčinių veiksmų ir aptartų padarinių yra priežastinis ryšys. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokų išaiškinimą nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra jo sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo gyvena neįregistravęs santuokos. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis su nukentėjusiąja buvo pažįstami apie 4 metus, paskutinius 9 mėnesius gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, taigi nepaisant to, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nebuvo sudarę santuokos (įregistravę partnerystės), juos siejo sugyventinių santykiai, kurių turinys baudžiamojo įstatymo prasme atitinka šeimos teisinius santykius. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo L. V. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo požymius, aptarta aplinkybė – veiką kvalifikuojanti.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad nusikaltimas padarytas 19.00 val., tačiau iš byloje esančių įrodymų – aptarto tarnybinio pranešimo, ,,polis. Policija“ pateikto pranešimo (t. 1, b. l. 24-26) matyti, kad nukentėjusioji į policiją krepėsi 2019 m. lapkričio 5 d. 17.36 val., jau po jai padaryto sužalojimo ir prieš ją panaudoto smurto. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinime nurodytas laikas tikslinamas, nurodant, kad nusikaltimas padarytas apie 17.30 val.

Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, – kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarymui bei, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), nes turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. V. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. L. V. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis pirmiau teistas devynis kartus, tame tarpe ir už smurtinį nusikaltimą, atliko relias laisvės atėmimo bausmes. Pagal paskutinį 2017 m. spalio 4 d. teimo nuosprendį kaltinamasis atlikus bausmę paleistas 2019 m. sausio 29 d. ir nepraėjus nei metams laiko vėl padarė nusikaltimą. L. V. baustas administracine tvarka už padarytus administracinius pažeidimus ir nusižengimus, baudų nemoka (t. 1, b. l. 148-162), niekur nedirba, bausmės atlikimo vietoje – (duomenys neskelbtini) kaltinamasis charaktrezuojamas daugiau iš neigiamos pusės (t. 1, b. l. 144). Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centre prisirašęs nuo (duomenys neskelbtini) ir per šį laikotarpį nesilankė. Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriuje atlikus tyrimą specialistas 2019 m. lapkričio 21 d. išvadoje Nr. 93TPK-1405/2019 konstatavo, kad L. V. netikslinga skirti psichiatrinę ekspertizę. Išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad kaltinamajam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 17). Taigi, įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamsis yra nusikalsti susiformavusi asmenybė, todėl jam paskirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti nėra jokio teisinio pagrindo. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas iš esmės nukentėjusiajai nesukėlė sunkių pasekmių, ši susitaikė su kaltinamuoju ir pretenzijų jam neturi, kaltinamojo pateikti dokumentai patvirtina, kad jis siekė dalyvauti (duomenys neskelbtini) jaunimo projekte (duomenys neskelbtini). Taigi, įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 762,48 Eur sumai ir penkių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą už nukentėjusiajai E. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 62-64) yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas. Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.233 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojo E. S., ryšium su tuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai buvo teikiamos gydymo paslaugos, kurių kaina – 762,48 Eur, šios paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Remiantis Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalimi, žalą padariusiam kaltinamajam tenka pareiga atlyginti 762,48 Eur į PSDF biudžetą už E. S. suteiktas gydymo paslaugas. Iš kaltinamojo taip pat priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos turtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-P-75-788/2019). Kaltinamasis L. V. su ieškiniu sutiko.

Kaltinamajam L. V. paskirtos kardomosios priemonės (t. 1, b. l. 103-107), rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. S., nesiartinti arčiau jos nei 50 m atstumu, išskyrus dalyvavimą procesinių veiksmų atlikime, panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad L. V. turi atlikti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. V. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. S., nesiartinti arčiau jos nei 50 m atstumu, išskyrus dalyvavimą procesinių veiksmų atlikime, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš L. V. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 762,48 Eur žalos atlyginimo ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsitesėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini))

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.