Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A.B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A.B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 4 d., 178 str. 3 d. laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p. ir 9 d., ši bausmė subendrinta apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę su bausmėmis, paskirtomis Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. ir Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiais, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikius ir suėmus nuo 2004 m. sausio 5 d. iki 2004 m. kovo 30 d., bei bausmės dalis, atlikta pagal 2005 m. sausio 18 d. ir 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžius nuo 2004 m. balandžio 7 d. iki 2004 m. birželio 8 d. ir nuo 2006 m. kovo 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A.B. nuteistas už tai, kad nuo 2003 m. gruodžio 10 d. iki 2003 m. gruodžio 27 d., Kauno m., veikdamas grupėje su nenustatytais asmenimis, organizavo didelės - 153110,57 Lt - vertės svetimo turto, priklausančio bendrovei (duomenys neskelbtini), pagrobimą, o būtent: 2003 m. gruodžio 10 d. prisidengdamas fiktyvios ekspedicinės firmos (duomenys neskelbtini) užsakymu ir nebūdamas asmeniškai atsakingas už tranzito procedūros užbaigimą Lietuvos Respublikoje, perdavė vairuotojui J.Š. dokumentus-TIR Carnet knygelę, CMR, užsakymą-ir nurodė jam vilkiku „Mercedes Benz“, (duomenys neskelbtini), vykti į Olandiją pasikrauti bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausantį 109432 JAV dolerių (304210 Lt) didelės vertės įvairios automobilių aparatūros „Clarion“ krovinį ir jį pagal pateiktus tranzito dokumentus - TIR Carnet Nr. (duomenys neskelbtini), CMR Nr. (duomenys neskelbtini) ir Invoice Nr. (duomenys neskelbtini) - per Lietuvos Respublikos teritoriją nuvežti į Maskvą gavėjui OOO (duomenys neskelbtini). Nuo pat J.Š. išvykimo į Olandiją ir iki sugrįžimo į Lietuvą palaikydamas su juo ryšį telefonu 2003 m. gruodžio 22 d. J.Š. nurodė vilkiką „Mercedes Benz“, (duomenys neskelbtini), su kroviniu pastatyti į saugomą automobilių aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), paėmė iš jo krovinio dokumentus bei automobilio raktelius, o 2003 m. gruodžio 27 d., apie 8 val., nenustatytam asmeniui perdavė vilkiko raktelius ir nurodė vilkiko su kroviniu buvimo vietą. Vilkikas su kroviniu buvo nuvarytas į nenustatytą vietą Kauno m., kur iš vilkiko puspriekabės, išardžius jos kairės pusės viršutinėje dalyje tentą laikantį trosą bei jį laikančias kniedes, nenustatyti asmenys pagrobė dalį gabento krovinio, t. y. bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančias didelės vertės prekes: 288 vnt. garsiakalbių „Clarion SRK602“, bendros 2365,49 Lt vertės; 64 vnt. garsiakalbių „Clarion SRR1334“, bendros 413,02 Lt vertės; 208 vnt. garsiakalbių „Clarion SRR6934“, bendros 2135,52 Lt vertės; 8 vnt. kompaktinių diskų grotuvų „Clarion DCZ628“, bendros 2234,08 Lt vertės; 28 vnt. automagnetolų su CD „Clarion ADZ628R“, bendros 2299,79 Lt vertės; 60 vnt. automagnetolų su CD „Clarion DXZ938R“, bendros 5016,11 Lt vertės; 120 vnt. automagnetolų su CD „Clarion DXZ738RMP“, bendros 9680,22 Lt vertės; 144 vnt. automagnetolų su CD „Clarion DXZ638RMP“, bendros 11616,26 Lt vertės; 378 vnt. automagnetolų su CD “Clarion DB358RMP“, bendros 29938,28 Lt vertės; 144 vnt. automagnetolų su CD „Clarion DXZ538R“, bendros 11658,50 Lt vertės; 120 vnt. automagnetolų su CD „Clarion DXZ438R“, bendros 9715,42 Lt vertės; 60 vnt. automagnetolų su CD „Clarion DB338RB“, bendros 4752,11 Lt vertės; 216 vnt. automagnetolų su CD”Clarion DB238R", bendros 17107,59 Lt vertės; 120 vnt. automagnetolų su CD „Clarion BD239RG“, bendros 9504,22 Lt vertės, 48 vnt. automagnetolų su CD „Clarion AX523R“, bendros 3872,09 Lt vertės; 6 vnt. automagnetolų su CD „Clarion AX423R“, bendros 475,21 Lt vertės; 90 vnt. automagnetolų su CD „Clarion CD1500R“, bendros 6705,75 Lt vertės; 192 vnt. automagnetolų su CD „Clarion CD1500RG“, bendros 14305,61 Lt vertės; 4 vnt. automagnetolų su CD „Clarion XMDI“, bendros 316,81 Lt vertės; 4 vnt. monitorių „Clarion OHM833“, bendros 1384,56 Lt vertės; 16 vnt. monitorių „Clarion VMA7192", bendros 6195,34 Lt vertės; 60 vnt. antenų „Clarion ZCP100“, bendros 281,61 Lt vertės; 20 vnt. antenų „Clarion ZCA407“, bendros 88 Lt vertės; 16 vnt. TV tiunerių „Clarion TTX7503Z", bendros 990,32 Lt vertės; 10 vnt. dekoderių „Clarion DVN923“, bendros 58,67 Lt vertės, iš viso prekių už 153110,57 Lt.

Nuteistasis A.B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nes nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, jis nepadarė. Teismas paviršutiniškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus bei padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

Apeliantas nurodo, kad byloje nenustatytas nei vienas nusikalstamos veikos vykdytojas, nors būtent dėl pastarojo padarytos veikos atsiranda žalingos pasekmės. Todėl teigia, kad nepagrįstai pripažintas kaltu organizavus svetimo turto vagystę. Teismo posėdžio metu nepagrįstai neapklaustas liudytojas V.St. , kuris pirminėje apklausoje nurodė, jog būtent pas jį buvo atvykęs J.Š. ir atvežė vilkiko raktus su dokumentais. Nepagrįstai atmesti liudytojo J.Š. parodymai. Pastarasis dirbo vairuotoju pas V.St. ir A. bei nurodė konkretų asmenį, kuriam buvo palikti raktai. Teismas pasisakė, jog vieni iš pagrindinių įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę, yra telefoniniai pokalbiai tarp apelianto ir liudytojų S.Z. bei A.V., tačiau šie liudytojai teismo posėdžio metu nepagrįstai neapklausti. Be to, neišsiaiškinta šių pokalbių tikroji reikšmė. Teismas nepagrįstai neįvertino apelianto nurodytos aplinkybės, iš kur jis įsigijo keletą monitorių ir nepašalino prieštaravimų, esančių tarp liudytojų J.Š. ir L.B. parodymų. Apeliantas teigia, kad firma (duomenys neskelbtini), nebuvo fiktyvi. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas V.S., atlikęs bylos tyrimą. Be to, jis (apeliantas) 2003 m. gruodžio 27 d. buvo ne Kaune, o visiškai kitoje vietoje, todėl minėtame mieste negalėjo padaryti jokios nusikalstamos veikos. Teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog apeliantas organizavo „krovinio gabenimo trikdymą ir užlaikymą“. Tačiau apeliantas nurodo, kad yra įstatymu numatytos procedūros, kurios trikdo operatyvų darbą ir kurio paspartinti jis neturėjo jokių galimybių. Todėl teigia, kad jis tik padėjo surasti V.St. krovinių, kuriuos perveža firma (duomenys neskelbtini), ir bandė tarpininkauti įvykus nesklandumams gabenant krovinius bei tvarkant dokumentus.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismas pagrįstai ir teisėtai A.B. pripažino kaltu ir nuteisė už didelės vertės svetimo turto pagrobimo organizavimą.

Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės ir veikos juridinio įvertinimo nepaneigia.

Byloje iš tiesų nėra nustatyti nusikalstamos veikos vykdytojai ar vykdytojas. Tačiau ši aplinkybė faktiškai iliustruoja tik ikiteisminio tyrimo organų nepakankamą profesionalumą ar patirties stoką ir jokiu būdu nepašalina apelianto baudžiamosios atsakomybės, nes BK 178 str. nuostatos nesuponuoja išvados, kad bendrininkavimas yra būtinas vagystės sudėties požymis. Todėl vien tai, kad tik A.B. pripažintas kaltu organizavęs šio nusikaltimo padarymą ir nuteistas, nereiškia, kad BK 178 str. 3 d. šioje byloje pritaikyta netinkamai.

Pažymėtina ir tai, kad BPK 255 str. 1 d. aiškiai nurodyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo išspręsti tik A.B. kaltės, jo padarytos nusikalstamos veikos juridinio įvertinimo ir bausmės klausimus. Tai apygardos teismas ir padarė.

Nuteistasis, neigdamas savo kaltę, dalies nuosprendyje aptartų įrodymų visai nevertina, t. y. apie juos nutyli, o kitus byloje surinktus įrodymus nepagrįstai vertina tik sau palankia linkme.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų J.Š. , R.Ž. , V.A.D., L.B. , J.V. , D.B. , P.M. , A.M. parodymus ir protokoluose apie techninių priemonių panaudojimą bei telefoninių pokalbių stenogramose užfiksuotus duomenis. Visus šiuos savarankiškus įrodymus apygardos teismas vertina jų visumos kontekste, t. y. nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.4, 3.1.8. punktų reikalavimų.

Kolegija pažymi, kad byloje esančių telefoninių pokalbių stenogramos, apie kurias apeliantas nutyli, skundžiamame nuosprendyje išanalizuotos ir įvertintos ypač kruopščiai. Jų įrodomoji vertė yra aiški ir nedviprasmiška. Be jokios abejonės nuteistasis su asmenimis, kuriuos ikiteisminio tyrimo organai įvardijo kaip nenustatytus, telefonu kalbėjosi ne apie televizorių ar kitos buitinės technikos teisėtą įsigijimą ar pardavimą. Paminėtuose pokalbiuose minimos tokios aplinkybės ir išskirtinės detalės (prekių atsirinkimas ir išrūšiavimas, krovinio perdavimas kitiems vairuotojams, tokiu būdu problemą perkeliant jiems, krovinio palikimo vieta, apgailestavimas dėl neapsižiūrėjimo parenkant daiktus, aiškinimas, kad kolonėlės, antenos yra niekam nereikalingos, nurodymai kaip sukomplektuoti prekes imant nuo padėklų, siekimas apžiūrėti prekes iš naujo su prožektoriumi, pokalbiai apie dėžių pjaustymą bei jų krovimą, daiktų vertę, prekių klasifikavimą, automobilio tento pažeidimą, derybos dėl prekių kainų ir šių prekių dalybos, domėjimąsi ar transporto priemonę paėmęs R. yra egzistuojantis asmuo ir patikimas, aiškinimas, kad tai yra žmogus be pavardės, nes jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir kt.), kurios pilnai sutampa su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Taip pat akivaizdu, kad tokios aplinkybės galėjo būti žinomos tik vagystėje dalyvavusiam asmeniui.

Kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas neturėjo teisės perskaityti į teismo posėdį neatvykusio liudytojo V.St. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Tačiau šį BPK 276 str. pažeidimą, kuris neturėjo įtakos sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, apeliacinės instancijos teismas ištaisė apklausdamas paminėtą liudytoją. Jo parodymai nuteistojo kaltės nepaneigia ir nepatvirtina. Iš jų seka, kad A.B. rūpinosi krovinio gabenimu ir pastoviai palaikė ryšį su J.Š. ir kad raktų ir dokumentų prie Valstybės sienos atvežti neprašė.

Kolegija netiki liudytojo J.Š. teisme duotais parodymais, kad automobilio raktus ir krovinio dokumentus jis paliko nepažįstamam vyrui vardu A.. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog raktelius ir krovinio dokumentus perdavė A.B. (t. 2, b. l. 48-49). Tai jis patvirtino ir akistatos su A.B. metu (t. 1, b. l. 53-56). Paminėto liudytojo parodymų keitimo priežastys yra visiškai neįtikinamos. Todėl J.Š. parodymais kolegija remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems teisėtais būdais gautiems įrodymams.

Taip pat kolegija nekvestionuoja įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisės laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus, tačiau akivaizdūs prieštaravimai jo parodymuose (pažinties su J.Š. neigimas, tvirtinimas, kad neužsiima tarptautiniais pervežimais) leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo parodymai, kaip savarankiškas įrodymų šaltinis, nėra patikimi. Būtent taip vertintini ir nuteistojo aiškinimai apie dalies pagrobtų prekių atsiradimo pas nuteistąjį aplinkybes, juo labiau, kad asmenį (M.T.), tariamai jam davusį dalį automobilių aparatūros, nuteistasis prisiminė tik nagrinėjant bylą apygardos teisme. Pažymėtina, kad šios asmens A.B. tiek apygardos, tiek apeliacinės instancijos teisme neprašė apklausti. Savo iniciatyva to daryti kolegija nemato prasmės, nes iš jau paminėtų telefoninių pokalbių stenogramų aiškiai matyti, kad šios aparatūros pagrobimą organizavo nuteistasis. Kitaip paaiškinti šių pokalbių turinio paprasčiausiai neįmanoma.

Apeliacinės instancijos teismas apklausė skunde nurodytus liudytojus S.Z. ir A.V.. Tačiau dėl suprantamų priežasčių jie iš esmės negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad nuosprendyje aptarti telefoniniai pokalbiai buvo tarp jų ir A.B.. Šie asmenys taip pat negalėjo suprantamai ir įtikinamai paaiškinti šių pokalbių turinio, nors jų loginė prasmė yra aiški ir nekelianti abejonių. Kolegija nemato reikalo skirti fonoskopinę ekspertizę tam, kad nustatyti ar aptariamuose pokalbiuose užfiksuoti S.Z. ir A.V. balsai, nes kaltinimo ribose tai neturi reikšmės sprendžiant A.B. kaltės klausimą. Paminėti pokalbiai nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje yra reikšmingi tiek, kiek jie atskleidžia A.B. vaidmenį nusikaltimo padaryme. Pagaliau šioje baudžiamojo proceso stadijoje nėra svarbiausia tai, ar A.B. apie aparatūros vagystę telefonu kalbėjo su S.Z. ir A.V. ar su kitais asmenimis.

Iš tiesų tarp liudytojų L.B. ir J.Š. parodymų yra prieštaravimų dėl vilkiko atsiėmimo iš saugojimo aikštelės aplinkybių. Paminėta liudytoja nurodė, kad vilkiką pasiėmė asmuo, prisistatęs R., kartu su J.Š.. J.Š. tai neigia. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių pašalinti šį prieštaravimą (t. 4, b. l. 74-75), tačiau to padaryti nepavyko.

Kolegija neturi pagrindo netikėti visiškai nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos J.B. parodymais. Tokia išvada seka ir iš skundžiamame nuosprendyje išdėstyto liudytojo J.Š. parodymų vertinimo ir sprendimo pranešti Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui apie nusikaltimo, numatyto BK 231 str., požymių buvimą J.Š. veiksmuose (t. 5, b. l. 22-23).

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad A.B. organizavo krovinio gabenimo trikdymą, užlaikymą. Tai matyti iš A.B. pokalbio su nenustatytu asmeniu (t. 3, b. l. 85).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad firma (duomenys neskelbtini) 2003 m. liepos 31 d. buvo parduota S.L. prisistačiusiam asmeniui, pateikiant iš S.L. buto pavogtą LR piliečio pasą. Iš „Sodros“ pateiktų duomenų apie įmonę (t. 2, b. l. 192) seka, kad minėta įmonė neužsiėmė ir negalėjo užsiimti tarptautiniais pervežimais. Taigi, firmos įsigijimas, pateikiant kito asmens pavogtą pasą, ir vertimasis įstatuose nenumatyta veikla leidžia daryti išvadą, jog paminėta firma nusikalstamos veikos padarymo metu buvo fiktyvi. Todėl liudytojo V.S. samprotavimai apie firmos (duomenys neskelbtini) teisėtumą prieštarauja jo paties surinktiems baudžiamosios bylos duomenims.

Iš byloje esančių telefoninių pokalbių stenogramų matyti, kad nuo 2003 m. gruodžio 16 d. iki 2004 m. sausio 5 d. A.B. intensyviai bendravo telefonu su įvairiais asmenimis apie nuosprendyje nurodyto krovinio gabenimą, perdavimą kitiems vairuotojams, iškrovimą, dalybas ir kitas šiame nuosprendyje jau aptartas svarbias bylai aplinkybes. Iš šių pokalbių seka, kad A.B. atliko organizatoriaus vaidmenį. Tai reiškia, kad organizacinius veiksmus jis 2003 m. gruodžio 27 d. galėjo sėkmingai atlikti tiek būdamas Kaune, tiek būdamas Šiauliuose ar kitoje vietoje.

Tačiau apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A.B. nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis ir be pagrindo tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. BK 25 str. 2 d. nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti. Tai reiškia, kad bendrininkų grupėje bent du asmenys privalo būti vykdytojai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 24 str. 1 d.) bendrininkavimas – tai tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme numatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Byloje apskritai nėra duomenų apie A.B. bendrininką ar bendrininkus, o tuo pačiu duomenų apie bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, kurioje būtų konstatuota ir tai, kad bendrininkų grupėje buvo ne mažiau kaip du vykdytojai, kurie atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius ar specialiuosius požymius.

Kaip jau minėta, tokių duomenų byloje nėra. Todėl iš nuosprendžio šalintinos išvados, kad A.B. veikė bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis ir kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K-745/2006).

Kolegijos nuomone, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes galima tik teigti, kad A.B., kaip organizatorius, veikė su nenustatytais asmenimis ar asmeniu, nesiejant to su bendrininkavimo institutu.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas nustatė, jog byloje nėra A.B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, teismas konstatavo (kolegijos nuomone nepagrįstai), kad byloje yra viena A.B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje).

BK 61 str. 1, 2 d. prasme, byloje nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir įvertinus BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, bausmė turėtų būti skiriama griežtesnė už sankcijos vidurkį. Tačiau pirmosios instancijos teismas paskyrė netgi mažesnę bausmę už sankcijos vidurkį (sankcijos minimalią ribą skaičiuojant nuo 3 mėnesių). Todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, netgi pašalinus iš nuosprendžio jau paminėtą sunkinančią aplinkybę, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies išvadas, kad A.B. veikė bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis ir kad tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.