Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-09-02 · Byla Nr. ATP-476-309/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-07-21Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-02Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-02
Bylos Nr.
ATP-476-309/2014
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-02188-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Administracinė byla Nr. ATP-476-309/2014Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02188-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.; 45.4.5.; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal G. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarimo, kuriuo G. A. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnį 25 (dvidešimt penkių) parų administraciniu areštu, su transporto priemonės „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu,

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų administraciniu areštu su transporto priemonės „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir G. A. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 30 (trisdešimties) parų administracinis areštas su transporto priemonės „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 24 d. 17.05 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančią E. Č.), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 2,39 promilių girtumas, neturėdamas tam teisės, nes tokios teisės nėra įgijęs. Be to, nepakluso aiškiai išreikštam pareigūno reikalavimui sustoti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. A. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarimą pakeisti panaikinant paskirtą administracinį areštą, jį pakeičiant pinigine bauda, arba sutrumpinant arešto laiką.

Skunde pažymima, kad ATPK 30(2) straipsnis numato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas, skirdamas jam nuobaudą, neatsižvelgė į nustatytą lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta sunkinančių aplinkybių, ir nepagrįstai paskyrė maksimalaus dydžio nuobaudą, numatytą sankcijos ribose. Nors dėstomojoje dalyje teismas pripažino, kad yra minėtos, nuobaudos dydžiui nustatyti reikšmingos aplinkybės, tačiau į jas neatsižvelgė.

G. A. įsitikinimu, teismas, vadovaudamasis ATPK 30(2) straipsniu, atsižvelgdamas į lengvinančios aplinkybės buvimą, turėjo skirti jam nuobaudą, mažesnę, nei numatytas sankcijos vidurkis.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad anksčiau paskirtų baudų nesumokėjo dėl to, kad neturėjo galimybės tai padaryti. Pažymi, kad jis yra ligonis, dispanserizuotas dėl chroniškos ligos, neturi darbo. Šios paskirtos piniginės baudos nepanaikintos ir jų išieškojimas vykdomas. G. A. teigimu, teismas, skirdamas jam nuobaudą, turėjo atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir skirti nuobaudą įstatymo nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, kad neišieškojus iš pažeidėjo baudų, jos gali būti pakeistos kitomis nuobaudos formomis (ATPK 314 straipsnis). Nurodo teismo sprendimo dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo neginčijantis.

Skunde apeliantas taip pat pažymi, kad jis yra užsiregistravęs darbo biržoje ir tai rodo, kad jis nori įsidarbinti ir sumokėti jam paskirtas baudas. Nurodo, kad jis serga lėtiniu pankreatitu su stipriu skausminiu sindromu, dėl ligos yra medikų stebimas ir nuolat gydomas, tačiau teismas, skirdamas maksimalaus dydžio administracinį areštą, neišsiaiškino, ar jis galės fiziškai atlikti šią nuobaudą ir, ar areštas nepablogins jo sveikatas. G. A. taip pat nurodo, kad jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir pergyvena, jam gėda prieš draugus, pažįstamus ir visuomenę, todėl savo pavyzdingu elgesiu bando išpirkti savo kaltę. Pažymi, kad padarydamas klaidą, jis save stipriai nubaudė ne tik materialiai, bet ir moraliai. Teigia, kad tai jam bus didžiausia pamoka gyvenime ir prašo atsižvelgus į jo nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi, ligą, į teisingumo ir protingumo kriterijus, rasti galimybę neskirti jam administracinio arešto bausmės. G. A. manymu, teismas pirmiausiai turi laikytis teisingumo principo, tai nurodo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-01-21 nutarime konstatavęs, kad: „<...> teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves; iš Konstitucijos 109 str. 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus; Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė valstybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas<...>“.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į G. A. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti G. A. apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad G. A. nuo 2005 m. už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas net 11 kartų: 7 kartus pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, 3 kartus – pagal ATPK 129 straipsnį, 1 kartą – pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Tai ypatingai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio normas. Be to, G. A. jam paskirtų piniginių baudų nemoka.

Motyvuojamoji dalis

G. A. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 129 straipsnyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo 4000 iki 5000 litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 4000 iki 5000 litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Kaip jau minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. A. nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį 25 (dvidešimt penkių) parų administraciniu areštu su transporto priemonės konfiskavimu, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų administraciniu areštu su transporto priemonės konfiskavimu. Apeliaciniu skundu G. A. prašo sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, administracinį areštą pakeičiant pinigine bauda, arba sutrumpinant arešto laiką.

Iš apylinkės teismo nutarimo matyti, kad administracinė nuobauda, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, G. A. paskirta nepažeidžiant ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų.

Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal sankcijas už padarytus pažeidimus ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Iš skundžiamo nutarimo akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nuobaudą už G. A. padarytus administracinius teisės pažeidimus paskyrė įvertinęs visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Teismas įvertino pažeidėjo asmenybę, jo padarytų pažeidimų pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad G. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus – jam nustatytas 2,39 promilių girtumas, vairuodamas automobilį pažeidė ne vieną Kelių eismo taisyklių reikalavimą ir tik atsitiktinumo dėka nekilo skaudžių, galbūt ir nepataisomų pasekmių. Pažymėtina, kad neblaivus asmuo, vairuojantis transporto priemonę, kelia grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui, todėl valstybės politika kovoje su neatsakingu ir pavojingu transporto priemonių vairavimu yra aiški ir nedviprasmiška – griežtas ir negailestingas pažeidėjų baudimas, siekiant sustabdyti aukų keliuose skaičiaus nuolatinį augimą. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad G. A. už vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, t. y. pagal ATPK 129 straipsnį, anksčiau yra baustas 3 kartus, pagal ATPK 128 straipsnį baustas 7 kartus, taip pat ne kartą baustas už kitus administracinius teisės pažeidimus, tarp jų – ir už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (17-24 b. l.). Minėtos aplinkybės yra pakankamas pagrindas išvadai, kad apeliantui skiriamos švelnesnė nuobaudas nei administracinis areštas, nėra veiksmingos, jis toliau pažeidinėja įstatymus. Be to, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarime, G. A. jam paskirtų baudų nemoka, išvadų iš jam paskirtų nuobaudų nedaro. Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad jis negali sumokėti baudų, nes neturi darbo, yra ligonis, atkreipiamas dėmesys, kad minėtos aplinkybės nėra pagrindas atleisti teisės pažeidimus darantį asmenį nuo atsakomybės, be to, paminėtos aplinkybės rodo, kad liga G. A. netrukdo daryti administracinius teisės pažeidimus.

Apibendrinus tai, kad išdėstyta, konstatuojama, kad G. A. už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda, kuri savo dydžiu yra lygi minėto straipsnio sankcijoje numatytam administracinio arešto vidurkiui, taip pat už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirta maksimali nuobauda, nėra per griežtos. Subendrinta nuobauda taip pat paskirta teisingai. Duomenų, kad apeliantas dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti administracinio arešto, byloje nėra, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, ATPK 29 straipsnio 3 dalyje numatytų apribojimų šiuo atveju taip pat nenustatyta. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad G. A. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarimą nepakeistą, G. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas