Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Reginos Bertašienės ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį dėl 2016 m. sausio 7 d. įvykdytos vagystės – 30 parų ir dėl 2016 m. sausio 8 d. įvykdytos vagystės – 30 parų arešto bausmėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. J., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad jis ir R. J. 2016 m. sausio 7 d., apie 17.30 val., veikdami bendrininkų grupe, UAB „Avitelos prekyba“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu Taikos pr. 15, Klaipėdos m., pagrobė 53,99 Eur vertės kompiuterinį žaidimą bei 59,99 Eur vertės kompiuterinį žaidimą, iš viso pagrobė UAB „Avitelos prekyba“ priklausančio turto už 113,98 Eur.

Be to, A. P. ir R. J. 2016 m. sausio 8 d., apie 17.30 val., veikdami bendrininkų grupe, UAB „Avitelos prekyba“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu Taikos pr. 15, Klaipėdos m., pagrobė du kompiuterinius žaidimus, kurio vieneto vertė – 53,99 Eur, iš viso – 107,98 Eur vertės, bei 59,99 Eur vertės kompiuterinį žaidimą, iš viso pagrobė UAB „Avitelos prekyba“ priklausančio turto už 167,97 Eur.

Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį pakeisti – paskirtą bausmę sušvelninti. Argumentuoja, jog bausmė per griežta. Nuosprendyje neįrašytas jo nuteisimas šiais metais teismo baudžiamuoju įsakymu 60 valandų viešųjų darbų bausme, kurią apeliantas yra sąžiningai įvykdęs. Nurodo, jog prisipažino padaręs vagystes ir neginčija kaltės dėl padarytų vagysčių, tačiau teigia, jog su R. J. nesitarė dėl vagysčių darymo kartu – kiekvienas ėjo vogti sau. Parduotuvė civilinio ieškinio byloje nereiškė, nes pagrobti daiktai parduotuvei grąžinti. Prašo apeliantui vietoje arešto skirti viešųjų darbų bausmę. Tokia bausmė leis pasiekti bausmės tikslus geriau, nei apeliantą įkalinus.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės dėl padarytų vagysčių, skunde kelia bausmės individualizavimo klausimą, teigdamas, kad bausmė per griežta, nes jis prisipažino padaręs vagystes, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažinta tai, jog jis pagrobė svetimą turtą iš parduotuvės veikdamas bendrininkų grupe, t. y. su R. J..

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji įvykdė jiems inkriminuotas vagystes ir, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu jie veikė dviese kaip bendrininkų grupė, jų bendrais veiksmais padarytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistiesiems už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingas bausmes, kurias subendrino dalinio sudėjimo būdu, nes tiek apelianto, tiek kito nuteistojo R. J. padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį.

Faktai apie tai, kad nuteistieji įvykdė jiems inkriminuotas vagystes, ir tai, kad nuteistieji vagysčių padarymo metu veikė kartu kaip bendrininkų grupė, skundžiamame nuosprendyje grindžiami byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma: filmuotu vaizdo įrašu, pagrobtų daiktų (žaidimų) apžiūros protokolais, lombardo sutartimis, kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi pagrindinis bendrininkų požymis yra dviejų vykdytojų susitarimas atlikti nusikalstamus veiksmus. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Apelianto argumentai, kad jis su R. J. nesitarė dėl vagysčių darymo kartu, o kiekvienas ėjo vogti sau, t. y. iš esmės jie iš anksto nebuvo susitarę daryti vagystes kartu, vertinami tik kaip nuteistojo pasirinkta gynybos taktika.

Kaip jau minėta, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdžiai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o susitarimas gali įvykti ir dėl konkliudentinių veiksmų. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad įvertinus nuteistųjų paaiškinimus, vaizdo įrašo duomenis, kitus faktinius bylos duomenis kaip visumą, nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai – tyčia ir susitarimas tarp nuteistųjų veikti bendrai. Vien tai, jog nuteistieji toje pačioje parduotuvėje vogė prekes atskirai, nepaneigia byloje įrodytų aplinkybių, jog vogti į parduotuvę jie ėjo kartu (tą pačią dieną; tuo pačiu laiku), o vogtas prekes realizuodavo kartu (lombarde) ir gautus pinigus tarpusavyje pasidalydavo.

Kolegijos nuomone, toks nuteistųjų veiksmų bendrumas ir vienalaikiškumas akivaizdžiai rodo jų susitarimą daryti bendrą nusikalstamą veiką ir kartu paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad jie neva neveikė bendrai. Byloje neabejotinai nustatyta, kad nuteistieji veikė bendru sutarimu, suvokė bei pritarė vienas kito veiksmams, suprato, kad kiekvienas iš jų realizuoja dalį vagystės sudėties objektyviųjų požymių ir norėjo taip veikti, iki buvo pasiektas norimas rezultatas, už ką jie pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir yra pagrįstai nuteisti.

Teismas skundžiamu nuosprendžiu išsamiai apibūdino apelianto asmenybę, įvertino veikų pavojingumo laipsnį, padarytos žalos dydį, įvertino atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, todėl pagrįstai parinko bausmės rūšį – areštą, kurio dydis, subendrinus, lygus šios bausmės vidurkiui, todėl švelninti bausmę ar vertinti ją kaip per griežtą nėra teisinio pagrindo. Skirta bausmė yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui. Apeliantas yra teistas 11 kartų, iš jų paskutinį kartą 2015 m. lapkričio 27 d. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Be to, apeliantas yra sveikas, pakankamai jauno amžiaus vyras, darbingas, tačiau legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo neturi ir iš jo pavojingo, priešingo įstatymams elgesio matyti, jog tai nėra jam prioritetinis klausimas. Be to, vagystes iš parduotuvių apeliantas daro nuolatos – vien 2016 metais 17 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (baudomis, administraciniu areštu).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, būtent arešto bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašomas arešto bausmės pakeitimas į viešųjų darbų bausmę vertinamas kaip siekis gavus lengviausią už padarytas veikas bausmę išvengti arešto bausmės, o tai šiuo konkrečiu atveju akivaizdžiai nesuderinama su minėtais bausmės tikslais.

Skunde apelianto nurodoma aplinkybė dėl jo prisipažinimo padarius vagystes nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia, kadangi kaltę jis pripažino tik iš dalies, tačiau nuoširdžiai nesigailėjo padaręs pavojingas veikas bei nedėjo pakankamai pastangų tyrėjams padėti šias veikas atskleisti. Kita skunde nurodoma aplinkybė dėl neįrašymo į skundžiamą nuosprendį duomenų apie apelianto nuteisimą šiais metais teismo baudžiamuoju įsakymu 60 valandų viešųjų darbų bausme, kurią, apelianto teigimu, jis yra įvykdęs, jokios reikšmės nagrinėjamu atveju neturi.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo skirtą jam bausmę švelninti ar šalinti iš nuosprendžio motyvus dėl jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo ar vien jo dalinį prisipažinimą vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančia. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl proceso išlaidų

Klaipėdos apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš nuteistojo A. P. priteisti valstybei 64,04 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ginant nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Prašymas vertinamas kaip juridiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vadinasi, gynėjo dalyvavimas, nepriklausomai nuo nuteisto apelianto valios, apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 64,04 Eur išlaidų priteisimo valstybei iš nuteistojo A. P. už teisinės pagalbos teikimą atmesti.