Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui G. Š. jo atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui , atsakovei G. R. , trečiajam asmeniui notarei Silvai Jonaitienei

viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei G. R. trečiajam asmeniui Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarei Silvai Jonaitienei dėl testamento ir įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu , paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Notarė žinojo ,kad Z. Š. pareiškia norą keisti testamentą kai pablogėdavo jos santykiai su sūnumi G. Š. ,nes jis turėjo problemų dėl alkoholio ir jai grasindavo. Surašius dokumentą , Z. Š. pasirašė , tuo pačiu, žodžiu buvo paaiškintas testamento tekstas bei įstatymu numatyta teisė kitų paveldėtojų į privalomąją palikimo dalį , nepaisant testamento turinio. Tą pačią dieną Z. Š. prašymu ji surašė įgaliojimą, kuriuo plačia apimtimi numatyta atsakovei teisė tvarkyti dokumentus įvairiose įstaigose , nes , kaip nurodė Z. Š. jai sunku vaikščioti ir tai riboja jos galimybę tvarkytis pačiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

Iš pateiktų teismui duomenų ,mirties liudijimo ./ b.l. 8/ matyti , kad Z. Š. mirė 2012-05-10 , ir ieškovas G. Š. ,kaip mirusiosios sūnus ir paveldėtojas kreipėsi į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Iš pateikto testamento / b.l. 18/ matyti , kad Z. Š. 2011-10-07 Šiaulių miesto 5 – ajame notarų biure surašė testamentą , kuriuo visą savo nekilnojamą turtą paliko abiems vaikams , ieškovui G. Š. 0,36 dalis gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. ir visą garažą bei įpareigojo testamentinį įpėdinį naudotis konkrečiomis patalpomis esančiomis mansardoje. Atsakovei G. R. testamentu paliko 0,64 dalis minėto gyvenamojo namo ir įpareigojo testamentinę įpėdinę naudotis patalpomis esančiomis gyvenamojo namo pirmajame aukšte , kurios konkrečiai išvardintos. Kaip nurodė ieškovas , apie tai ,kad jo motina buvo surašiusi testamentą jis žinojo , tačiau ne kartą keitė ir šią aplinkybę patvirtina pateikti testamentai surašyti 2006-08-19,/b.l. 9/ , 2008-04-16 / b.l. 11/ 2010-07-20 /b.l. 13/ 2010-08-20 /b.l. 15/ 2010-12-08 /b.l 17/ , kurie patvirtinti notarės S.Jonaitienės . Ieškovas 2011-10-07 testamentą ginčija tuo pagrindu ,kad Z. Š. sudarydama testamentą kaip vienašalį sandorį pažeidė ieškovo teises ,nes atsakovei buvo suteikta civilinių teisių į paliktą turtą daugiau nei būtų paveldėta pagal įstatymą , tai yra lygiomis dalimis su ieškovu ir toks jos sudarytas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei kaip numato CK 1.81 str. Ieškovo teigimu jo motina dėl amžiaus ,nes buvo 91 metų, sveikatos būklės ,nes sirgo atminties sutrikimo ligomis , negalėjo sudaryti testamento laisva valia kaip numato CK 5.18 straipsnis, nes negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti ,nes buvo įtakojama atsakovės. Ieškovas testamento sudarymą ginčija CK 1.89 straipsnio pagrindu. Teismo nuomone , ieškovo nurodyta materialine norma remiamasi nepagrįstai ,nes remiantis LR CK 1.89 str. 1d. fizinio asmens , kuris nors ir būdamas veiksnus , sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos , kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti , sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį, o ne jo įpėdinių ieškinį , todėl vien šiuo pagrindu ieškovo reiškiamas reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje , kuria remdamasis palikėjas , sudarydamas testamentą gali būti užtikrintas , kad po jo mirties sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią . Šio principo veikimas gali būti ribojamas tik įstatymu nustatytais atvejais.

Testamentas – tai asmeninis , vienašalis , rašytinis , įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris , kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 str . 2d. testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo , kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes . Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys , kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti , nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas . Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas CK 5. 17 str. pagrindu. Tuo atveju ,kai ginčijamas testamentas , kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu , toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.78 str 2,4d,5.16 str.2d./ LAT nutartis bylos Nr. 3k-3-20/2007/.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis siekti , kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas . Įstatymų leidėjas , nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises , įgytas sandorių pagrindu . Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimo negaliojančiu galimas tik išskirtinais atvejais.

Ieškovas teigė ,kad Z. Š. valia išreikšta testamente neatitinka jos tikrosios valios ir išvardijo kelis motyvus. Vienas iš motyvų buvo tas, kad testatorės valią įtakojo jos bendravimas su atsakove , kuri įtakodavo pakeisti testamentą ir tai darė ne kartą . Atsakovė teigė priešingai ir nurodė, kad mama jai ne kartą skundėsi jos brolio – ieškovo blogu elgesiu ,nes jis labai gerdavo ,jai grasindavo ir po to ji keisdavo testamento turinį. Atkreiptinas dėmesys į tai ,kad pagal CK 5.18 str. 1d. įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Be to , Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas , jog testamentai gali būti tvirtinami dalyvaujant asmenims , kuriems paliekamas turtas , jeigu šių asmenų dalyvavimo prašo testatorius, todėl nelaikytina ,kad testamentas surašytas testatorės Z. Š. 2011-10-07 buvo sudarytas įtakojant atsakovei ir neatitiko testatorės tikrosios valios.

Kitas motyvas , kurį nurodė ieškovas , kad Z. Š. savo tikrosios valios testamente neišreiškė ,nes pagal medicininius duomenis buvo diagnozuota išeminė galvos smegenų liga, sutrikusi pusiausvyra ,bendravimas iš dalies sutrikęs, jai buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis , šią aplinkybę patvirtina iš medicininių duomenų pateikta pažyma /b.l.23/ Teismo posėdyje ieškovas G. Š. parodė, kad jo mama gydėsi neurologijos skyriuje , o vėliau slaugos ligoninėje , šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja apklausta V. P. ,tačiau abu nurodė ,kad Z. Š. sirgo Parkinsono liga , dėl kurios ji sunkiai vaikščiojo . Iš pateikto paciento slaugos poreikių namuose vertinimo matyti ,kad Z. Š. orientacija nesutrikusi , sąmonė nesutrikusi, gebėjimas mastyti ir priimti sprendimus yra , duomenų ,kad ji turi psichikos sutrikimų , nepateikta. Liudytojai , kuriuos prašė apklausti G. Š. , tai V. P. , A. B. , A. P. parodė ,kad Z. Š. sunkiai vaikščiojo , kartais nepasisveikindavo , pablogėjo atmintis. Liudytoja S. R. parodė ,kad yra šeimos draugė ir žino ,kad paskutiniu metu Z. Š. pablogėjo atmintis , paaštrėjo Parkinsono liga dėl ko ji gulėjo ligoninėje. Jai buvo netikėta ,kad po mamos mirties ieškovui pakeistas testamentas ir ieškovui paliktas antras namo aukštas kur yra ,,balandinė‘‘. Nors ,kaip parodė liudytojas A. B. , jis gyvena ieškovo name būtent antrame aukšte ir gyvenimo sąlygos normalios. Liudytojais byloje apklausti V. R. ,R. P. A.Z. K. parodė ,kad Z. Š. turėjo fizinę negalią ,sunkai vaikščiojo ,tačiau jokių psichikos sutrikimų neturėjo . Šie liudytojai parodė ,kad Z. Š. buvo kultūringa , mokėjo išklausyti ,duoti patarimų ir jos mastymas buvo normalus , pažinojo R. P. vaikus , žinojo jų vardus ir apibūdino kaip protingą išskirtinę moterį. Liudytojas A.Z. K. parodė, kad Z. Š. atvažiuodavo kas vasarą pas dukrą –atsakovę į Klaipėdą , padėdavo jai sode ,nes buvo agronomė pagal išsilavinimą . Jie bendravo 2011 metų rudenį ir jokių psichikos sutrikimų nepastebėjo , tik užsimindavo ,kad sūnus išgeriantis ir negerai elgiasi namuose. Šios aplinkybės ,kad ieškovas išgerdavo nepaneigė ir kartu su juo gyvenanti liudytoja V. P..

Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai , jų valia ir valios išreiškimas , sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų , įstatymo reikalavimams turi atitikti visi jo elementai. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas - testatoriaus valia , t.y ar testamento turinys atitinka jo valią ,nes tarp vidinės jo valios ir išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį , be kitų aplinkybių , yra reikšminga tai , ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę , ar pats sąmoningai suformavo valią ir ją autentiškai išreiškė Teismo išklausyti liudytojai, kurie bendravo su Z. Š. paskutiniu metu iki testamento surašymo ir po to parodė ,kad ji buvo protinga , inteligentiška , tvarkinga moteris, palaikydavo pokalbį . Liudytoja R. P. parodė ,kad kaip ilgą laiką bendravusi su Z. Š. žinojo ,kad buvo grąsinama motinai iš sūnaus pusės ir jeigu ji keitė nuomonę surašydama ir keisdama testamentą , tai nelaikytina ,kad žmogus kvailas.

Tretysis asmuo notarė S.Jonaitienė , kuri surašė testamentą , nurodė ,kad dėl testatorės valios , jos veiksnumo jai nekilo jokių abejonių. Ji atvyko į notarinę kontorą pati , pateikė dokumentus , pareiškė savo valią notarei , kokį veiksmą nori atlikti, testamentas buvo jai garsiai perskaitytas , jį suprato , pasirašė ir kitų asmenų su ja nebuvo. Be to , testatorė tą pačią dieną paprašė surašyti įgaliojimą atsakovei ir nurodė priežastį dėl ko jis reikalingas, nes sunkiai vaikščiojo. Teismas laiko pagrįstu notarės įrašą testamente , kad ji įsitikino testatorės veiksnumu ,nes iš pateiktų duomenų matyti ,kad tokia užklausa buvo , vadovavosi sąžiningumo , protingumo ir teisingumo principais bei Notariato įstatymo 31 straipsniu. Dėl nurodyto laikytina , kad notarė remiantis LR Notariato įstatymo 2 str. kaip valstybės įgaliotas asmuo , atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas , užtikrinančias , kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų , įskaitant ir LR Notariato įstatymo 30 str. įpareigojimus , atlikdama notarinius veiksmus išaiškino testatoriui sudaromo sandorio esmę bei teisines pasekmes , testamentą patvirtino nepažeisdama įstatymo , todėl notarei nekilo pareiga atsisakyti atlikti notarinį veiksmą Pagal LR Notariato įstatymo 40 str. numatyta ,kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. . Šioje byloje nenustatyta ir neįrodyta , jog notarė S.Jonaitienė buvo nepakankamai profesionali atlikdama notaro funkcijas. Ji įvertino jai pateiktus dokumentus , juose nurodytus duomenis bei vadovaujantis jai suteiktais įgaliojimais , neviršijant ir nepažeidžiant jų , t.y. teisėtai , patvirtino testamentą.

Ieškovo teigimu testamentą surašė įtakojamas atsakovės , tačiau teismas tai vertina tik kaip spėliones ir , kaip teismas pasisakė auksčiau , tai neturi įtakos testamento galiojimui. Ieškovas nurodė ,kad jo mama buvo priklausoma nuo kitų , tačiau tai prieštarauja jo parodymams, kad jos tikroji valia buvo aprūpinti abu savo vaikus .

Teismo nuomone , Z. Š. elgesys surašant testamentą nebuvo spontaniškas ir matomai jo pakeitimas ,tai buvo ieškovo elgesio su ja pasekmė.

. Pagal LR CK 4.37 str. 1d. Z. Š. turėjo teisę savo nuožiūra , nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų , valdyti ,naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti , o pagal LR CK 4.37 str. 2d. jis , kaip savininkas , turėjo teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalį. Teismo nuomone, Z. Š. surašydamas testamentą 2011-10-07 ir panaikindama anksčiau sudarytą nurodė ,kokį turtą palieka šalims ir tai yra jos apsisprendimo teisė . Apibendrinus išdėstytus argumentus , pažymėtina, kad Z. Š. sudarydama testamentą didesne dalimi atsakovės naudai atliko sąmoningą ir gerai pasvertą veiksmą – turtą paliko atsakovei ,su kuria paskutiniu metu daugiausiai bendravo , buvo užsimezgęs glaudus ryšys .

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą skirti pomirtinę psichiatrinę Z. Š. ekspertizę , nes galimai dėl jos sveikatos ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir galėjimo juos valdyti testamento surašymo metu ,nes jos valia buvo paveikta ligos ir neatitiko tikrosios jo valios. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo , dispozityvumo , šalių procesinio lygiateisiškumo principų / CPK 12,13,17 str./ Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes , kuriomis remiasi savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu , išskyrusi atvejus , kai yra remiamasi aplinkybėmis , kurių nereikia įrodinėti. Ieškovas įrodymų ,kad testamento pasirašymo dieną būtų buvusi sutrikusi Z. Š. psichinė būsena ir dėl to ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės nepateikė , dėl Z. Š. valios išraiškos teismas pasisakė anksčiau. Kaip minėta auksčiau , medicininiuose dokumentuose nėra įrašų ,kad testamento surašymo dieną Z. Š. gydėsi ligoninėje , o vėlesni įrašai iš gydymo stacionare istorijos , kai ligoninėje buvo gydomas nuo 2010-01-20 iki 2010-02-12 planine tvarka yra nurodyti bendras fizinis negalavimas . Ieškovas įrodymų ,kad Z. Š. yra psichikos sveikatos centre apskaitoje , nepateikė . Tretysis asmuo notarė S.Jonaitienė parodė, kad kontaktas su ja buvo prasmingas ir nekilo jokių abejonių dėl psichinės būklės. Liudytojai apklausti teisme nurodė ,kad Z. Š. skundėsi fiziniais negalavimas , jai drebėjo rankos , sunkiai vaikščiojo , su lazdele , tačiau jos psichinė būsena buvo normali , o skirti medikamentai pagerindavo jos bendrą savijautą. Iš pateiktų rašytinių nėra įrašų dėl Z. Š. proto sutrikimų. Teismas šioje byloje remiasi CPK 176 str.1d , 177 str.1,2d. ,178,,185 str 197 str,2d. nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika dėl CPK normų , reglamentuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą / LAT 3K-3-192 /2008, 3K-3-370 / 2008 nutartys. Šiose nutartyse pažymėta, kad teismo psichiatrijos ekspertizės aktas kaip įrodymas turintis didesnę įrodomąją galią negali būti vertinamas. Neveiksnumo nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai , vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamą pagrindą asmens neveiksnumui konstatuoti. Tiek ekspertizės išvada , tiek kiti rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios , neprivalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių. /LAT civ. byla Nr. 3k-3-54/2009/ Įrodymai surašyti neviršijant nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų , laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Rašytiniai įrodymai , kurie gali būti teismo pripažinti oficialiu tik esant tam tikroms sąlygoms : jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardintų subjektų, įstatyme išvardinti subjektai , išduodami oficialų dokumentą , neviršijo savo kompetencijos , dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus formos ir turinio reikalavimus , jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Teismas vertindamas įrodymus , turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis , bet ir logikos dėsniais , pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo nuomone , iš visumos surinktų įrodymų , ieškovo paaiškinimų , liudytojų apklausos bei pateiktų rašytinių įrodymų , darytina išvada ,kad įvertinus tai ,kad testatorius Z. Š. nežiūrint jos garbaus amžiaus ,buvo socialiai orientuota , sugebėjo bendrauti su aplinkiniais , sugebėjo suformuoti savo valią dėl ginčijamo testamento ir ją autentiškai išreikšti , kuri pripažintina tikrąja testatoriaus valia, todėl nėra pagrindo 2011-10-07 sudarytą testamentą, bei Z. Š. įgaliojimą dukrai G. R. už ją atlikti visus veiksmus pagal suteiktas teises , pripažinti negaliojančiu, tuo pagrindu teismas netenkino ir ieškovo prašymo skirti teismo psichiatrinę ekspertizę.

Teismui netenkinus pagrindinio ieškovo reikalavimo - testamento sudaryto Z. Š. 2011-10-07 pripažinti negaliojančiu , tuo pačiu netenkina ir išvestinių reikalavimų , tai pripažinimo negaliojančiais paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus bei restitucijos taikymą.

Bylinėjimosi išlaidos šaliai , kurios naudai priimtas sprendimas priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovą atstovavo advokatas , tačiau atstovavimo išlaidų nepateikė . Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas , įrodymų ,kad jas turėjo ,nepateikė. Jeigu ieškinys atmestas , bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo , kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas , todėl iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos /CPK 93 str 1d., 96 str. /

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259,260,269,270 str.

Rezoliucinė dalis

teismas nusprendė:

Priteisti iš G. Š. a.k (duomenys neskelbtini) 16,50 Lt pašto išlaidų valstybei

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą .