Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo I. G. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. 1200 taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G., teistas 2009-07-15 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. - 8 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. pridėta dalis bausmės paskirtos ir neatliktos pagal 2005-06-30 nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia: 2008-04-15, o pabaiga: 2016-10-15.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-08-28 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos I. G., konstatuodamas, kad išvadai, jog nuteistojo gyvenimas pasikeitė teigiama linkme ir jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. G. skundas atmetamas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo I. G. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015-07-20 atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad I. G. priklauso vidutinei rizikos grupei – 46 balai. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo elgesys atliekant bausmę ir kitos nustatytos aplinkybės bei Komisijos išsakyta nuomonė patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. G. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra lėšų tvarkymas ir pajamos, piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimą padarė alkoholio poveikyje, pataisos namuose vartojo alkoholį). Atsižvelgtina ir į tai, jog nuteistasis nesilaikė ir vienos pagrindinių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pareigų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), šią pareigą nuteistasis pažeidė net du kartus, baustas už alkoholio vartojimą. Toks nuteistojo I. G. elgesys rodo, kad jis nevykdė savo pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaištingai, bei itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, tačiau nuteistajam nustatytų pareigų ignoravimas, paskirtos nuobaudos neleidžia sutikti, kad jo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos, bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.

Pažymėtina ir tai, jog I. G. nuteistas jau ketvirtą kartą, anksčiau buvo teistas už neteisėtą šaunamųjų ginklų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimą ar realizavimą, taip pat už tai, kad neblaivus pažeidė Kelių eismo taisykles ir avarijos metu žuvo žmogus. Ankstesnių teistumų metu jam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau antruoju atveju atidėjimo metu padarė naują nusikaltimą. Vieną kartą buvo paleistas lygtinai. Taigi, šios aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, suponuoja pagrindą spręsti, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė ir iš savo klaidų nepasimokė, yra linkęs nusikalsti, kas neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nepaisant to, aukštesnysis teismas pastebi ir tai, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, I. G. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką jau eilę kartų įvertinta 46 balais, kas taip pat nerodo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra jokio pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nors ir nagrinėjęs I. G. lygtinio paleidimo klausimą dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-08-28 nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. G. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.