- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-11-27
- Bylos Nr.
- II-1571-121/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01158-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant M. J., institucijos atstovui Vigantui Piragiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) M. J. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau- institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, arba Departamentas) įgaliotas pareigūnas M. J. 2009-09-15 surašė ATP protokolą Nr.(100)-11.44-07 už tai, kad 2009-09-14 savavališkos statybos aktu Nr.(100)-11.37-07 užfiksuota, jog statomo gyvenamojo namo cokolis suformuotas apie 1,80 m. aukščiau, nei numatyta projekte- fasade A/1 nuo namo cokolio, t.y. nulinės altitudės iki žemės paviršiaus, aukštis turi būti 92 cm. Faktiškas aukštis nuo žemės paviršiaus iki cokolio yra 2,70 metro. Rūsyje fasade A/1 vietoje lango su švieslangiu padaryta garažo vartų anga. Tuo M. J. pažeidė Statybos įstatymo (toliau-SĮ) 1 sk. 2 str. 71 dalies ir 4 sk. 15 str. 5 d. 3 punkto reikalavimus (b.l.14).
Departamentas 2009-09-21 nutarimu Nr.07 M. J. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 158(1) str. 1 dalyje, padarymą skyrė 7500 Lt baudą (b.l.15).
Šalies argumentai
M. J. prašo panaikinti Departamento 2009-09-21 nutarimą ATP byloje Nr.7 ir bylą nutraukti. Dėl namo cokolio aukščio neatitikimo projektui paaiškina, kad namas statomas šlaite, kas sąlygoja sudėtingesnę statybą ir nevienodus cokolio aukščius. Pripažįsta, jog pagal projektą cokolio aukštis fasade A/1 turi būti 92 cm., faktiškai yra 2,70 m. Kadangi namas statomas su rūsiu, kurio gylis nuo nulinės altitudės yra 2,62 m, prieš rūsio sienų betonavimo, hidroizoliacijos, apšiltinimo ir kitus darbus pareiškėjas turėjo atlikti žemės grunto kasimo darbus, tame tarpe ir išilgai fasado A/1. Statybos darbai nebaigti (atlikti tik bendrastatybiniai darbai, nesudėti langai, neuždengtas stogas), tad aplinkotvarkiniai darbai bus atliekami žymiai vėliau. Tik atliekant šiuos darbus, įmanoma galutinai ir tiksliai suformuoti reljefą ir namo cokolio aukščius (atstumą nuo namo nulinės altitudės iki žemės paviršiaus). Žemės lygis išilgai fasado A/1 bus pakeltas atliekant aplinkos gerbūvio darbus ir kurių, pareiškėjo manymu, dabar atlikti jis neprivalo. Priešingu atveju, cokoliai ir kituose namo fasaduose turėtų neatitikimų projektui (būtų per aukšti). Todėl šiuo atveju faktinis cokolio aukščio neatitikimas projektui apskritai nelaikytinas pažeidimu, nes jį apsprendžia kintanti ir lengvai keičiama žemės lygio riba. Dėl garažo vartų angos padarymo vietoje projekte numatyto lango, pareiškėjas pripažįsta, kad vietoje lango padaryta didesnių matmenų anga, tačiau į ją nėra įstatyti jokie vartai, todėl be pagrindo padaryta išvada, kad tai garažo vartų anga. Namo statyba yra nebaigta, rūsyje numatoma įrengti visų inžinerinių komunikacijų pagrindinius mazgus, t.y., sumontuoti rekuperatorių, šildymo katilą, hidroforą ir kitą įrangą. Ši įranga yra daug sverianti ir didelių gabaritų, todėl įnešti ją į rūsį laiptais su pasisukimu per pirmą namo aukštą yra labai sunku arba net neįmanoma. Kadangi ši įranga yra montuojama tik pastačius namą arba pasiekus tokį statybos lygį, kad būtų galima užtikrinti jame esančio turto apsaugą (dabar name nėra langų, durų neuždengtas stogas), formuojant rūsio sieną namo fasade A/1 laikinai buvo palikta didesnių matmenų anga, per kurią vėliau būtų galima įnešti į namą būtiną įrangą. Be to, per šią angą į rūsį nešamos ir ten sandėliuojamos statybinės medžiagos, taip užtikrinant jų apsaugą nuo atmosferos poveikio bei vagysčių. Mano kad skundžiamame nutarime nurodyti statinio neatitikimai projektui nepriskirtini prie esminių statinio projekto sprendinių pažeidimų pagal Statybos įstatymo 1 sk. 2 str. 71 dalį ir ATPK 158(1) straipsnį (b.l.2-3).
Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad statybos sąlygos labai sunkios, labai didelis žemės sklypo nuolydis. Kitose namo sienų vietose (pvz. priešingame fasade) aukštis išlaikytas, o cokolinis aukštis ties fasadu A1 bus atstatytas, atlikus aplinkos tvarkymo darbus. Rūsį leista statyti pagal projektą, kas reiškia, kad leisti ir su jo statyba susiję žemės kasinėjimo darbai.
Insitucijos atstovas skundą prašė atmesti, paaiškino, kad pagal reglamentą aukštis iki kraigo turi būti 7-7,5 metro, jis skaičiuojamas nuo nuolydžio vidurkio, nes pats nuolydis, esant tokiam reljefui, yra kintamas. Šiuo atveju jo nebuvo įmanoma nustatyti, nes projekte nėra nurodyta nulinė altitudė, šiuo metu buvusį paviršių galima nustatyti tik pagal šalia- už 1-15,5 metro- augantį medį. Nuo cokolio iki namo kraigo aukštis neviršytas, o ar viršija nuo nulinės altitudės- neįmanoma nustatyti, nes ji nėra nurodyta projekte. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. draudžiama keisti reljefo formą, bet kasinėti statybos metu leidžiama, baigus jį būtina atstatyti. ATP protokolą surašė reikalaujant TINP administracijai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad M. J. stato gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų seniūnijoje, Trakų rajono savivaldybėje (žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, pagal 2008 metais parengtą projektą, suderintą Trakų rajono Nuolatinės statybos komisijos 2008-10-23 posėdyje (protokolo Nr.AS5-505) ir 2008-10-31 išduotą statybos leidimą Nr.AS1-557, galiojantį iki 2011-10-31 (b.l.20-21). Departamentas M. J. 2009-09-14 surašė savavališkas statybos aktą Nr.(100)-11.37-07 dėl minėto gyvenamojo namo savavališkai vykdomų statybos darbų, pažeidus esminius statinio projekto ar supaprastinto statinio projekto sprendinius: statomo gyvenamojo namo cokolis suformuotas apie 1,80 m. aukščiau nei numatyta projekte. Pagal projektą fasade A/1 nuo namo cokolio, t.y. nulinės altitudės iki žemės paviršiaus, aukštis turi būti 92 cm., o faktiškas aukštis nuo žemės paviršiaus iki cokolio yra 2,70 metro; rūsyje fasade A/1 vietoje lango su švieslangiu padaryta garažo vartų anga (b.l.11-12). Statytojas paaiškino, kad, įvertinus topo nuotrauką ir apskaičiavus vidutinį užstatomo sklypo aukštį, pastatas neviršija Trakų istoriniame nacionaliniame parke (toliau-TINP) leidžiamo 7,5 m. statomų pastatų aukščio. Projekte aplaidžiai nenurodyta ir nesuderinta nulinė alititudė. Projekte netiksliai nurodytas sklypo perkritimas, t.y. 0,7 m., o turėtų būti apie 2-3 m. TINP projekto derintojai savo darbą atliko aplaidžiai (b.l.11-12).
Departamentas 2009-09-14 statybos sustabdymo aktu Nr.(100)-11.37-07.1 pareikalavo, kad statytojas M. J. tuojau pat sustabdytų bet kokius minėto gyvenamojo namo statybos darbus, iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti (b.l.13).
2009-09-24 raštu Nr. (101)-11.12-112 Departamentas pareikalavo, kad M. J. likviduotų savavališkos statybos padarinius, t.y., pagal reikalavimus pertvarkytų statomą gyvenamąjį namą savo lėšomis iki 2009-12-31 ir sutvarkytų statybvietę (b.l.16).
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė ir išvados.
Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 158(1) str. 1 dalyje (2007-04-19 įstatymo Nr.X-1101 redakcija) ir numatančios, kad statinio statyba mieste ar saugomoje teritorijoje pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, nurodytus Statybos įstatyme, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Šis pažeidimas buvo susietas priežastiniu ryšiu su: 1) 2001-11-08 Statytos įstatymo Nr. IX-583 2 str. 71 dalimi (2006-10-17 įstatymo Nr.X-857 redakcija) nustatančiu, kad savavališka statinio statyba yra statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (...), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (...), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t.y., kai keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų; 2) SĮ 15 str. 5 d. 3 punktu, nustatančiu, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus; 3) Aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau-STR 1.09.06: 2007) 9.4 punktu, nustatančiu, kad statyba (išskyrus branduolinės energetikos objektus) sustabdoma, kai nustatyti normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimai.
Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr.ĮV-43618 patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento (toliau-Reglamentas) 18 punkte nustatyta, kad Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje esančiose namų valdose, įvertinant kraštovaizdžio bei kultūros ir gamtos paveldo apsaugos reikalavimus, inter alia nustatytus 18.3 punkte: nauji gyvenamieji namai statomi vieno aukšto (galima įrengti mansardą), ne aukštesni kaip 7,0-7,5 m (jei funkcinio prioriteto zonose nenumatyta kitaip). Gyvenamojo namo aukštis iki karnizo - 2,5-2,7 m, iki kraigo - 7,0-7,5 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo) (...).
Taigi, aptariamu atveju, tam, kad nustatyti, ar išties yra nesilaikyta reglamentuojamo aukščio, būtina turėti pagrindinį išeitinį duomenį- pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkį, tačiau institucijos atstovas tvirtina, kad tiksliai šio dydžio neįmanoma nustatyti, nes statybos projekte nėra nurodyta nilinė altitudė.
Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2d. 1 punktu saugomose teritorijose išties draudžiama keisti reljefo formas, tačiau nėra draudžiama gyvenamųjų namų statyba (atstatant sodybas) su taikomais ribojimais, kas reiškia, kad leidžiami ir su statybos procesu susiję žemės kasinėjimo darbai. Iš į bylą pateikto statybos projekto, kurį derino ir TINP (b.l.5-7), matyti, kad juo bei statybos leidimu išties leista po namu įrengti rūsį, kas neabejotinai suponuoja vienokias ar kitokias invazijas į žemės paviršių. IŠ esmės tokie darbai, kaip leidžiami statybos metu, yra numatyti Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ priedo „Statybos darbų rūšys“ 1.1 punkto „Bendrieji statybos darbai“ 1.1.1 p.p: žemės darbai (sklypo reljefo tvarkymas, statinių pamatų duobių, iškasų, tranšėjų inžineriniams tinklams tiesti kasimas ir užpylimas; iškasų kasimas, pylimų supylimas susisiekimo komunikacijoms tiesti; kanalų ir griovių kasimas bei jų tvirtinimas, šlaitų tvirtinimas, kasimo ir užpylimo darbai žemės ūkio sausinimo ir drėkinimo sistemoms įrengti, jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas, užtvankų supylimas, ir kiti panašaus profilio žemės darbai). Ar žemės darbai (sklypo reljefo sutvarkymas) atitinka statybos projektą bei gamtosauginius reikalavimus, tikrinama priimant statinį naudoti tvarka, kuri yra nustatyta Aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 383 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, kurios nustato Lietuvos Respublikoje pastatytų, rekonstruotų, suremontuotų ir kitaip pertvarkytų statinių, jų kompleksų, dalių bei priklausinių (toliau- statiniai) pripažinimo tinkamais saugiai naudoti tvarką (1 p.), o statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus (2p.). Pagal STR 30 punktą 1-2 butų namai gali būti pripažinti tinkamais naudoti įrengus bent vieną kambarį, virtuvę ir sanitarinį mazgą su projekte numatyta nuotėkų surinkimo bei pašalinimo įranga, užbaigus fasadų apdailą ir sutvarkius sklypą nuo gatvės pusės, jeigu tokios būklės namo pripažinimas tinkamu naudoti numatytas projekte. Kiti statiniai ir priklausiniai pripažįstami tinkamais naudoti užbaigus visus projektuose numatytus jų statybos darbus. Reglamento B priede, kuris yra privalomasis, yera nurodyta, kad statytojas priduodantis statinį, Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai, be kitko, turi pateikti sklypo kontrolinę geodezinę nuotrauką, kurioje būtų pažymėta statinių bei būdingų žemės paviršiaus taškų padėtis aukščio atžvilgiu plane, o iš E priede pateikto Statinio (1-2 butų namo) pripažinimo tinkamu naudoti akto pavyzdinio blanko matyti, kad, priimant statinį, vertinami ir sklypo sutvarkymo darbai, kuriuos komisija, beje, gali atidėti vėlesniam laikui, apie tai pažymint akte.
Iš pasakyto darytina išvada, kad pareiškėjui pateikti kaltinimai yra priešlaikiniai, tikrinti, ar laikomasi statybos aukščio, teisės aktais leidžiama ne statybos procese, o priimant statinį naudoti, tad skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla- nutraukiama, nesant pažeidimo įvykio bei sudėties (ATPK 250 str.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str., teisėja
nutarė:
skundą patenkinti. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-09-21 nutarimą Nr.07, kuriuo M. J. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 158(1) str. 1 dalyje, padarymą skirta 7500 Lt bauda, o administracinio teisės pažeidimo bylą- nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.