Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, susipažinusi su L. J. privataus kaltinimo skundu dėl Ž. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, kaltinant jį nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsnio nustatyta tvarka buvo gautas L. J. skundas, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka pagal LR BK 155 str. 1 d. ir pripažinti Ž. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2012 m. balandžio 16 d. tarp 21 val. 34 min. ir 21 val. 38 min. Ž. S., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), paskambinęs iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) L. J. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 1) E. B. akivaizdoje (garso įrašas Nr. DS400603 1 min. 30 sek. „pala aš tau duodu va Eimantą“, toliau - garso įrašas, priedas Nr. 2) jį, L. J. išvadino ,,pederastu“, kad pas jį, t.y. L. J., yra „mastymas biški iškrypę“ su tikslu įžeisti jį ir pažeminti jo garbę ir orumą.

Pradėti privataus kaltinimo bylos procesą atsisakytina.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 412¹ straipsnio 1 dalį, teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tai reiškia, jog arba visai nebuvo įvykio apie kurį buvo pranešta kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančio teisiamojo posėdžio protokolo (Byla Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad 2012-10-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisiamojo posėdyje, kuriame pagal E. B. ir J. B. skundą privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas L. J. pagal LR BK 155 str. 1 d., išklausytas liudytojo Ž. S. skambučio pokalbio garso įrašas. Į teisėjo klausimus Ž. S. atsakė: daug maž girdėjo įrašą. Čia dėl šito pokalbio jis nežino. Šitas pokalbis vyko berods tą pačią dieną. Jis buvo šio pokalbio metu pas E. ir jam atrodo, kad L. J. jam paskambino. Jis nežino, kokiu tikslu L. J. paskambino. Jo nuomone, tai L. J. paskambino pasiaiškinti su juo. Jis siūlė susitikti ir išsiaiškinti. Tai nebuvo siūlymas susitikti muštis, tiesiog susitikti, susėsti prie stalo ir apsišnekėti, bet ne siūlymas muštis. Pasakė todėl, kad pokalbis pats įvyko, o L. bandė paneigti tą pokalbį. L. J. neigimas įvykusio pokalbio. Jis ne rimtai į mane žiūrėjo. Nerimtai elgiesi reiškia pasakymas „Tu elgiesi kaip pederastas“. Jis nieko nenorėjo pasakyti. Jis perdavė žodžius, ką sakė Laimonas neturėdamas jokių poteksčių. Tiesiog papasakojo pokalbį, kad žmogus žinotų, ką apie jį mąsto. Jis žmogus mylintis teisybę, yra ir mano, kad žmogus turi atsakyti.

Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto garso įrašo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teisiamojo posėdžio protokolo, kad L. J. ir Ž. S. yra kaimynai, tarp jų galimai vyko konfliktiniai pokalbiai, taip pat L. J. atžvilgiu vėliau vyko teisminis procesas privataus kaltinimo tvarka, kuriame pastarasis buvo kaltinamas įžeidimu pagal LR BK 155 str. 1 d., kuriame dalyvavo tas pats asmuo apklaustas liudytoju Ž. S.. Akivaizdu, kad pokalbis telefonu galimai tarp L. J. ir Ž. S. yra išdava prieš tai buvusio konfliktinio pokalbio, aplinkybių dėl kurių minėti asmenys turėjo skirtingas pozicijas. Ž. S. išsakyti žodžiai ,,elgiesi kaip pederastas“, ,,mastymas biški iškrypęs“ vertintinas kaip išsakytas iš Ž. S. lūpų neatsargiai, šalims jau konfliktuojant, ginant savo poziciją, tačiau nelaikytini sąmoningu siekiu pažeminti L. J.. Akivaizdu, kad Ž. S. išsakyti žodžiai buvo veikiami emocijų dėl paties jam suprantamų L. J. atsakymų. L. J. galėjo tikėtis tokios Ž. S. reakcijos. Teismas konstatuoja, jog šioje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad besitęsiančio konfliktinio pokalbio metu buvo atlikti kokie nors veiksmai, kurie būtų tiek pavojingi, kad siektų baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio (t.y. kraštutinė) priemonė, taikoma už nusikalstamų veikų padarymą. Jos pagalba negali būti sprendžiami civilinio pobūdžio ginčai, taip pat ir kilę konfliktai tarp fizinių asmenų, šeimyninio pobūdžio nesutarimai, kaimynų nesutarimai. Baudžiamoji teisė reguliuoja tuos visuomeninius santykius, kurie atsiranda padarant labiausiai pavojingas visuomenei veikas, t.y. baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į valstybės saugomus visuomeninius santykius, esančius baudžiamosios teisės dalyku (pvz., 2003 m. birželio 10 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-430/2003). Kaip minėta, baudžiamosios teisės priemonėmis nėra išsprendžiami civiliniai teisiniai, darbo santykiai, nesutarimai tarp šeimos narių, pažįstamų ir draugų, kaimynų bei jų konfliktai ir tų konfliktų tęsiniai, išdavos. Jeigu baudžiamoji teisė įsiterptų į šią sferą, valstybėje kiltų grėsmė demokratijai socialinėje aplinkoje ir socialiniuose santykiuose. Dėl to labai svarbu atriboti baudžiamosios teisės sferą nuo socialinių civilinių, darbo ir kt. santykių ir apsaugoti žmonių interesus tais momentais, kai riba tarp teisinės atsakomybės rūšių taikymo yra plonytė. Atsakomybės už asmenų garbės ir orumo pažeidimo klausimus nagrinėja tiek civilinė, tiek baudžiamoji teisė. Pagal LR BK 155 str. 1 d. numatyta atsakomybė kyla tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu įžeidė žmogų, t.y. veiksmas, pasisakymas žodžiu ar raštu turi būti užgaulūs. Jais kėsinamasi į kito asmens orumą ir garbę. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar žodžiai, raštiški išsireiškimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams, yra žeidžiantys žmogaus orumą, žeminančio pobūdžio. Tačiau baudžiamajai atsakomybei pagal BK 155 straipsnį atsirasti būtina kaltės forma yra tik tiesioginė tyčia. Kaltininkas turi suvokti užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir norėti jį pažeminti. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

L. J. privataus kaltinimo skunde nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Ž. S. turėjo tikslą viešai įžeisti, paniekinti ar pažeminti L. J., Ž. S. išsakyti žodžiai buvo nukreipti į situacijos aiškinimąsi, savo pozicijos įtvirtinimą, pasakyti reaguojant į situaciją, bet ne į sąmoningą priešingos šalies pažeminimą, todėl Ž. S. veiksmuose nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnyje.

Kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių, atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal L. J. privataus kaltinimo skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 412¹ straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal L. J. privataus kaltinimo skundą dėl Ž. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, kaltinant jį nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos nukentėjusiojo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.