Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolio A. B. pareiškimą asmeniui, nevykdančiam antstolio reikalavimų, UAB „Rimtas darbas“ vadovei M. K., suinteresuotiems asmenims skolininkui V. K. ir išieškotojui AB „Šiaulių bankas“ dėl patraukimo atsakomybėn asmenų, nevykdančių antstolio reikalavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis prašė pareiškimu už jo reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti UAB „Rimtas darbas“ vadovei M. K., baudą.

Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą į skolininko V. K. darbovietę UAB „Rimtas darbas“ 2011-01-17 buvo išsiųstas patvarkymas Nr. BLO 050459 vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo, kuriuo reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Išskaičiuotas lėšas buvo prašoma pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, sumas išskaityti ir pervesti reguliariai iki visos išieškotinos 12392,37 Lt sumos išieškojimo arba antstolio nurodymo. Antstolis nurodė, kad jo pateiktas darbdaviui patvarkymas nebuvo vykdomas. Dėl to antstolis 2011-03-08 išsiuntė į skolininko darbovietę patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašė nurodyti, į kokią sąskaitą ir kada, t.y. nurodant datą buvo ir ar yra išskaičiuojami bei pervedami pinigai iš V. K. gaunamų pajamų. Atsakymo į nurodytus procesinius dokumentus iš skolininko darbovietės antstolis iki kreipimosi į teismą negavo, dėl to mano, kad 2011-01-17 ir 2011-03-08 Patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš skolininko nėra vykdomi.

Teigė, jog nevykdant antstolio reikalavimų yra kliudoma pastarajam vykdyti vykdomuosius dokumentus. Todėl, remdamasis LR CPK 585 str. 2 d. antstolis teismo prašė:

Už antstolio reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, nubausti, pinigine bauda skolininko V. K. darbdavį UAB „Rimtas darbas“, vadovę M. K., a/k (duomenys neskelbtini) atsakymas iki šiol nėra gautas, patvarkymas nevykdomas.

Motyvuojamoji dalis

Antstolio pareiškimas tenkinamas.

Vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų, nemažai įpareigojimų nustatyta darbdaviams. Jie turi vesti vykdomųjų dokumentų apskaitą, grąžinti vykdomąjį dokumentą, kai skolininkas nutraukia darbo sutartį arba pasibaigė periodinių išmokų mokėjimas, kartu atžymėdamas apie vykdomojo dokumento ar jo dalies (padarytas išskaitas) įvykdymą ir pan. Ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas. Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti ar išskaitos teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas išieškotojui susipažinti, ar tinkamai daromos išskaitos (CPK 740-741, 743 str.).

Darbdavys kaip vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Įmonė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės veiklos sritims - įmonės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės vadovas.

Pagal bendrą taisyklę įmonės administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos turi būti žinomos ir suinteresuotam asmeniui M. K. (CK 2.82 str.). Ši teisės nuostata, kartu yra svarbus teisės šaltinis nustatantis įmonės administracijos vadovo teises ir pareigas, o jų laikymasis pripažintinas būtinu, kadangi atitinka įstatymų imperatyvių normų reikalavimus.

Antstolio A. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla: Nr. 41-4286/10 dėl 10375,39 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. vietos adresas (duomenys neskelbtini), išieškotojo AB „Šiaulių bankas“ naudai, pagal Šiaulių raj. apylinkės teismo 2009-08-28 įsakymą, turintį vykdomojo rašto galią, civilinėje byloje Nr. L2-1738-459/2009.

Antstolis nustatęs, kad skolininkas V. K. dirba UAB „Rimtas darbas“, pagrįstai 2011-01-17 priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 12392,37 Lt skolos išieškojimo iš skolininko ir teisėtai jį išsiuntė pastarojo darbdaviui, nurodydamas skolą išskaičiuoti iš skolininko atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka (CPK 733-743 str.) (v/b Nr. 41-4286/10, b. l. 13). Antstolio priimtame patvarkyme darbdaviui nurodyta, kad už antstolio reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą išskaičiavimą gali būti skirta bauda (CPK 585, 618 str.). Antstolis negavęs išskaitų iš skolininko V. K. darbo užmokesčio pagrįstai į jo darbovietę UAB „Rimtas darbas“ 2011-03-08 išsiuntė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, primindamas pastarajam, kad ir 2011-01-17 buvo išsiųstas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų iš skolininko išieškojimo. Skolininko darbdaviui nevykdant antstolio įpareigojimų, pripažintina, jog pastarasis pagrįstai kreipėsi į teismą prašydamas patraukti atsakomybėn asmenį kliudantį vykdyti vykdomąjį dokumentą. Teismas pripažįsta, kad antstolis teisėtai prašė skolininko darbdavio pateikti jam išsamią informaciją apie atliktus išskaitymus iš V. K. gaunamų pajamų. Tuo pačiu darbdaviui buvo išaiškintos ir kitos įstatymo nuostatos susijusios su išieškojimo tvarką, nurodant, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą gali būti skirtą piniginė bauda. Tačiau skolininko darbdavys ar jo įgalioti asmenys, įskaitant M. K., į antstolio vykdymo procese pateiktus procesinius dokumentus neatsakė ir reikalaujamų duomenų pastarajam nepateikė. Tokie darbdavio veiksmai laikytini neatitinkančiais įstatymo (DK, CPK) nuostatų. Darbdavys vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą ir išskaičiavęs ar neišskaičiavęs atitinkamas pinigų sumas iš darbuotojo atlyginimo, privalo apie tai informuoti antstolį. Kilus abejonėms dėl išskaičiavimo pagrįstumo, darbdavys turi teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš vykdomąjį dokumentą pateikusio antstolio, tiek iš profesionalių teisininkų. Dėl to teismas konstatuoja, kad UAB „Rimtas darbas“ vadovė M. K., veikdama vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir neatsakydama į antstolio patvarkymą dėl informacijos pateikimo apie iš skolininko (darbuotojo) V. K. išieškotų sumų išskaitymą, nebuvo apdairi ir atsakinga bei nepagrįstai atsisakė vykdyti antstoliui A. B. pateiktą vykdomąjį dokumentą.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad įmonės vadovas pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo vadovaujamos įmonės interesai (CK 1.110 str.). Kadangi vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik įmonė, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš įmonės vadovo veikti įmonės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad įmones vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojai būtų išvengę nuostolių. Tai reiškia, kad įmonės vadovas pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas skirti jam piniginę baudą už savo veiksmais išieškotojui padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys įmonės vadovą - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl vadovo neveikimas (ar kitų įmonės darbuotojų: pvz. personalo vadybininkės ar vyr. buhalterės neveikimas), ar tai buvo padaryta dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t.t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti įmonei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo įmonei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad vadovas neturi atsakyti už kitų įmonės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti (pvz. personalo vadybininkės ar vyr. buhalterės) neteisėtus veiksmus, dėl kurių išieškotojui buvo padaryta nuostolių, turi atsakyti pats vadovas. Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldiniu kontrolės ir priežiūros rezultatas.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įmonės vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimą. Šiuo atveju teismas mano, kad vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais darbo metu. Vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą konkrečiai įmonės vadovė M. K. nepateikė. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo M. K. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai minėto suinteresuoto asmens neveikimą, o taip pat nepateikiant teismui atsiliepimo ir nenurodant aplinkybes patvirtinančių įrodymų, laikyti nepagrįstu.

Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo (ų) interesus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.).

Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 str.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones - baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą su pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2d. pagrindu, t.y. CPK VI dalyje numatytas atvejis.

Atskirai pažymėtina, kad antstolio veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo skundžiami.

Vykdant antstolio nurodymus, šiuo atveju A. B. patvarkymus, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiami įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Rimtas darbas“ vadovė M. K., o minėtoje įmonėje dirba skolininkas V. K.. Taigi M. K. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio patvarkymų nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d. numatytos priemonės. Nevykdydama nurodytų antstolio patvarkymų M. K. pažeidė CPK 585 str. 1 d., t.y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais M. K. skirtina 100 Lt bauda.

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skirti M. K., (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800).

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.