- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-12
- Bylos Nr.
- 1-537-749/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00187-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Nukentėjusysis
- G. R.
- Kaltinamasis
- V. R.
dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui, nukentėjusiajai G. R., kaltinamajam V. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. 2012 m. kovo 23 d., apie 14.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, šeimyninio ginčo metu, suduodamas kumščiu vieną kartą savo žmonai G. R. į galvą, po to suduodamas ne mažiau kaip tris kartus į kairį šoną, laikydamas rankoje sudaužytos lėkštės šukę ir palenkdamas nukentėjusiosios galvą veidu žemyn prie šukės, sužalojo G. R. lūpą, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė žaizdą viršutinėje lūpoje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė asmeniui atsiranda už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą žmogui. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus fizinis kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas.
Teismas visiškai patvirtindamas kaltinimą, rėmėsi paties kaltinamojo V. R. bei nukentėjusiosios G. R. parodymais, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada Nr. G 421/12(05), asmens blaivumo testu, liudytojų V. T., G. M., H. V. parodymais, taip pat kita bylos medžiaga.
Kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino kaltę visiškai. Jis teisme parodė, kad įvykio dieną grįžo po darbo namo išgėręs dvi “pūsles” alaus 9 laipsnių stiprumo. Jautėsi truputį apgirtęs. Iš vakaro buvo namo parnešęs 20 kilogramų ožkos skerdienos ir paprašęs žmonos G. R. ją išvirti ar kitaip sutvarkyti, kad nesugęstų. Grįžęs iš darbo pamatė, kad mėsa guli ant stalo neišvirta ir jau sugedusi, nes namuose nėra šaldytuvo – atjungta elektra, o žmona namuose buvo girta. Tada supykęs pradėjo rėkti ant žmonos, žmona susinervavo, pradėjo nestipriai pjaustytis venas. Jis pasiėmė visus peilius, mesdamas lėkštę į sieną, ją sudaužė ir išėjo pas kaimynę Virgą. Išeidamas išsinešė peilius, kad žmona nesusipjaustytų rankų. Grįžęs pamatė, kad ji matyt su šuke dar daugiau nestipriai susibraižiusi sau venas. Matyt dėl jo barimosi. Ji nebe pirmą kartą sau venas pjaustosi. Tada nuo žemės pakėlęs sudužusios lėkštės šukę priėjo prie žmonos, pastūmė ją ir prikišęs prie lūpų šukę, pasakė: “pati dabar ėsk” ir stipriai palenkė galvą prie lėkštės, tuo perpjaudamas jai lūpą. Prieš tai jokių smūgių nei į galvą, nei į kitas kūno vietas jai nesudavė. Taip sako žmona, nes jis gerai neatsimena, nors gal ir buvo sudavęs. Jeigu būtų buvęs blaivas, tikrai iki to nebūtų priėję, būtų tik pasibarę ir viskas. Jis žmonos atsiprašė jau kelis kartus, ji jam seniai atleidusi, jie yra susitaikę, gyvena kartu, nebesipyksta. Iš esmės tokie pat V. R. parodymai užfiksuoti ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 33-34, 38).
Ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pasitvirtino visiškai, kaltinamojo V. R. padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kvalifikuotas teisingai. Nustatant faktines įvykio aplinkybes, šioje byloje teismas turėjo išspręsti įrodymų teisėtumo, leistinumo bei patikimumo klausimus, nes iškilo klausimas, kaip vertinti nukentėjusiosios G. R. parodymus, duotus teisme. Ji parodė, kad V. R. jos kumščiais nemušė nei į galvą, nei į kitas kūno vietas, o tik jėga palenkęs jos galvą prie lėkštės šukės, tuo sužalojo jai lūpą. Ikiteisminio tyrimo metu pirminiame pareiškime duodama neteisingus parodymus, siekė, kad jos vyras V. R. būtų kuo griežčiau nubaustas, o paskui pasirašydavo ant apklausos protokolo net neskaičiusi. Teismas, ištyręs visus įrodymus kompleksiškai, tokius jos parodymus, duotus teisme, vertina kaip siekimą sušvelninti sutuoktinio V. R. padėtį, jiems jau susitaikius. Ji ikiteisminio tyrimo metų parodė, kad vyras V. R. ją sumušė suduodamas jai smūgį į galvą bei nemažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas, o po to perpjovė su lėkštės šuke lūpą (b.l. 8-9, 11). Teismo posėdyje G. R. patvirtino teismo posėdžio metu duotus kaltinamojo parodymus bei parodė, kad tą dieną ji pati buvo išgėrusi, nes pas kaimynę šventė gimtadienį. Grįžęs vyras buvo pagėręs ir pradėjo ant jos pykti, kad nesutvarkė mėsos. Mėsos neišvirė, nes baigėsi dujos ir negalėjo užkurti pečiaus. Todėl ir atsirado priežastis vyrui pykti. Pasakiusi, kad gėrė su kaimyne, pabėgo į virtuvę ir persipjovė ranką. Iki tol smurto vyras nebuvo naudojęs, tik grąsindavo. Persipjaudama ranką, ji norėjo pagąsdinti savo vyrą V. R.. Tai pamatęs, V. R. supyko ir sudaužė lėkštę. Tada paėmęs šukę palenkė jos galvą, perpjovė lūpą ir sakė „ėsk“. Dėl suduotų smūgių – nebepamena. Taip pat parodė, kad teisme sako tiesą, o ikiteisminio tyrimo metu tiesos nesakė, nes buvo labai supykusi ant V. R. ir iš keršto, kad tik blogiau būtų V. R., pasakė tyrėjams, kad kaltinamasis ne tik jai perpjovė lūpą, bet ir sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Po konflikto grįžęs po laikino sulaikymo, V. R. jos atsiprašė, ji jam atleido ir dabar kartu gyvena.
Iš specialisto išvados Nr. G 421/12(05) matyti, kad G. R. padaryta žaizda viršutinėje lūpoje, paveikus aštriabriauniu daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Dėl G. R. padaryto sužalojimo jos sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l.14).
Be to faktines įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytojai. Liudytojas H. V., kuris yra policijos pareigūnas parodė, kad iš VPK budėtojo gavo pranešimą, jog smurtaujama šeimoje. Pati nukentėjusioji atvažiavo į rajono policijos komisariatą ir kartu su ja nuvyko į jos namus – įvykio vietą. Nukentėjusioji iš pažiūros atrodė blaivi, jos rankos buvo įdrėkstos, kažkas buvo ant lūpos, bet gerai nesimatė, nes buvo prietema. Nukentėjusioji G. R. jam paaiškino, kad ji padarė valgyti, o kaltinamasis metė į ją lėkštę, nes ji nemoka daryti valgyti. Namuose kaltinamojo nerado. Kaltinamąjį rado pas kaimynus, kuris jam paaiškino, kad žmona “gavo į skūrą”, nes blogai valgyti padarė. Daugiau nieko nedetalizavo. Liudytoja G. M. iš esmės parodė tas pačias aplinkybes kaip ir H. V., tik patikslino, kad G. R. lūpa buvo smarkiai sužalota, ant jos buvo uždėtas tvarstis, ant riešo taip pat buvo tvarstis. Ant veido mėlynių nepastebėjo. Pamena, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi ir paaiškino, kad sužalojimą ant lūpos padarė jos sutuoktinis V. R.. Ranką susipjaustė pati, nes norėjo pagąsdinti sutuoktinį. Liudytoja V. T. parodė, kad tą dieną atsigėrė alučio su G. R.. Vėliau G. R. atėjo pas ją į namus iš antro aukšto. Matė, kad jos veidas buvo kruvinas, ranka perpjauta ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Pasakė, kad įvyko konfliktas su vyru V. R. dėl mėsos ir kad, jis jai perpjovė veidą su šuke. Apie smūgius nieko nesakė, tik sakė, kad ranką pati persipjovė. R. R. paminėjo, kad persipjovė ranką, nes norėjo pagąsdinti vyrą. G. R. nebe pirmą kartą persipjauna rankas.
Iš 2012-03-23 jvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) priklausantis butas. Kambaryje ant lovos yra sujaukta patalynė ant kurios yra į kraują panašių dėmių. Prie lovos ir spintos yra sudužusios lėkštės dalys - šukės. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta. ( b.l. 4-7 )
Iš asmens blaivumo teste Nr. 1710 matyti, kad tikrinimo metu - 2012-03-23, 20.46 val., V. R. nustatytas 3,66 prom. girtumas (b.l. 29).
Taigi teismas, vertindamas visus bylos duomenis visumoje, daro pagrįstą išvadą, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė teisingus parodymus, parodydama, kad V. R. jai sudavė smūgius kumščiu į galvą ir į šoną, nes ji buvo apklausinėjama du kartus, abu kartus ji davė būtent tokius parodymus. Nors medicinos ekspertas nepasisako apie sužalojimus, padarytus suduodant smūgius kumščiu, sudavimo žymės gali ir neišlikti, tačiau tuo metu sukelti fizinį skausmą. Pats kaltinamasis neneigia smūgių sudavimo faktą, tvirtindamas, kad galėjo taip būti, tačiau jis to neprisimena dėl girtumo ar dėl to, kad buvo labai supykęs ant žmonos. Teismas daro pagrįstą išvadą, kad kaltinimas įrodytas visoje apimtyje ir ikiteisminio tyrimo metu G. R. davė teisingus parodymus, o teisme apklausiama ji stengėsi sušvelninti V. R. kaltę dėl to, kad jau yra susitaikę ir gyvena kartu nebesipykdami. Tokioje situacijoje netenkinamas prokurorės prašymas kreiptis į prokurorą dėl to, kad teisme G. R. davė žinomai neteisingus parodymus ir tuo galimai padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d., nes G. R., būdama nukentėjusioji ir susitaikiusi su savo sutuoktiniu, teisme stengėsi ne pabloginti kaltinamojo padėtį, o atvirkščiai – palengvinti. Be to, vertinama ir tai, jog iki 2011-05-26 įstatymo „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje“ Nr. XI-1425 įsigaliojimo (galioja nuo 2011-12-15), tokio pobūdžio bylos būdavo keliamos tik pagal nukentėjusiosios skundą (LR BPK 407 str.) ir bet kada turėjo būti nutraukiamos, kai nukentėjusioji atsisakydavo skundo reikalavimų (LR BPK 416 str. 1 ir 3 d.). Šiuo metu tokiose bylose kaltinimą palaiko prokuroras (LR BPK 409 str. 1 d.). Vertinama ir tai, kad nukentėjusiajai buvo tinkamai išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo artimus giminaičius, ji tokia teise nepasinaudojo ir pasižadėjo liudyti teisingai (b.l. 8, 10, 93), tačiau nukentėjusiosios G. R. teisme duotose parodymuose, kuriuose ji švelnina savo sutuoktinio kaltinamojo V. R. padėtį, paskui patikslindama, kad gerai ir nebeprisimena, kaip ten buvo, nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str. 1 d. sudėties.
Dėl Lietuvos Respublikos BK 38 str.1 d. taikymo
Kaltinamasis V. R. teismui parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Kaltę jis taip pat visiškai pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi ir atsiprašė nukentėjusiosios G. R.. Be to, nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, kad jų santykiai dabar yra geri, grįžęs iš po laikinojo sulaikymo, jis žmonos atsiprašė. Ji jam atleido, su juo susitaikė bei jokių pretenzijų V. R. neturi. Civilinio ieškinio nėra.
Teismas, vertindamas faktinę ir teisinę situaciją dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgia į tai, ar yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę. Nustatyta, kad V. R. atsakomybę lengvina, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę sunkina, kad jis padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiam nusikaltimui (LR BK 11 str. 3 d.). Nusikalstama veika padaryta žmogaus sveikatai. Kaltinamasis V. R. laikomas neteistu (teistumas išnykęs (b.l. 45-51), baustas administracine tvarka (b.l. 61-67), duomenų apie psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybių ligas nėra (b.l. 69), Panevėžio seniūnija nusiskundimų dėl V. R. neturi (b.l. 71).
Vertinant nukentėjusiosios poziciją, taip pat atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas aplinkybes ir į tai, kad pati nukentėjusioji savo netinkama veika sudarė sąlygas kilti konfliktui, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis V. R. nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o byla nutraukta, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Yra visi Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nustatyti pagrindai.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Civilinio ieškinio nėra. Proceso išlaidų taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesių laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.