Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-16 · Administracinė byla Nr. I-1049-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-16
Bylos Nr.
I-1049-815/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05216-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
Ž. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1049-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05216-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas Ž. K. su 2013 m. spalio 14 d. skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba): darbo užmokesčio skirtumą, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt, susidariusį tarp faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį buvo privalu mokėti nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 8 d. apskaičiuojant darbo užmokestį turėjo būti taikomas pareiginės algos dydžio koeficientas 7,0, nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 5 d. – 8,7, nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. – 9,7, nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. – 8,7, taip pat nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. turėjo būti mokamas 45 proc. pareiginės algos dydžio priedas už kvalifikacinę kategoriją); 0,06 proc. delspinigius nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną pagal Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiai, pavėluotą mokėjimą įstatymą.

Pareiškėjas skunde iš esmės remiasi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, be kita ko, nurodo, kad Tarnyboje tarnauja nuo 2001 m. liepos 16 d., yra (duomenys neskelbtini) (pareigūnas); nuo (duomenys neskelbtini) paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas (pareigybės lygis A, 14 kategorija), nuo (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinai atlikti (duomenys neskelbtini) pareigas (pareigybės lygis A, 16 kategorija), nuo (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinai atlikti (duomenys neskelbtini) pareigas (pareigybės lygis A, 17 kategorija (jas atliko iki (duomenys neskelbtini)), nuo (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinai atlikti (duomenys neskelbtini) pareigas (pareigybės lygis A, 16 kategorija), nuo (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinai atlikti (duomenys neskelbtini) pareigas (pareigybės lygis A, 16 kategorija), nuo (duomenys neskelbtini) paskirtas (duomenys neskelbtini) (pareigybės lygis A, 16 kategorija), šias pareigas eina iki dabar.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo pareiškėjo reikalavimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn. taikyti senatį, nurodo, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti sumą, kuri, mokant darbo užmokestį iki Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo įsigaliojimo, neišmokėta dėl darbo užmokesčio mokėjimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio nuostatų taikymo, kad delspinigių reikalavimas yra nepagrįstas, be kita ko, dėl Tarnybos kaltės nebuvimo, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 11–16). Tarnyba kaip valstybės teisėsaugos įstaiga, mokėdama pareiškėjui darbo užmokestį iki Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo įsigaliojimo, vadovavosi darbo užmokesčio mokėjimo metu galiojusiomis nurodytų teisės aktų nuostatomis. Tarnyba turi vykdyti ir įgyvendinti galiojančių įstatymų nuostatas. Šiuo metu nepriimtas joks teisės aktas, kuriuo vadovaudamasi Tarnyba galėtų pareiškėjui išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, t. y. 38 394,26 Lt, susidariusį laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., sumažinus pareiginės algos koeficientą ir priedą už pirmąją kvalifikacinę kategoriją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. K. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelės, b. l. 18-19). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimuose ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjas dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016.

Remiantis tais pačiais argumentais, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl 0,06 proc. delspinigių priteisimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis